Žmogaus troškimas kuo ilgiau ir sveikiau gyventi atrodo amžinas ir to stebuklingo vaisto paieškos niekada nesibaigiančios, vis tik specialistai ragina neprarasti kritinio mąstymo, pasigilinti ką išties siūlo šiandien taip plačiai išvystyta maisto papildų rinka, neužkibti už pigių reklamos triukų.
Ilgaamžiškumo palydovai ir priešai
Plačiau apie tai šia tema padiskutavusi farmacininkė E. Pavydė visų pirma konstatavo, kad stebuklingo kelio į ilgaamžiškumą nėra atrasta.
„Apskritai kai kalbame apie ilgaamžiškumą kas dabar, sakyčiau, yra labai madinga tema, visada kaip vienas pokalbių objektų atsiranda maisto papildai, kažkokios tabletytės.
Tai yra ne veltui – žmonės ieško lengvų, greitų sprendimų, visi norėtų gražiau atrodyti, ilgiau gyventi, būti sveikesni iki pat senyvo amžiaus, tačiau ne visada nori investuoti laiko ir valios, jėgų į tai, kas turbūt yra daug svarbesnis ir efektyvesnis dalykas nei maisto papildai“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Ji pabrėžė, kad didžiausią pokytį, nekalbant apie kažkokias inovacijas ir inovatyvius vaistus, žmonių ilgaamžiškumui daro sveika gyvensena.
„Čia yra keli kertiniai elementai – nuolatinis fizinis aktyvumas, miego kokybė, būtina užtikrinti, kad miegotume bent 7 valandas ir kokybiškai, sveika mityba. Jei bent tai galėtume valingai prisižiūrėti, jau reikšmingai galėtume pailginti gyvenimo trukmę. Dar vienas svarbus dalykas būtų nerūkymas, nes tai yra viena pagrindinių priežasčių, sukelianti pagrindines 10 Vakarų valstybėse mirtingumą labiausiai lemiančių ligų“, – pabrėžė pašnekovė.
Tuo metu alkoholio vartojimas kalbant apie ilgaamžiškumo vertinamas nevienareikšmiškai. „Yra labai daug diskusijų, ką matau ir mokslinėse publikacijose – vieni sako, kad reikalingas visiškas jo atsisakymas, kiti teigia, kad nedidelis alkoholio vartojimas, kai nėra piktnaudžiaujama ir padauginama, nėra kenksmingas sveikatai.
Bet čia reikia ilgalaikių studijų – jų yra, bet jos viena kitai prieštarauja, vienos randa geresnį efektą tiems žmonėms, kurie visai nevartojo alkoholio, kitos statistiškai neranda reikšmingo skirtumo lyginant su tais, kurie vartojo saikingai ir kokybišką alkoholį, pavyzdžiui, vyną“, – pastebėjimai dalinosi E. Pavydė.
Maisto papildai – ne panacėja ilgaamžiškumui
Grįždama prie dalį žmonių užvaldžiusio noro sveikatą pagerinti aklai vartojant gausybę maisto papildų, pašnekovė pabrėžė, kad visada reikia atskirti, kas yra vaistai ir maisto papildai.
„Vaistai gydo arba yra skiriami ligų profilaktikai, maisto papildai gi papildo maistą. Kai kalbame apie ilgaamžiškumą ir maisto papildus, nereikia tikėtis kažkokių stebuklų, geriant tai, kas seniai yra mūsų rinkoje, kas yra seniai žinomos molekulės. Taip, tai gali padaryti teigiamą įtaką jūsų sveikatai, jei jums trūksta kažkokių vitaminų ir panašiai, bet tai nebus esminis veiksnys, kuris nulems jūsų ilgaamžiškumą.
Kitas momentas, kai kalbame apie vaistus, tai yra visai kita arena, jiems patvirtinti atliekami klinikiniai tyrimai, nuo mažos (1 ir 2 fazės) iki didelės (3 fazės) apimties tyrimų. Ir čia tikrai yra tiriama įvairių molekulių, kurios galėtų prailginti gyvenimą. Proveržio tikimasi po 10–30 metų, ateina ir tokios technologijos kaip genų inžinerija, žinome ir CRISPR technologiją, prie kurios sukūrimo yra prisidėję lietuvių mokslininkai. Tų pažadų yra, bet reikėtų niekada nesulyginti, kad tabletės yra lygiavertės, kai kalbame apie papildus ir vaistus“, – pastebėjo ji.
Kodėl maisto papildų vartojimas veik tapo mada? Pašnekovės svarstymu, čia yra du lemiantys veiksniai – pasiūla ir paklausa.
„Nesakau, kad maisto papildus vartoja tik tie, kurie tingi gyvenime patys nuveikti kažką gero savo sveikatai, bet kai žmonės nori gyventi sveikiau ir ieško tam būdų, vienu iš jų tampa ir maisto papildai. Tada susikuria rinka, yra labai stipri reklama. Nors ji yra reguliuojama, bet labai dažnu atveju maisto papildų gamintojai leidžia sau pasakyti daugiau, nei leidžia reguliuojančios institucijos.
Ir čia prasideda žaidimas, balansavimas ant ribos, kai teiginiai reklamoje yra paremti moksliniais tyrimais (kas geriausiu atveju yra tyrimai mėgintuvėliuose arba su pelėmis, bet tikrai ne su žmonėmis). Taigi kai reklama būna per paveiki, o žmonės ieško būdų, kaip sveikiau gyventi, susikuria labai auganti maisto papildų rinka“, – ją prilygindama Laukiniams Vakarams kalbėjo E. Pavydė.
Kaip atsirinkti, ko reikia?
Paklausta, į ką atkreipti dėmesį ir kaip atskirti, kuris papildas yra veiksmingas, reikalingas, o kitas – atvirkščiai, farmacininkė pabrėžė, jog visų pirma pravartu išsitirti, kokių vitaminų ar elementų išties trūksta:
„Visada pradedu nuo to, kad reikia išsiaiškinti, ar jums to reikia. Vos ne dėl visų vitaminų kiekio galima laboratorijose atlikti tyrimus paprasčiausiai paėmus kraujo. Nes kai kurių vitaminų perdozavimas gali pasibaigti rimtomis sveikatos problemomis. Tikrai neveikia taip, kad geriant dideliais kiekiai nuo to bus tik geriau.
Pavyzdžiui, vitamino D, kurio taip visiems trūksta, perdozavimas gali sukelti rimtą vidurių užkietėjimą. Ypač kai jis skiriamas vaikams ir jei nesilaikoma dozės, viskas gali pasibaigti ir tuo, kad teks su vaiku važiuoti į ligoninę. Tad visada reikėtų laikytis nurodytos rekomenduojamos vartoti dozės.“
Pasak jos, reikėtų atsargiai vadovautis ir draugų, pažįstamų rekomendacijomis, kad jiems kažką vartojant pagerėjo savijauta ir pan.
Tuo metu jau išsiaiškinus, kad reikia kažkokio produkto sveikatai pastiprinti ar kažkokių vitaminų, mineralų trūkumui papildyti, matant informaciją kažkur internete vertėtų atidžiai ją ištyrinėti.
„Jei reklamoje sakoma, kad produktas išgydys Alzheimerio ligą ar osteoartritą, greičiausiai tai jau per stiprūs teiginiai. Kitas dalykas, reikėtų tikrinti informacijos šaltinius, kurie yra pateikiami toje reklamoje. Dažnai bandoma sakyti, kad paremta moksliniais tyrimais, bet reikėtų nepatingėti ir paspausti tą nuorodą, ar tikrai tie moksliniai tyrimai atlikti, ar jie atlikti su žmonėmis, apskritai, ar atlikti su tuo produktu, apie kurį kalbama“, – patarė E. Pavydė.
Nepasimauti „ant akcijų“
Nors prekybininkai kitą kartą vilioja įsigyti kelias prekes už vieno kainą, farmacininkė tai siūlė taip pat įvertinti itin kritiškai.
Komentuodama tai, ar papildų gamyba išties yra tokia pigi, kad būtų galima siūlyti tokias akcijas, ji atkreipė dėmesį, kad viskas labai priklauso nuo medžiagos:
„Kai kurios jų yra labai pigios ir lengva parinkti jų farmacinę formą, jos lengvai pasisavinamos. Kitoms reikia kažkokių specialių sąlygų, kad patekus į organizmą būtų pasisavinamos, tai viskas priklauso nuo farmacinės formos gamybinio proceso ir nuo pačios aktyviosios medžiagos, kuri bus įdėta.
Bet ypač jei matote, kad maisto papildų, ypač tokių, kurie dabar plinta tarp ilgaamžiškumo entuziastų (kas tikrai brangios medžiagos ir jas brangu pagaminti), rinkos kaina yra 30 eurų už pakuotę, o tau kažkas staiga už tiek siūlo 3 pakuotes, tai bent jau taip pabandykite save apsaugoti pagalvojant, ar tikrai įmanoma – kokia tada yra to maisto papildo savikaina, jei įmanomos tokios nuolaidos?
Suprantu, kad kai startuoja kažkokie nauji maisto prekių papildų ženklai, jie taiko tokias akcijas, bando įeiti į rinką ir galbūt nuskriaudžia save iš rinkos pusės vien tam, kad pritrauktų dėmesį, bet kitu atveju pamąstykime, ar tai tikrai yra tokia vertė, kurią sukuria maisto papildas.“
20–40 proc. gali neatitikti sudėtis
Apsisprendus įsigyti konkrečių papildų pašnekovė patarė kruopščiai atsirinkti, kokio prekinio ženklo tai gaminys.
„Man čia svarbu, kad tai būtų patikimas prekės ženklas, jau ilgą laiką būtų rinkoje, o ne tas, kas ką tik atsirado, apie kurį jūs nieko nežinote. Tokiais atvejais jie net neturi gamyklos, daro užsakomąją prekybą, neaišku, kokios yra naudojamos žaliavos ir pan.“, – kalbėjo E. Pavydė.
Specialistė konstatavo, kad įsigyjant neaiškaus plauko gamintojo papildus rizikuojama gauti ne tai, kas parašyta ant pakuotės.
„Magistrantai Farmacijos fakultete atlieka tyrimus, kai ima rinkoje esančius maisto papildus ir tiria, kas juose yra arba ko juose nėra. Ir rezultatai kartais stebina ir nuvilia, kai tu net nerandi tos medžiagos, kuri parašyta ant pakuotės. Pasirodo, kad, pavyzdžiui, jokių žuvų taukų produkte nėra, jie pakeičiami struktūriškai analogiškais aliejais, kurie neturi jokio poveikio mūsų sveikatai“, – pastebėjo farmacininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad yra išties nemažai atvejų, kai reali papildų sudėtis nebūtinai atitinka tai, kas parašyta ant pakuotės:
„Skirtingose rinkose daryti tyrimai rodo, kad maisto papilduose neranda to, kas parašyta, arba randa nepakankamą kiekį nuo 20 iki 40 pro. produktų. Tai yra dideli kiekiai.“
Ne mažiau svarbi ir tinkama papildo, kurį ruošiamasi vartoti, forma. „Kalbant apie paminėtą magnį, reikia žinoti, kokios formos magnį gerti, nes jis būna skirtingos formos – vieni papildai labiau tinkami mūsų neurologinei sveikatai, kiti labiau su miegu susiję, dar kiti labiau tinka kardiovaskulinei sveikatai stiprinti. Tai čia geriausias būdas būtų konsultuotis su vaistininku“, – pastebėjo farmacininkė.
Amerikoje papilduose aptinka net vaistų
Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atlieka tokių produktų patikrinimus, pasak pašnekovės, rinka auga tokiu tempu, kad viską suvaldyti darosi neįmanoma.
„Kitas momentas – yra pilna produktų, kuriais tiesiog nelegaliai prekiaujam: susikuria internetines parduotuves, kažkokio produkto prekinį ženklą, nieko nenotifikuoja valstybinėje tarnyboje ir jais prekiauja. Ir kol žmogus, turintis bent kiek daugiau žinių, to nepastebės ir nepraneš tarnybai, tol jie patys nesugebės aprėpti ir patikrinti viso masto produktų“, – konstatavo E. Pavydė.
Kartu ji pastebėjo dar opesnę problemą kitose šalyse. Pavyzdžiui, JAV papildų sudėtyje aptinkama net vaistų.
„Ten darytas tyrimas, tikrinta pasirinktų maisto papildų sudėtis, kokybės atitikimas ir rasta labai daug maisto papildų, į kuriuos įdėta vaistinių medžiagų. Pavyzdžiui, vyrų sveikatą stiprinti skirtuose papilduose įdėta „Viagros“. Ir tada tokio maisto papildo pavartoję vyras tikrai jaus efektą.
Arba sportininkams skirtuose papilduose įdėta steroidinių hormonų, kurie klasifikuojami kaip vaistinės medžiagos ir nėra leidžiami maisto papilduose. Bet jų randama vėlgi dėl to, kad pardavinėtų produktą, kuris tikrai rodytų kažkokį efektą. O ar tą vartodamas sveikatos nesusigadinsi, čia jau kitas klausimas.
Tad renkantis papildus raginu skaityti kuo daugiau informacijos, nes kuo daugiau žinosite, ta reklama, kurios tiek daug dabar atakuoja socialinėje erdvėje, jūsų taip nepaveiks. Nes jei šalia to papildo matai kažkokio ilgaamžiškumo guru nuotrauką, turbūt tau labiau kils noras vartoti. Bet jei pasigilinsi, kritinis mąstymas padės apsaugoti tiek save, tiek savo piniginę nuo bereikalingų išlaidų“, – patarė E. Pavydė.
