Seimas svarstys įpareigoti gydymo įstaigas teikti duomenis apie darbuotojų užimtumą bendroje sistemoje

Pasak projekto iniciatorės, konservatorės Jurgitos Sejonienės, įstaigoms deklaravus jose dirbančių specialistų užimtumą vienoje bendroje informacinėje sistemoje, būtų lengviau matyti realų specialistų trūkumą, organizuoti tiek sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, tiek mažinti pacientų eiles.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išsiskyrė partijų nuomonės, kada galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas: dauguma mato galimybę jį pradėti nuo 2030 m.

Dalis valdančiųjų ir opozicijos mato poreikį papildyti gynybos susitarimą

Kilus diskusijoms dėl įtraukiojo ugdymo, dalis politikų ragina neuždarinėti specializuotų mokyklų

„Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje būtų sukurtas specialisto portfelis, kuriame būtų visi duomenys apie jo turimą kvalifikaciją, darbo krūvius ir darbovietes“, – Eltai sakė J. Sejonienė.

„Ne kartą minėta, kad iš esmės nelabai įsivaizduojame, kiek tų dirbančių žmonių turime – tiek gydytojų, tiek slaugytojų. Licencijas išduodame, bet matome, kad situacija prastai kontroliuojama. Todėl (...) manome, kad tokia informacinė sistema tam padėtų – suvokti, kokia yra situacija ir dėl eilių, ir specialistų trūkumo“, – teigė politikė.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, planuojama, jog Kompetencijų platforma taip pat sumažins administracinę naštą gydytojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei vaistinėms, atliekant licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą – tiek specialistams, tiek darbdaviams nebereikės kaupti pažymėjimų apie išklausytus tobulinimo renginius, rengti pažymų apie specialistų praktiką ar teikti jų Akreditavimo tarnybai bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

ELTA primena, kad, SAM duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose praėjusių metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų – 524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų. Valstybės kontrolės pernai atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų.

SAM duomenimis, šiemet apie 78 proc. pacientų pas antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros specialistą pavyksta patekti per 30 dienų. Tai – rekordiškai didelis skaičius nuo 2019 m., nurodo ministerijos atstovai. Nepaisant to, viešojoje erdvėje netyla kritika valdantiesiems, raginant efektyviau spręsti problemas dėl gydymo paslaugų prieinamumo.