Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, vertinant bendrą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimą, jis yra panašus į buvusius iki pandemijos, tačiau situacija dėl COVID-19 nėra eilinė.
„Kalbant apie struktūrą, kas dabar daugiausiai sukelia susirgimų, matome, kad daugėja COVID-19 atvejų skaičius. Vis tik tai nėra labai neįprasta, nes labai panaši situacija stebima ir Europoje, kai sergamumas pradėjo kilti 6 savaitėmis anksčiau nei pernai. Lietuvoje matome labai panašią tendenciją – praeitą savaitę sergamumas buvo panašus kaip pernai spalio mėnesį“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Nors sergamumas ir šoktelėjo, ji ramino, kad intensyvios terapijos skyriuose gydomi tik pavieniai asmenys – jie visi priklauso rizikos grupei. „Tai yra asmenys, vyresni nei 65 m. amžiaus, turintys gretutinių ligų. Europoje stebima tokia pati tendencija – sunkiau serga ir dažniau miršta vyresni asmenys“, – nurodė NVSC atstovė.
Orai nieko nelemia: virusai gyvi kiaurus metus
Gali atrodyti paradoksalu: už lango laikosi vasariški orai, o sergamumo skaičiai – kaip spalį. Pašnekovė gi pastebėjo, kad orai pastaruoju metu nebūna pagrindinis veiksnys, nulemiantis susirgimų didėjimą ar mažėjimą.
Be to, koronaviruso sergamumo pakilimas nulemtas ne tik dar vasarą pradėjusios plisti naujos atmainos, bet ir į kolektyvus sugrįžusių vaikų.
„Visi be išimties kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai cirkuliuoja visus metus. Tik jau įpratome, kad žiemos sezonu dažniausiai sausį–vasarį yra registruojamas didžiausias sergamumas gripu. COVID-19 liga dar bando ieškoti vietos po saule, nėra aiškus sezoniškumas kaip gripo atveju. Tad būna, kad padaugėja, sumažėja atvejų, tiesa, oficialūs skaičiai priklauso ir nuo į gydymo įstaigas besikreipiančių skaičiaus“, – komentavo G. Gargasienė.
„COVID-19 liga dar bando ieškoti vietos po saule, nėra aiškus sezoniškumas kaip gripo atveju.“
Kaip yra pastebėjusi VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, medikų tokia situacija nebestebina.
„Mes jau turbūt įpratome prie to, kad koronaviruso sergamumo bangos pakyla tada, kai virusas pakinta ir ima plisti. Informaciją apie tai dar vasaros pradžioje buvome gavę iš Amerikos kontinento, kad ten auga sergamumas, nes aptinkama tos pačios viruso padermės arba varianto – omikrono tam tikra nauja atmaina“, – „Žinių radijui“ kalbėjo ji.
Laukia dvi bangos?
Neatsitiktinai pernai šaltuoju sezonu fiksuotos dvi sergamumo bangos, ko, G. Gargasienės teigimu, galima tikėtis ir šiemet.
„Pernai matėme dvi sergamumo bangas, kurios nebuvo įprastos iki tol – nors sezoninio gripo bangą turėjome vasario mėnesį, bet pirmąją bangą turėjome per didžiąsias metų šventes, gruodžio pabaigoje, kurią sukėlė būtent COVID-19 atvejų didėjimas. Turbūt ir šį ateinantį sezoną, kuris prasidės spalio pradžioje, turėsime dvi sergamumo bangas – viena bus sąlygota COVID-19, antroji – greičiausiai sezoninio gripo.
Pernai tik ji prasidėjo spalį ir didžiausias pakilimas buvo gruodžio pabaigoje, dabar gi jau yra pakilimo pradžia, bet kol kas tik matome didėjimą, nėra nerimo ženklų, neregistruojame tokio didėjimo, kokio neturėjome, tik jis atėjo anksčiau“, – komentavo NVSC specialistė.
Australijoje – didžiausias sergamumas gripu per 5 metus
Paklausta, kokia situacija šiuo metų Pietų pusrutulyje ir kokio galima laukti atkeliaujančio gripo, G. Gargasienė ramino, kad nėra duomenų, jog virusas būtų kažkoks „piktesnis“. Tačiau susirgimų mastas buvo didesnis:
„Kol kas sezonas nesibaigė, eina į pabaigą, bet naujausiais duomenimis, kuriuos skelbia Australijos institucijos, gripo atvejų registruojama kiek daugiau, lyginant su praeitais metais. Matoma, kad per 5 metus šio sezono rodikliai buvo aukštesni, bet nėra pateikiama informacijos, kad gripas būtų sunkesnis.
Jie turėjo ir COVID-19 bangą, bet ji nebuvo didesnė ar aukštesnė nei pernai. Sunku pasakyti, kaip bus Europoje, bet remiantis Australijos patirtimi pasakyti, kad situacija būtų išskirtinai sudėtinga ar kažko turėtume bijoti, kol kas tokių duomenų nėra. Bet dar laukiama galutinių išvadų, kai sezonas jau oficialiai baigsis.“
„Matoma, kad per 5 metus šio sezono rodikliai Australijoje buvo aukštesni, bet nėra pateikiama informacijos, kad gripas būtų sunkesnis.“
Nors neretai nuogąstaujama dėl didesnio vaikų sergamumo, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad susirgus vaikams tėvai visada aktyviai rūpinasi jų sveikata, kreipiasi į gydymo įstaigas.
„Tad bendras sergamumas yra labai panašus į kitų šalių. Ką pabrėžė ir Australijos institucijos, ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, kad rizikos grupės yra aktyviai raginamo skiepytis ir tai padarė didesnis procentas žmonių kalbant tiek apie gripą, tiek COVIS-19.
Kalbant gi apie vaikų skiepijimą, skiepijimo apimtys yra pakankamai žemos, taigi vaikai turi persirgti, kad įgytų imunitetą, jų socialinis gyvenimas labai aktyvus, infekcija gali lengvai plisti. Štai Lietuvoj tik 2 proc. vaikų nuo 0 iki 17 m. yra paskiepijama nuo sezoninio gripo. Taigi vaikų sergamumas irgi gali būti siejamas su vakcinacijos apimtimis. Nuo rudens kaip tik įtraukiama nauja grupė – nemokamai nuo gripo bus skiepijami 2–7 metų amžiaus vaikai“, – nurodė specialistė.
Kada geriausia pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gripo?
Paklausta, kada geriausia būtų pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ir COVID-19, G. Gargasienė priminė seną rekomendaciją – tą galima padaryti jau dabar vieno vizito metu nuo infekcijų pasiskiepijant į skirtingas rankas. Tiesa, ar taip išties reikėtų daryti, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
„Galima skiepytis vienu metu, kad gydytojai geriausiai žino lėtines, ligas, visus niuansus, tad gali padėti nuspręsti, kaip elgtis geriausiai, kad būtų užtikrinta apsauga nuo sunkios ligos ir mirties. Nemažai atvejų pirmiausia žmonės pasiskiepija nuo COVID-19, o po to – nuo sezoninio gripo“, – pabrėžė ji.
Įprastai, kadangi didžiausias sergamumas gripu būna sausio–vasario mėnesį, rizikos grupėms rekomenduojama pasiskiepyti spalio–lapkričio mėnesį.
„COVID-19 atveju skiepytis žmonės raginami jau nuo rugpjūčio pabaigos, kai vakcina jau atsidūrė Lietuvoje. Įstaigos ją užsakinėja, rizikos asmenys gali kreiptis. Bet kol nesusirgome, niekada nėra vėlu skiepytis, net ir aplinkui jau esant dideliam sergamumui žmonės skiepijasi ir apsaugo save“, – pastebėjo G. Gargasienė.
Tiesa nors abi vakcinos jau yra Lietuvoje, jos dar gali būti prieinamos ne visose sveikatos priežiūros įstaigose:
„COVID-19 vakcinos nėra visose gydymo įstaigose, nes tai priklauso nuo pačios įstaigos – vienos labai aktyviai užsakinėja, kitos – ne. Gali būti, kad tiesiog nemato poreikio. O dėl sezoninio gripo vakcinos – ji jau yra nuo rugsėjo pradžios išvežiojama į gydymo įstaigas, bet jų yra 600, tai iki spalio 1 turėtų pasiekti visas. Mokamai jau kai kurios klinikos turi vakciną tiems, kurie nepriklauso rizikos grupėms.“
Skiepytis visiems ar tik rizikos grupėms?
Pasiteiravus, ar skiepytis nuo COVID-19 reikėtų plačiajai visuomenei ar tik rizikos grupėms, pašnekovė priminė, kad imunitetas su laiku nuslopsta, o jis įgyjamas dviem būdais.
„Dar pernai pradėta kalbėti, kad tai yra sezoninė liga, tad vertėtų skiepytis visiems. Kaip rašoma moksliniuose straipsniuose, imunitetas tiek po persirgimo, tiek skiepo išlieka panašiai apie pusę metų. Taigi tie, kurie sirgo pernai, tikėtina, nebeturi imuniteto arba jis yra labai žemas.
Taigi jam sustiprinti yra du būdai – arba žmogus perserga natūraliai, arba pasiskiepija. Tad nereikėtų į tai žiūrėti atmestinai. Nes sulaukiam nemažai užklausų, kad štai skiepijosi pirmomis trimis dozėmis, ar turi apsaugą. Tai ne – apsaugos niekas nebeturi, net galimai ir tie, kurie skiepijosi pernai. Tam ir reikalingos sustiprinamosios vakcinos dozės“, – konstatavo G. Gargasienė.
Kartu ji pastebėjo, kad nieko nėra 100 proc., tad vienus skiepas visiškai apsaugo, kiti serga ir po skiepo. „Labai sunku pasakyti, kiek apsaugos susidarė. Tad ir sergant tos pačios šeimos nariams ligos eiga gali būti skirtinga – vienam sloga, o kitas savaitę su temperatūra.
Atvejų skaičius auga, labai skirtingų situacijų matau ir aplinkoje – yra tokių, kurie labai sunkiai sirgo, o kurie tik paslogavo. Geras įprotis gal tai, kad pajutę simptomus pasitikriname. Bet jei net nėra COVID-19, nenumokime ranka, pasaugokime save ir kitus“, – paragino ji.
Specialistė priminė, kad visos kitos rekomendacijos saugantis užkrečiamųjų ligų lieka tos pačios. Jokia naujiena, kad ypač susirgus siekiant išvengti užkrato plitimo artimoje aplinkoje patariama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, dirbti nuotoliu, nesilankyti susibūrimo vietose.
„Galioja ir ta pati epidemijų skelbimo tvarka tiek savivaldybės, tiek šalies lygmeniu, rekomendacijos iki sergamumo pakilimo ir jam jau esant, ypač reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms“, – pridūrė G. Gargasienė.
##UArticlesInsert_Video_getVideo_tv3Play/6880912/autoplay=0#
