Be imuninės sistemos negalėtų išgyventi ne tik žmogus, tačiau ir bet kokia gyva būtybė. Vis tik nors apie stiprų imunitetą girdime daug, imunologės teigimu, šis epitetas nėra visiškai tikslus.
„Jei imunitetas apsaugo nuo ligų, vadinasi, jis veikia adekvačiai. Ir ką žmonės vadina stipriu imunitetu, tai geriausias jo pasitikrinimas yra ypač kai prasideda infekcinių ligų sezonas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo Lietuvos imunologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė.
Kai imunitetą tenka slopinti
Ji priminė, kad būna žmonių, kurie aplinkui cirkuliuojant virusams arba perserga labai lengvai, arba išvis kažkokių simptomų nejaučia.
„Imunitetą ir suprantame kaip apsaugos sistemą ir jei ji veikia tinkamai, ji mus ir saugo. Bet tas pasakymas „stiprus imunitetas“ yra visiškai netikslus, nes yra daug ligų, kai imunitetas veikia per stipriai, neadekvačiai. Tai yra tos pačios alerginės arba autoimuninės ligos, kai imunitetas atakuoja mūsų pačių ląsteles ir audinius. Tada kaip tik reikia slopinti tokį imunitetą.
Reikia kalbėti apie kokybiškai veikiančią imuninę sistemą, kuri mus saugo. Galima ją įsivaizduoti kaip kažkokius šarvus, bet tai irgi nebūtų tikslu. Dažnas vaizdus mūsų imuniteto palyginimas būna su kariuomene. Dabar ypač karo kontekste galime suprasti, kaip svarbu, kad tie priešai, kurie atakuoja iš išorės arba iš vidaus, būtų efektyviai sudorojami“, – aiškino A. Žvirblienė.
Reaguoja skirtingai priklausomai nuo patogeno
Jos aiškinimu, imuninė sistema yra be galo sudėtinga, ją sudaro daugybė įvairiausių ląstelių, molekulių – jos yra koordinuojamos ir veikia priklausomai nuo to, koks patogenas mus puola.
„Jei tai yra bakterija ar virusas – kiekvienu iš atvejų yra suaktyvinami skirtingi imuninės sistemos komponentai. Tai yra labai sudėtinga reguliacija, nes imunitetui kyla svarbus uždavinys – jis turi pulti tai, kas mums kenkia ir neatakuoti, kas yra mūsų pačių ląstelės arba kas mums nekenkia.
Tarkime, mūsų žarnynas yra pilnas bakterijų – jų ten trilijonai. Bet mūsų imuninė sistema turi būtų tolerantiška šitai jų gausybei. Šios bakterijos irgi nėra mūsų pačių ląstelės, tai yra svetimi mikroorganizmai, į kuriuos mūsų imuninė sistema neturi reaguoti.
Jei tai yra bakterija ar virusas – kiekvienu iš atvejų yra suaktyvinami skirtingi imuninės sistemos komponentai.
Ir kai kuriais atvejais, kai į tuos žarnyno mikroorganizmus mūsų imuninė sistema sureaguoja, turime sunkias uždegimines ligas. Atpažinti priešus nuo draugų, atskirti nuo savų ląstelių mūsų imuninei sistemai yra sunkus uždavinys, tad galima tik įsivaizduoti, kokia yra sudėtinga jos reguliacija“, – dėstė mokslininkė.
Tiesiogiai susiję su nervų sistema ir žarnynu
Nors atrodytų, kad imuninė sistema yra labili ir nuolat kintanti, pašnekovės aiškinimu, tai iš esmės yra konkretus dalykas.
„Kaip turime smegenis ar virškinimo, nervų sistemą, taip turime ir imuninę sistemą. Tai yra tie komponentai, kurie priklauso imuninei sistemai ir jie veikia mūsų organizme. Bet dar reikia pabrėžti tokį dalyką, kad tai yra integrali viso mūsų organizmo sistema. Turbūt nereikia stebėtis, jei, pavyzdžiui, žmogus būna labai pervargęs, neišsimiegojęs, nusialinęs, išsekęs, imunitetas pradeda veikti nebe taip gerai“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Pasak jos, taip gali nutikti ir senatvėje, kai daugelis organizmo sistemų veikia nebe taip gerai kaip jaunystėje.
„Kitaip sakant, tai yra integrali mūsų organizmo dalis, kuri labai susijusi su kitomis organizmo sistemomis – ta pačia nervų sistema, žarnyno mikrobiota, tarp įvairių organizmo sistemų vyksta labai aktyvi sąveika. Bet tai yra konkrečios ląstelės, molekulės, kurios priklauso imuninei sistemai ir tiesiog turi veikti koordinuotai, kad mes nejaustume, kaip tas imunitetas veikia.
Tą svarbu suprasti, kad kai būna infekcija ar žmonės yra po vakcinacijos, jaučia negalavimus, karščiavimą, tada imuninė sistema ir duoda signalą, per šiuos simptomus pajaučiame imuninės sistemos veikimą“, – aiškino profesorė.
Štai kodėl koronavirusas pražudė tiek vyresnių žmonių
Paklausta, ar gali ir vyresniame amžiuje imunitetas veikti pakankamai gerai, jei žmogus laikosi sveikos gyvensenos, mokslininkė konstatavo, kad vis tik yra tam tikri fiziologiniai pokyčiai. Jie nulemia, kad senatvėje imuninė sistema tiesiog gali nebe taip gerai reaguoti į naujus antigenus, tai yra tuos, kurių anksčiau nebuvo mačiusi.
Tai, kad padeda teigiamos emocijos, yra labai daug tiesos, jos padeda geriau veikti imuninei sistemai, o ilgalaikis stresas, depresijos daro neigiamą poveikį atsparumui.
„Tada žmonės daugiausiai turi vadinamų imuninės atminties ląstelių. Senatvėje imuninė sistema gali sugebėti pakankamai gerai atsakyti į tuos antigenus, su kuriais kažkada susidūrė. Bet jei tai yra kažkoks naujas ligos sukėlėjas, jį atpažinti imuninei sistemai yra žymiai sunkiau.
Jei prisimintume COVID-19 pandemiją, ji labai gerai iliustravo šį mechanizmą, nes, kaip žinia, būtent pagyvenusiems žmonėms ta liga buvo žymiai pavojingesnė, nes tai buvo naujas, iki tol nematytas virusas ir grynai fiziologiškai dėl tam tikrų molekulinių ir ląstelinių pokyčių imuninės sistemos sugebėjimas atsakyti į tokį sukėlėją buvo gerokai susilpnėjęs“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Didžiausias peilis imuninei sistemai
Kalbėdama apie tai, kas gi galėtų padėti sustiprinti imunitetą, profesorė priminė, kad tam tikri dalykai yra įgimti.
„Imuninė sistema yra pavyzdys, kai svarbu ir genai, ir tai, ką mes vadiname aplinka arba gyvenimo būdu. Šie abu komponentai yra labai svarbūs. Genų pakeisti negalime, lygiai taip pat kaip ir tam tikra vėžio rizika – jei ji nulemta genetiškai, nereikia turėti iliuzijų, kad galima tą pakeisti.
Lygiai taip pat imuninės sistemos atsakas į tam tikrus virusus gali būti nulemtas genetiškai ir nieko čia nepadarysi. Bet galime pakeisti tai, kas priklauso nuo mūsų ir nenualinti savo organizmo, pavyzdžiui, kažkokiomis išgalvotomis dietomis, nealindami savo nervų sistemos“, – aiškino A. Žvirblienė.
Pasak specialistės, ypač ilgalaikis stresas turi didelį neigiamą poveikį: „Tą žmonės tikrai pastebi – po ilgos sesijos jie paprastai po to suserga tomis pačiomis kvėpavimo takų infekcijomis arba girdime tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus, kuris labai ilgai slaugė savo šeimos narį, suserga vėžiu.
Tai irgi rodo, kad ta imuninė sistema nebesugeba tinkamai susidoroti su tais vidaus arba išorės priešais. Taigi sveikas organizmas tolygu gerai veikiantis imunitetas.“
Kalbos apie pozityvias mintis – ne tik žodžiai
Ji atkreipė dėmesį, kad neišvengiama čia esama ir placebo poveikio, kas vėlgi iliustruoja sąveiką tarp nervų ir imuninės sistemos. „Jei labai tikime, kad kažkoks vaistas neva padeda ir jaučiamės gerai, vadinasi, atėjo signalai į mūsų imuninę sistemą, kurie padeda sudoroti tam tikrą ligą.
Tai, kad padeda teigiamos emocijos, yra labai daug tiesos, jos padeda geriau veikti imuninei sistemai, o ilgalaikis stresas, depresijos daro neigiamą poveikį atsparumui“, – vardijo profesorė.
Vis tik, kaip galėtų atrodyti keista, pasak jos, negalima teigti, kad ūmus stresas yra vien mūsų imuninės sistemos žudikas: „Fiziologiškai kaip tik yra taip – jei žmogus jaučia labai didelį pavojų, jo organizme imuninės ląstelės kaip tik „subėga“ į periferiją, kad organizmas būtų pasiruošęs susidoroti su pavojumi.
Bet jei mes nervų sistemai nuolat duodame tokius signalus, ateina toks išsekimas, kada imuninė sistema nebeturi, kaip sureaguoti. Panašiai galime palyginti – jei žmogus labai daug mokosi, perkrauna savo smegenis ir paskui jau niekas nebelenda į galvą, ateina toks išsekimo momentas, kada ir imuninė sistema nebegali sureaguoti. Tai yra būsena, kurią sukelia ilgalaikis stresas.“
Kaip sustiprinti imunitetą?
Profesorė konstatavo, kad nieko naujo nepasakysianti, kad imuninę sistemą padeda stiprinti sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba.
„Manau, kad mūsų protėviai, kurie maitinosi tuo maistu, kuris yra mūsų geografinėje platumoje, tai turbūt buvo geriausias pasirinkimas. Kitas dalykas, kad žmonija ne visada to maisto turėjo pakankamai ir, pavyzdžiui, jei yra baltymų trūkumas maiste, žinoma, kad ląstelės negali atsinaujinti, o imuninės sistemos ląstelės atsinaujina nuolat.
Taigi tokia dieta, kurioje nuolat trūksta baltymų, yra natūralių fiziologinių procesų sutrikdymas. Kitas aspektas yra tai, kad nuo to, ką valgome, priklauso mūsų žarnyno veikla. Žarnyno mikrobiota turi didelį poveikį imuninei sistemai, nes tos sistemos yra susijusios. Vadinasi, jei dieta yra tokia, kad mūsų žarnyne tie mikrobai nėra tokie geri, tai irgi turi neigiamą poveikį imuninei sistemai. Taigi tai, ką valgome, yra svarbu, kad mūsų imuninė sistema veiktų normaliai“, – aiškino A. Žvirblienė.
Paklausta apie fizinį aktyvumą, imunologė pabrėžė to teigiamą naudą, kurią galima paaiškinti keliais aspektais:
„Jei tai nėra alinantis fizinis aktyvumas, kas, beje, sportininkams irgi pasitaiko, būna labai ilgos treniruotės (jos galų gale gali turėti ir ne visai teigiamą poveikį), bet sakingas fizinis aktyvus, taip pat kaip grūdinimasis, kažkokie kontrastiniai dušai pagerina kraujotaką.
Tai padeda ir efektyvesniam imuniniam atsakui – cirkuliuojančioms įvairioms imuninės sistemos ląstelėms ir molekulėms. (...) Prausimasis po šaltu dušu yra pripažinta kaip grūdinimosi priemonė, kuri yra tikrai veiksminga padidėjus rizikai susirgti kvėpavimo taikų infekcija.“
Kai sveika gyvensena nėra gero imuniteto garantas
Kita vertus, pašnekovė konstatavo, kad kitą kartą sveika gyvensena nėra tokia auksinė taisyklė ir stipraus imuniteto garantas.
„Būna, žmogus sportuoja, gerai maitinasi, ir vis tiek, pavyzdžiui, sunkiai serga kažkokia infekcine liga. Tai ką vėlgi turime žinoti apie imuninę sistemą – daugelis dalykų, kaip minėjau, tiesiog nulemta genetiškai. Vėlgi yra tam tikri molekuliniai mechanizmai, ląstelės, kurios sugeba tuos antigenus pateikti imuninei sistemai. Taigi arba mes turime tam tikras molekules, arba neturime ir čia jau nieko negali padaryti.
Kita vertus, normaliam imuniniam atsakui taip pat yra svarbu, kad jis būtų laiku išjungiamas, nes per intensyvus ir nesustojęs imuninis atsakas vėlgi gali sukelti sunkių simptomų, ilgai nepraeinantį uždegimą. Todėl kartais girdime atvejus, kada koks nors sportininkas, kuris laikė save labai atspariu visoms ligoms, sunkiai suserga kažkokia infekcine liga. Taigi imuninės sistemos reguliacijų yra labai daug, jos sudėtingos ir nėra kažkokios ausinės taisyklės, kad galėtume jos laikytis ir žinoti, kad tikrai būsime sveiki“, – konstatavo A. Žvirblienė.
