Tokių pokyčių sveikatos politikai ėmėsi siekdami sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir didinti slaugytojo profesijos prestižą. Nors dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai nepatikliai žiūri į tai, kad neprieis iki šeimos gydytojo, kiti spėjo pajusti naudą ir džiaugiasi galėdami greičiau gauti sveikatos paslaugas.
Gali išrašyti siuntimus, pratęsti vaistus, teikti konsultacijas
Portalas tv3.lt primena, kad daugiau funkcijų slaugytojams ir akušeriams suteikta dar metų pradžioje. Slaugytojams suteikta teisė savarankiškai konsultuoti pacientus, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus.
Nuo vasario 1 d. įsigaliojo dar daugiau pakeitimų – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai leido bendrosios praktikos slaugytojams ir akušeriams teikti šeimos medicinos paslaugas ir išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.
Bendrosios praktikos slaugytojams taip pat suteikta teisė pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento sveikatos būklė yra stabili.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno poliklinikos Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja gyd. Rūta Ūsienė, labiausiai iš naujų priemonių pasiteisino leidimas slaugytojai pratęsti vaistus lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Jos tą darė ir per karantiną, tą buvo puikiai išmokusios. Tad leisti dabar joms tai daryti visą laiką buvo didelis naštos palengvinimas šeimos gydytojams.
Labai didelę jų krūvio dalį sudarydavo ypač vyresnio amžiaus pacientai, kuriems reikalingas vaistų pratęsimas, kurie nenori kompensuojamo vaisto nei trims mėnesiams, nei pusei metų, baiminasi, kad po mėnesio kažkas pasikeis, nenori kaupti vaistų. Tai slaugytojos puikiai tą daro“, – komentavo ji.
Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), per pandemiją Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo apmokėta 95 proc. receptų vaistiniams preparatams, kuriuos išrašė bendrosios praktikos slaugytojai tęstiniam gydymui pagal gydytojo paskirtą gydymą receptiniais vaistiniais preparatais.
Nedarbingumų išdavimas nepasiteisino
Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka taip pat numatė, kad bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą tam tikrais konkrečiais atvejais.
Tą galima padaryti dėl ligos – testu patvirtinus COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos arba šeimos narių slaugos ar priežiūros, jiems susirgus COVID-19 ar gripo virusine infekcija, ir šiuos susirgimus patvirtinus testais.
Tokius nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai galės išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikui. Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nedarbingumo pažymėjimą išduos pacientą konsultavęs gydytojas.
Tuo metu akušeriai galės išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo), suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
Vis tik R. Ūsienė tikino, kad galimybė slaugytojams išduoti nedarbingumą dėl gripo ar COVID-19 nelabai pasiteisino, mat patys ne visada ateina oficialiai atlikti testo dėl ligos. Juo labiau susirgus paprastai nedarbingumo pažymėjimo reikia „čia ir dabar“.
„Peršalimo laikotarpiu tokie pacientai irgi labai didina krūvį šeimos pacientams. Tai – neplaniniai pacientai, kuriems reikia pagalbos „čia ir dabar“, jie karščiuoja, o slaugytoja tada padėti negali, nes pacientai nebūna atlikę tyrimų.
Be to, jei slaugytojai visiškai nebijo rašyti ir pratęsti vaistų, išdavinėti nedarbingumus, vertinti paciento būklę, manau, prisibijotų, tai būtų neįprasta. Aišku, galime pravesti mokymus, paaiškinti, bet nelabai yra tikslo.
Jei nebūtų ribojimo, kad susirgimo diagnozę reikia patvirtinti tyrimą atlikus laboratorijoje, galbūt būtų lengviau. Tada slaugytoja galėtų išduoti nedarbingumą toms 3 dienoms, išmoktų vertinti simptomus ir signalus, kada jau reikia gydytojo, gal tai ir būtų palengvinimas“, – kalbėjo poliklinikos atstovė.
Galės išrašyti daugiau vaistų receptų
Nors pratęsti dalį vaistų lėtinių ligų gydymui slaugytojai gali jau ne vieną mėnesį, dabar dar labiau atrištos rankos.
Kaip neseniai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, bendrosios praktikos slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, nuo šiol galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams.
Nurodoma, kad iki šiol visi pacientai, siekdami gauti vaistų receptą lėtinių ligų gydymui, privalėjo registruotis vizitui pas šeimos gydytoją. Dėl to didėjo eilės šeimos gydytojo paslaugai gauti, buvo apsunkinamas šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas kitiems pacientams, didinama administracinė našta šeimos gydytojams.
R. Ūsienė patvirtino, kad ir dabar dar likę kai kurie apribojimai dėl kompensuojamųjų vaistų, tačiau dėl kitų vaistų pratęsimo galimybės gerokai išsiplėtė.
„Prie tam tikrų medikamentų kompensuojamųjų vaistų kainyne buvo apribojimų, kad juos gali išrašyti tik šeimos gydytojas ar vidaus ligų gydytojas. Tai visai neseniai išėjo pakeitimai ir buvo nuimti tie ribojimai. Dabar slaugytojos gali skirti beveik visus vaistus, išskyrus psichotropinius, miegui skirtus vaistus, kur reikia vertinti būklę“, – pastebėjo ji.
SAM pažymėjo, kad bendrosios praktikos slaugytojai receptą lėtinių ligų gydymui reikalingiems vaistams įsigyti galės tik įsitikinę, kad paciento sveikatos būklė yra stabili, o gydytojo paskirtą vaistą žmogus naudoja ne mažiau kaip 3 mėnesius, bei šią informaciją įrašę paciento elektroniniuose medicinos dokumentuose.
Pacientai priprato
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad slaugytojos kol kas negali ir laisviau išrašyti siuntimų.
„Kalbant apie siuntimus, dar laukiame visų teisės aktų pakeitimų, nes dar labai laisvai siuntimų slaugytojos negali rašyti. Bet jei jos galėtų tą daryti visiems programiniams pacientams, tai irgi būtų palengvinimas šeimos gydytojams. Jos tikrai tą moka ir dauguma tą daro, tik šeimos gydytojas dar turi peržiūrėti, ar siuntimas tinkamai suformuotas ir pats pasirašyti“, – pastebėjo R. Ūsienė.
Nors vos paskelbus apie pokyčius dalis gyventojų į juos žiūrėjo skeptiškai, jos teigimu, dabar tai jau tapo įprasta praktika.
„Slaugytojos mūsų poliklinikoje labai aktyvios ir seniai pacientams komentuoja tyrimus, juos vertina, padeda sumažinti krūvį šeimos gydytojams. Tad, manau, mūsų pacientai jau įprato ir džiaugiasi, tuo naudojasi, nes prieinamumas pas slaugytojas yra greitesnis. Tą labai mėgsta jauni darbingo amžiaus žmonės, kuriems reikia tik vaistų.
Pacientai įprato ir džiaugiasi, žino, kokius vaistus gali slaugytoja išrašyti, kokių – ne. Tik kartais prisideda tokia problema, kad žmogus registruojasi pas slaugytoją tik dėl kompensuojamųjų vaistų pratęsimo, bet dar nori siuntimo, dar kažko, o slaugytoja negali tų funkcijų atlikti ir gydytojui būna papildomas darbas“, – pastebėjo poliklinikos atstovė.
Ji pasakojo, kad poliklinika turi atskirus talonėlius slaugytojų konsultacijoms, kur pats pacientas gali užsiregistruoti – jis gali atvykti gyvai arba pasikonsultuoti nuotoliniu būdu, jei riekia tik kompensuojamųjų vaistų pratęsimo.
„Kadangi turime komandos narius – apylinkės administratorius, tai labai dažnai pacientai skambina ne į registratūrą, o būtent jiems. Apylinkės administratorius visada paklausia, kokie bus vaistai, ar reikės gydytojo konsultacijos, ar pakaks slaugytojo konsultacijos. Tad pacientai visada žino, kur yra užregistruojami ir kitą kartą patys kreipiasi, sakydami, kad reikia pas slaugytoją vaistų dėl kompensuojamų vaistų“, – kalbėjo R. Ūsienė.
