Neseniai Vilniaus rajono poliklinikos direktoriaus pareigas pradėjęs eiti E. Navickas prieš tai virš dešimtmetį vadovavo Antakalnio poliklinikai, prieš tai penketą metų užėmė vadovaujančias pareigas farmacijos įmonėse.
Nuo 2006 m. galimas kandidatas į ministrus dvejus metus dirbo sveikatos apsaugos ministro patarėju. Iki tol nuo 1995 m. E. Navickas dirbo gydytoju traumatologu Šv. Jokūbo ligoninėje iki jos uždarymo.
Poliklinika klestėjo, bet pasigedo aktyvumo iš profesinių sąjungų
Jo vadovavimo laikotarpiu, kaip pasakojo portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai, Antakalnio poliklinika klestėjo ir iš viešųjų įstaigų siūlė didžiausius atlyginimus gydytojams Vilniaus mieste, kas galėtų leisti tvirtinti, kad E. Navickas – geras vadybininkas.
„Patyręs sveikatos sistemos vadybininkas. VšĮ Antakalnio poliklinika buvo geriausia Vilniaus mieste jam vadovaujant. Viešojo sektoriaus plėtros šalininkas“, – reaguodamas į žinią feisbuke pastebėjo VU Medicinos fakulteto prodekanas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) vadovė Rūta Kiršienė taip pat išreiškė iš esmės palankų vertinimą.
„Džiaugiuosi, kad tai yra žmogus, turintis patirties, nes Antakalnio poliklinika tikrai klestėjo, atlyginimai buvo vieni aukštesnių, tai turbūt vadybininkas yra tikrai neblogas. Bet žiūrint iš profesinės sąjungos pusės, tai jos ten nebuvo aktyvios ir buvo tik keletas narių. Tai kažin, ar taip visiškai ten problemų nebuvo“, – svarstė ji.
Medikų sąjūdžio atstovė: jis žino virtuvę
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės manymu, tai būtų situaciją sektoriuje išmanantis ir turintis valią priimti sprendimus kandidatas.
„Dabartinėje situacijoje reikia tikrai išmanančio, tvirtos nuomonės žmogaus. Manau, kad jis yra tinkamas ir iš tų asmenų, kuriuos, mano žiniomis, teikė socialdemokratai, vienas iš labiausiai kompetentingų.
Aišku, matysime viską iš jo darbų, jei jį skirs prezidentas, nes jo žodis irgi ne paskutinis. Bet jei kandidatūra būtų įvertinta teigiamai, manau, E. Navickas turi tiek pakankamai kompetencijų, tiek valios tam tikrus dalykus įvykdyti“, – komentavo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad galimas kandidatas į ministrus išmano tiek privačios, tiek viešosios sveikatos paslaugų teikimo sritis.
„Ir tai išmano savo kailiu, nes asmeniškai turėjo patirties ir vienoje, ir kitoje srityje. Kai šiandien kalbama apie privačių sveikatos paslaugų naikinimą ir kelio joms užkirtimą, manau, turėti supratimą apie tai, kas ten vyksta, kokios yra gerosios ir blogosios pusės, svarbu. Kalbant apie darbą viešajame sektoriuje, E. Navickas labai gerai žino ir e.sveikatos, ir darbuotojų, žmogiškųjų išteklių problemas, jis žino visą virtuvę“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) vadovas Darius Steponkus savo ruožtu pastebėjo, kad koks naujasis ministras bebūtų, išjudinti inertišką sistemą bus iššūkis.
„Iš naujo žmogaus visada visi tikisi kažkokių stebuklų, bet suprantama, kad pati sistema yra inertiška, ir ne visada vienas žmogus gali labai daug ir greitai kažko pasiekti. Kolegą Evaldą daug metų pažįstu ir, manau, kad tai būtų vienas geriausių pasirinkimų. Kaip jam seksis, čia jau kitas klausimas, nes dažnai ir tinkamas žmogus, atsidūrę galbūt ne visiškai tinkamoje vietoje, neatsiskleidžia taip, kaip norėtųsi, bet jis tikrai turi visas ministrui reikalingas savybes ir patirtį“, – komentavo jis.
Atsivijo galimo mobingo šešėlis
Vis tik kai kurie šią kandidatūrą įvertino nevienareikšmiškai. Didžiausią nerimą medikų bendruomenėje sukėlė tai, kad E. Navicko pavardė yra figūravusi galimo mobingo kontekste.
Vos buvo paviešinta galimo kandidato į ministrus pavardė, visuomenininkas Andrius Tapinas savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo priminė apie 2021 m. pabaigoje paviešintą „Laisvės TV“ atliktą žurnalistinį tyrimą, kuriame analizuota mobingo medicinos įstaigose problema, o E. Navickas buvo jame vienas „herojų“.
Antakalnio poliklinikoje dirbusios šeimos gydytojos istorija buvo paviešinta dar 2020 m. Kaip buvo rašoma portalo lrt.lt publikacijoje, „kentusi poliklinikos direktoriaus pažeminimą, patyčias dėl šukuosenos, gydytoja galiausiai iš darbo buvo išmesta už šiurkštų pažeidimą“. Tiesa, vėliau skelbta, kad kreipusis į Darbo ginčų komisiją su ja įstaiga sudarė taikos sutartį.
Paklausta, ar tokios minimos aplinkybės negali tapti kliūtimi ministro postui užimti, A. Gerliakienė viską siūlė vertinti racionaliai.
„Kadangi tai jau yra senas dalykas, juolab nežinau visos medžiagos, kaip ten iš tikrųjų viskas vyko, tad sunku pasakyti. Bet kai žmogus vadovauja, turbūt sunku tikėtis, kad nebus to, jog kažkam kažkas kažkur neįtiko ar nepatiko.
Bet jo veiklą vertinu globaliai ir kad jis puikiai tvarkėsi Antakalnio poliklinikoje per pandemiją, tai tikrai rimtas argumentas, kaip ir tai, kad jo vadovaujamoje įstaigoje darbuotojai gavo didžiausius atlyginimus. Dar anksčiau, kai nebuvo kalbos apie jo kandidatavimą į ministrus, kalbėjau su darbuotojais, jie jį labai gyrė, kad sutvarkė polikliniką, tą objektyviai galima matyti“, – kalbėjo ji.
D. Steponkus sutiko, kad galimas kandidatas į ministrus yra reiklus žmogus, tačiau kiekvienas ilgametis vadovas neišvengia įvairių konfliktinių situacijų, kurios gali būti ir itin nemalonios.
„Tam tikri dalykai, kurie buvę turbūt kiekvieno vadovo karjeroje, gali lemti ir jo paties, ir kitų žmonių apsisprendimą dėl to žmogaus. Bet to vieno epizodo nevertinčiau kaip kažkokio blogio. Taip, daktaras yra reiklus žmogus ir yra normalu, kad kažkam nepatinka, gali būti kažkokie konfliktai, kurie galbūt neišsisprendžia taip, kaip norėtųsi.
Bet tai tikrai nėra kažkokia nuolatinė būsena ir, galvoju, kad tokį skaidrų žmogų sunku būtų dabar besurasti, gal kokiam vienuolyne nebent (juokiasi). Taigi, kaip visi žmonės, daktaras E. Navickas nėra be nuodėmės, bet jos ilgus metus būnant vadovo poste natūraliai nukrenta, kai gal net nesi dėl jų kaltas“, – komentavo RKL vadovas.
Jei būtų tiesa, labai negerai
R. Kiršienė savo ruožtu patikino, kad jei tokios kalbos būtų realybė, būtų labai negerai.
„Girdėjau tą istoriją apie mobingą, ta gydytoja nebuvo mūsų narė, nebuvo kreiptasi, apie tai žinau tik iš spaudos, tad daugiau komentuoti negaliu. Bet jei tai būtų tiesa, tai būtų labai negerai.
Kita vertus, kalbėti apie kiekvieną galima viską, sukurti bet ką, o paneigimai paskui būna labai maži ir paprastai neryškūs“, – pastebėjo profesinės sąjungos atstovė.
Kalbėdama apie galimą E. Navicko kandidatūrą Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė taip pat teigė, kad vertinimas būtų dvilypis.
„Reikia pripažinti, kad esame daug dirbę su šiuo žmogumi, daug kalbėję apie sveikatos sistemą, tai tikrai jis ją mato plačiai ir tikrai yra geras vadybininkas, turi idėjų, kaip būtų galima spręsti problemas sveikatos sistemoje.
Aišku, tas galimo mobingo skandalas jau ir tada, kai buvo publikuotas, mus labai sukrėtė ir buvo labai netikėtas. Tad šios aplinkybės medikų bendruomenei kelia nerimą“, – komentavo ji.
„Šitas jau bus ne buhalteris“
Netrūksta diskusijų, kas apskritai – medikas ar geras vadybininkas – turėtų užimti ministro postą ir gydymo įstaigų vadovų kėdes. Kaip žinia, sveikatos apsaugos ministrai atkūrus Nepriklausomybę dažnai keitė vienas kitą, vienintelis išbuvęs visą kadenciją buvo psichiatro specialybę turintis Aurelijus Veryga.
Irgi beveik visą laiką poste išbuvęs jo įpėdinis Arūnas Dulkys nebuvo medikas, tačiau lūkesčių teikė jo vadybiniai gebėjimai. Deja, jo atžvilgiu iš medikų bendruomenės skriejo nemažai kritikos.
„Jei praeitam ministrui buvo prikišama, kad jis neišmano šios srities, yra buhalteris, tai šitas jau bus ne buhalteris. Bet tada išlenda kiti priekaištai, tai reikėtų pasirinkti, kokio norim ministro – kad išmanytų sritį ir spręstų problemas globaliai.
Kadangi medikų bendruomenė labai kritikavo, buvo įvairiausių pasisakymų apie A. Dulkį, kad nieko apie mediciną nesupranta, dabar yra tas, kuris supranta. Nors ištraukiami kiti kaltinimai, manau, kad E. Navickas pakankamai išmintingas susivokti, ką reikia ar ko nereikia kalbėti. Bent ką matau iš jo elgesio, kol kas neturiu jokių priekaištų. Bet faktas, kad reikia kalbėtis su bendruomene, žmonėmis ir girdėti juos, ne vien turėti savo nuomonę“, – aiškino A. Gerliakienė.
Netampys paklodės tarp Vilniaus ir Kauno?
Profesinės sąjungos atstovė paantrino, kad dabartinis galimas variantas atrodo gerai.
„Geriausias dalykas, kai būna ir medikas, ir vadybininkas. Šia prasme šis kandidatas turbūt būtų pats geriausias variantas. Ir kai vis būna tam tikri prieštaravimai tarp Kauno ir Vilniaus, tai šia prasme variantas atrodo geras“, – pastebėjo R. Kiršienė.
Pasak LMS valdybos pirmininkės, jau dabar kylantis tam tikras pasipiktinimas iš skirtingų įtakos stovyklų, yra pozityvus ženklas:
„Vien tai man yra rodiklis, kad pasirinkimas yra geras – būtent dėl jo nepriklausomumo vienai ar kitai įtakos grupei. Nes matau, kad dėl to išsakomas didžiulis pasipiktinimas.“
A. Panavienė sutiko, kad geriausias variantas, kai vadovas yra ir medikas, kuris išmano sveikatos sistemos virtuvę, bet kartu turi ir vadovaujamo darbo patirties. „Ši kombinacija turbūt šiandien yra geriausia, nes gerų lyderių – sveikatos vadybininkų Lietuvoje dar šiandien nelabai turime“, – teigė JGA atstovė.
R. Kiršienė pridūrė, kad labiausiai iš naujojo ministro ir vykdomos politikos sveikatos darbuotojai laukia tęstinumo: „Kas gero pasiekta, pasiekta, tą paliekame ir tobuliname kitką, nes kitaip nieko nebus. Norėtųsi, kad nebūtų taip, kad viena valdžia sukūrė sveikatos centrus, kita naikins, nes viskas blogai. Jei jau padarėme, tai toliau tęskime ir bandykime iš to rasti racionalų grūdą, kam tai buvo padaryta.“
Portalas tv3.lt primena rašęs apie kitus galimus kandidatus į ministrų postus.
