„Via Baltica“ yra vienas svarbiausių ir didžiausių pastarųjų dešimtmečių strateginių šalies projektų, tad kiekvienas žingsnis į priekį yra svarbus. Šiuo metu intensyviai ruošiamės darbams „Via Baltica“ šiaurinėje dalyje, siekdami užtikrinti sklandų ir saugų susisiekimą tarp Lietuvos ir Latvijos.
Kuo greičiau pradėsime darbus atkarpoje link Latvijos, tuo sparčiau judėsime link mūsų tikslo – užbaigti visą „Via Baltica“ rekonstrukciją iki 2030 metų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Paskelbti pirkimai trijų būsimos magistralės atkarpų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų parengimui: 80,35 km ilgio keliui Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkeliui (A17) ir 57,09 km ilgio keliui Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) iki sienos su Latvija.
Juos ketinama parengti iki 2026 metų pabaigos. Toliau bus išperkama rekonstrukcijai reikalinga žemė bei rengiami techniniai darbo projektai.
Numatoma, kad po rekonstrukcijos visos trys šios kelių atkarpos turės keturias eismo juostas su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu bei kitais būtinais kelio elementais.
Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos, jau užbaigti 3 iš 4 ruožų, modernizuota 28,5 km magistralės.
Priešpaskutinė atkarpa – ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia – atidaryta eismui spalio 11 dieną, o paskutinė, ties Lietuvos–Lenkijos siena ir Suvalkų koridoriumi esanti kelio dalis bus baigta atnaujinti kitąmet. Atkarpa nuo Kauno iki Marijampolės atnaujinta 2018 m.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi Lietuvos teritorijoje nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio.
