Pokalbio metu Aurelijus papasakojo, kodėl pasirinko atsisakyti automobilio, kokius privalumus tame įžvelgia ir kokiu atveju vėl įsigytų automobilį.
Devinti metai be automobilio
Pradėjus kalbėtis apie Aurelijaus pasirinkimą, vyras pasakojo, kad anksčiau jis, kaip ir visi kiti miestiečiai, Vilniaus gatvėmis važinėdavosi nuosavu automobiliu.
Visgi, prieš devynerius metus vyro automobilis sugedo. Pasak jo, tuometiniu automobiliu jis naudojosi beveik 10 metų, tad nieko keisto, kad automobiliui reikėjo remonto.
„Tuo metu turėjau dvi išeitis – atnaujinti automobilį, t. y., įsigyti naują, arba susitvarkyti senąjį“, – pasakojo jis.
Taip pat vyras pasakojo, kad tuo metu jo gyvenimas buvo pasisukęs taip, jog jis ilgą laiką leido Šveicarijoje, tad poreikis turėti automobilį sumažėjo.
Dėl to vyras priėmė sprendimą atsisakyti šios transporto priemonės. Tuomet Aurelijaus gyvenimas ėmė keistis ir vyras pradėjo daugiau keliauti rinkdamasis viešąjį transportą.
„Daugiausiai keliauju viešuoju transportu, tačiau dar šią vasarą įsigijau dviratį, kuriuo važiuoju į darbą ir atgal. Anksčiau juo važinėdavausi tik mokyklos laikais. Taip pat naudojuosi trumpalaikės automobilių nuomos programėlėmis“, – pasakojo jis.
Paklaustas apie tai, ar dažnai renkasi kelionės tikslus pasiekti pėsčiomis, Aurelijus tikino, jog ne. Jis pasakojo, kad dažniausiai pėsčiomis keliauja iki autobusų stotelės arba parduotuvės.
„Manau, kad keliavimas turėtų būti racionalus“, – paaiškino jis.
Automobilio atsisakymo privalumai
Aurelijus pasakojo, kad atsisakius automobilio jis pamatė ne vieną sprendimo privalumą. Pasak jo, daugiausiai pliusų jis mato ekologine ir finansine prasme.
Prabilus apie tvarumą, pašnekovas tikino, kad tai – jam svarbus aspektas. Anot jo, norisi, kad miestas taptų malonesne vieta gyventi.
„Man patinka prisidėti prie miesto gerovės, tuomet aš jaučiuosi gerai. Daugelis nori tvarkingo miesto, tačiau niekas nenori pradėti nuo savęs. Aš, visų pirma, pasistengiau pakeisti savo gyvenimą“, – pasakojo jis.
Kitas privalumas, kurį įžvelgia Aurelijus – finansinė nauda. Pasak jo, renkantis viešąjį transportą iš tiesų galima pastebėti, kad piniginė pilnesnė.
„Nors pas mus Lietuvoje automobilį turėti nėra brangu, nes neturime automobilių ar didelių taršos mokesčių, pigus kuras, tačiau vis tiek žymiai naudingiau yra važiuoti viešuoju transportu.
Esu skaičiavęs, kiek man kainuoja viešasis transportas, t. y., trumpalaikės nuomos automobiliai ir viešasis transportas. Aš išleidžiu maždaug 1 500-2 000 eurų per metus.
Jeigu kažkas turi naujesnį automobilį, tai tiek jie išleidžia vien mėnesinėms automobilio lizingo įmokoms, o kur dar kuras, draudimas, priežiūra“, – atkreipė dėmesį jis.
Automobilio atsisakymo trūkumai
Visgi, nepaisant to, kad automobilio atsisakymas Aurelijaus gyvenime turėjo ne vieną privalumą, vyras šiame pasirinkime mato ir trūkumų.
Jis pasakojo, kad keliaudamas po pasaulį pastebėjo, jog Europoje viešasis transportas yra aukštesnio lygio nei Lietuvoje. Pasak jo, Vakarų šalyse galima jaustis komfortabiliau renkantis viešąjį transportą.
„Lietuvoje su viešuoju transportu tikrai kartais kyla iššūkių, pavyzdžiui, trūksta viešojo transporto juostų arba šviesoforų prioriteto, skirto viešajam transportui“, – sakė jis.
Taip pat vyras pastebėjo, kad jo telefone yra maždaug 20 skirtingų keliavimui skirtų aplikacijų. Pasak jo, norėtųsi vietoje 20-ies sukurtų aplikacijų turėti vos kelias.
Pasak jo, tai supaprastintų jo keliavimą: „Vilniuje mes turime „Trafi“, Kaune „Žiogą“, Klaipėdoje dar vieną atskirą programėlę, dar 3 automobilių nuomos, tarpmiestinio susisiekimo ir taksi programėlės.
Norėtųsi, kad miestuose būtų įvairių programėlių ir keleivis galėtų pasirinkti sau tinkamiausią. Pavyzdžiui, Varšuvoje yra šešios programėlės keliaujantiems viešuoju transportu“, – sakė jis.
Aurelijus pridėjo, kad taip pat norėtųsi didesnio dėmesio, skiriamo dviračiams bei trumpalaikei automobilių nuomai ir pasvajoja apie tramvajų.
Įsigytų automobilį tik 2 atvejais
Paklaustas, ar kasdienybėje jis kartais pajunta automobilio trūkumą, Aurelijus pripažįsta, jog taip. Vyras juokavo, kad vidutiniškai penkis kartus per metus atsidaro internetines automobilių parduotuves.
Pasak jo, neretai nutinka taip, kad vasaros metu kai kuriuose troleibusuose neveikia oro kondicionierius. Tuomet vyras jaučiasi nepatogiai, nes į darbą ar į kitas vietas tenka vykti sušilusiam.
„Paskui nusiraminęs viską įvertinu racionaliai ir kol kas dar nepriėjau iki automobilio pirkimo“, – juokėsi jis.
Vyras tikino, kad prie automobilio grįžtų tik dėl kelių priežasčių. Pasak jo, tai – esminiai dalykai, kurie lemtų apsisprendimą.
„Taip nutiktų nebent tada, jeigu Vilniaus mieste būtų nuolat didinamas automobilių juostų skaičius, mažinamos parkavimo kainos, būtų panaikintos „A“ juostos.
Taip pat jeigu neliktų „Trafi“ programėlės ar drastiškai sumažėtų dalijimosi automobilių skaičius. Tuomet į tai atsižvelgčiau ir jau sekančią dieną ieškočiau pirkti automobilio“, – paaiškino jis.
Norėtų įkvėpti kitus
Aurelijus pokalbio metu taip pat pasakojo, kad savo patirtimi jis dalijasi tam, kad galėtų įkvėpti kitus pabandyti tokį gyvenimo būdą.
Pasak jo, automobilio atsisakymas turi ne vieną privalumą, o pamėginti – visai nesunku.
„Labai norėčiau kitus įkvėpti tvariai keliauti. Parsisiųskite „Trafi“, užsiregistruokite bent vienoje auto-nuomos programėlėje. Nuvykite į miesto centrą autobusu, o grįžkite auto-nuomos automobiliu – pamatysite, kaip paprasta keliauti.
Ir išbandykite keliones traukiniais – savaitgalį nuvykite į Kauną ar Klaipėdą, ar aplankykite mažesnį miestą“, – paraginimu pokalbį baigė jis.
Klausimas ne kas pigiau - o tai,kad be nuosavo automobilio nebeįmanoma išsiversti net ir norint. Konservų sistemingas Lietuvos griovimas pasiekė jau ir tarpmiestinius autobusus.