Užsiliepsnojus keturis vaikus ir du globotinius užauginusių Danutės ir Petro namams, abejingų neliko. Siaubinga likimo ironija – ugniagesiui Petrui teko pačiam važiuoti į iškvietimą ir mėginti sutramdyti jo namus apėmusias liepsnas. Vos išgirdusios apie nelaimę į pagalbą atskubėjo Dovilė – toje pačioje gatvėje užaugusi kaimynė ir Genutė – gretimo kaimo seniūnaitė, iki gaisro menkai pažinojusi šeimyną. Drauge jos subūrė šimtus lietuvaičių ir pagelbėjo šeimai ne tik pirmosiomis nežinios dienomis, bet ir surinko paramą, padėjusią Danutei ir Petrui įsigyti naują būstą.