Arnas ir Svetlana Astrauskai be galo laukė gimstančio sūnaus. O akimirką, kai Aras gimė, šeima atsimena taip, tarsi tai būtų buvę vakar. Deja, Arą žaibiškai užklupo liga… O jau netrukus gydytojai pranešė, kad ji yra stipresnė už mažąjį Arą – tėvai išgirdo baisiausius žodžius. Arnas ir Svetlana iškart buvo informuoti apie donorystės galimybę, tačiau sprendimą turėjo priimti patys. Ir nors šeimai tuo metu viskas aplink nusidažė juoda spalva, jie netrukus pasirinko. Donorystės dėka, Aro širdis ir inkstai buvo paaukoti ir suteikė šansą gyventi kitiems. Būtent tuo metu šviesos ir vilties spindulėlį pamatė ir Aro tėvai. Juk nėra didesnės dovanos nei suteikti gyvenimą kitiems vaikučiams, kuriems donoras – vienintelė viltis išgyventi. Todėl, nors Aro istorija šioje žemėje baigėsi, jo nuostabių tėvelių dėka, ji tęsis jau kituose žmonėse. Aras niekuomet nebus užmirštas – jo širdelės dūžiai ir toliau skambės kitoje krūtinėje. O jo dvasia amžinai gyvuos mylinčių Arno ir Svetlanos atmintyje. Būtent su šia mintimi jie gyvens ir toliau. Arnas ir Svetlana – tarsi visos donorystės simbolis.

Apdovanojimą Arnui ir Svetlanai įteikė Rimvydas Vekerotas – žmogus, kuris taip pat puikiai žino, kas yra donorystė, nes su donoro širdimi gyvena jau 19 metų. Be apdovanojimo, šeima taip pat sulaukė ir siurprizo – jiems buvo įteiktas kelialapis pailsėti, įkvėpti pušyno ir patiems sustiprinti savo sveikatą „Eglės sanatorijoje“.