žmogaus teisės

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, ginančius žmogaus teises nepaisant „bauginimo ir priespaudos“. „Šiemetinės Nobelio taikos premijos laimėtojai primena mums, kad net tamsiomis karo dienomis, susiduriant su bauginimu ir priespauda, bendražmogiško teisių ir orumo troškimo negalima nuslopinti“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Paskelbti labiausiai lauktos šių metų Nobelio taikos premijos laureatai. Jais tapo Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių organizacijos ir baltarusių žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis. Norvegijos Nobelio komitetas, skyręs premiją, tikino, kad būtent šios organizacijos ir Beliackis savo darbais atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją. „Norvegijos komitetas nusprendė, kad 2022-ųjų Nobelio taikos premija atitenka vienam asmeniui ir dviem organizacijom.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino šių metų Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos kaip „nepalaužiamus žmogaus teisių gynėjus Europoje“. „Alesius Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“: Nobelio taikos premija pagerbti nepalaužiami žmogaus teisių gynėjai Europoje.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. „Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei. „Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį Ženevoje nubalsavo prieš debatų dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos Sindziango regione rengimą, o tai yra didžiulė nesėkmė Vakarų valstybėms. JAV kartu su sąjungininkėmis praėjusį mėnesį JT aukščiausiajai teisių gynimo institucijai pristatė pirmąjį sprendimo projektą dėl įvykių Kinijoje, tikintis, kad bent jau būtų surengta diskusija Sindziango klausimu.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Lietuvai valdant pernai Minsko režimo pradėtą neteisėtos migracijos krizę, laimėjo nacionalinio saugumo aspektas, o žmogaus teisių – pralaimėjo. „Esu įsitikinęs, kad instrumentalizuotos migracijos krizė turėjo dvi svarbias dedamąsias: nacionalinio saugumo dedamoji ir žmogaus teisių dedamoji.

Praėjusią savaitę kilo aštrios diskusijos dėl Seimo narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės pasiūlymo kovai su seksualiniu smurtu. Gyventojai ėmė diskutuoti, ar prieš užsiimant lytiniais santykiais, sutikimą reikės gauti net iš savo sutuoktinio. Pateikiame neredaguotą Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkės Monikos Guliakaitės-Danisevičienės komentarą šia tema: „Sakoma, jog tyla reiškia sutikimą.

Jungtinės Tautos pranešė, kad žmogaus teisių vadovė vėliau trečiadienį paskelbs ilgai lauktą ataskaitą apie įtariamus teisių pažeidimus Kinijos Sindziango regione, nepaisant didelio Pekino spaudimo jos neviešinti. „Ataskaita dėl Sindziango bus paskelbta iki šios dienos pabaigos“, – sakė kadenciją baigiančios vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet, kuri pažadėjo ataskaitą paskelbti prieš palikdama savo postą, atstovas Jeremy Laurence'as.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Igoris Kaliapinas buvo užpultas policijos pareigūnu prisistačiusio asmens ir turėjo būti hospitalizuotas, ketvirtadienį pranešė prezidentinė Žmogaus teisių taryba. I. Kaliapinas yra Kremliui patariančios Rusijos prezidentinės žmogaus teisių tarybos narys. Daugiau nei du dešimtmečius jis taip pat vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Komitetui prieš kankinimus“, kuris įpareigotas pranešti apie teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo atvejus.

Bangladeše viešinti Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) trečiadienį pareiškė, kad rohinjų pabėgėliams vis dar nesaugu grįžti į savo namus Mianmare. Beveik milijonas rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro gyvena skurdžiose stovyklose pietų Bangladeše, kur jie pasitraukė, kai 2017 metais kaimyniniame Mianmare prasidėjo karinis puolimas.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovė pirmadienį pasmerkė „žiaurias ir regresyvias“ keturių kalinių egzekucijas Mianmare.  Mianmaro chunta įvykdė mirties bausmę keturiems kaliniams, įskaitant nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi partijos buvusį įstatymų leidėją ir žinomą aktyvistą, pirmadienį pranešė šios šalies valstybinė žiniasklaida.

Prasidėjus karui Ukrainoje, į Rusijos gatves išėjo daugelis rusų, norėdami parodyti, kad nepalaiko valdžios sprendimų, tačiau buvo sulaikyti vietos policijos. Sulaikytieji per prieškarinį protesto mitingą Žemutinio Naugardo srities apygardos teismui pateikė grupinį ieškinį. Tarp ieškovų yra 20 merginų ir vienas jaunuolis, kurie visi skundžiasi dėl policijos pareigūnų veiksmų, jų teisių pažeidimų, patyčių ir žeminimo.

Dešimtys teisių gynimo grupių trečiadienį paragino Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę Michelle Bachelet atsistatydinti ir tvirtino, kad ji praėjusį mėnesį lankydamasi Kinijoje „baltino“ Pekino „žiaurius nusikaltimus“. Daugiau kaip 230 grupių, tarp jų uigūrų, tibetiečių ir honkongiečių teises ginančios organizacijos, pasirašė bendrą pareiškimą ir jame ragina „Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę tuojau pat atsistatydinti“. Pasirašiusios grupės, tarp kurių yr...

Vilniuje antradienį prasideda iki savaitgalio truksiantis „Baltic Pride“ festivalis. Jo pradžią paskelbs Vilniaus miesto gatvėmis vyksiantis „Vaivorykštės autobusas“, pranešė Nacionalinė LGBT teisių organizacija. Juo LGBT bendruomenės atstovai aplankys „Baltic Pride“ 2022 festivalio rėmėjus ir draugus, skleis pozityvią atmosferą ir kvies dalyvauti eitynėse, teigiama pranešime.

Nepaisant matomų trūkumų, žmogaus teisių gynėjai sveikina Seimo sprendimą pradėti diskusijas dėl civilinės sąjungos, atveriančios daugiau galimybių vienos lyties poroms įtvirtinti savo santykius. „Matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų sulaukti sutarimo bent jau pateikimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Kai buvo užėmę Kyjivo ir Černihivo sritis Ukrainoje, rusų kariai vykdė civilių gyventojų egzekucijas, juos kankino ir atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimais, skelbia žmogaus teisių aktyvistų organizacija „Human Rights Watch“. Balandį „Human Rights Watch“ (HRW) aplankė 17 vietų Kyjivo ir Černihivo regionuose ir užfiksavo 22 nulinčiavimo atvejus, 9 neteisėto gyvybės atėmimo atvejus, 6 galimo pagrobimo atvejus ir 7 kankinimo atvejus.

Chersono gyventojus Rusijos pajėgos verčia paklūsti jėga. Ukrainos pareigūnai įspėja, kad okupuotoje Chersono srityje prasidėjo gyventojų, nepritariančių okupacijai, „valymas“. Be kita ko, Rusija ketina gyventojams suteikti Rusijos pilietybę, įvesti rublį, grąžinti imperinių laikų herbą.

Prie Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro inicijuotos žmogaus teisių kampanijos „Aš nesu Sacharovas, bet...“ prisijungęs Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako: „Man Andrejus Sacharovas yra kovos prieš totalitarinę sistemą simbolis. Bet kovos ne su ginklais, granatomis, o su intelektu, apsiskaitymu, humanizmu. Pagarba žmogaus teisėm, pagarba individui, individo pirmumas prieš valstybę yra esminiai dalykai.

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po prezidento Gitano Nausėdos pokalbio telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antoniju Guterresu pranešė prezidentūra. „Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami.

Lietuva Jungtinėse Tautose sulaukė ir kritikos dėl to, kas vyksta šalies viduje ir pamokymų, ką reikėtų keisti ir kaip gyventi. O tą darė ne tik Vakarų valstybės, bet ir tokios tolimos šalys, kaip Afganistanas, Iranas, Sirija, ar net Šiaurės Korėja. Kai kurie Lietuvos politikai sako, kad tai tiesiog absurdas, primenantis Sovietų Sąjungos pamokslus dėl žmogaus teisių amerikiečiams.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą. Anot Koalicijos, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus.   Baigiantis 2021 m., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas davė interviu TV3 žinioms, kuris publikuotas ir portale tv3.lt.

Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sukritikavo Rusijos sprendimą likviduoti tarptautinę švietėjišką draugiją „Memorial“. „Smerkiu Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą likviduoti teisių gynimo ne pelno organizaciją „Memorial“, kurią įsteigė Andrejus Sacharovas ir kuriai Europos Parlamentas 2009 metais skyrė Sacharovo premiją“, – parašė D. Sassoli socialiniame tinkle „Twitter“. „Šis žingsnis nesustabdys kovotojų už demokratiją ir laisvę.

Jungtinės Valstijos smerkia Rusijos Aukščiausiojo Teismo nurodymą uždaryti autoritetingą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“ ir ragina Maskvą liautis persekioti nepriklausomus teisių gynėjus, antradienį pranešė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Lytinis švietimas Lietuvoje vos rusena. Neretai vyresnė karta lytiškumo ugdymą mokykloje laiko tabu, o nuo to nukenčia moksleiviai. Vis dėlto kuriama gyvenimo įgūdžių mokymo programa teikia vilties, kad situacija pasikeis į gera ir mokiniai pagaliau išbris iš nežinomybės. Planuojama organizuoti papildomas pamokas, kuriose vaikai būtų mokomi socialinio ir emocinio raštingumo, lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių.

Pandemijos ir migracijos krizės aktualizavo žmogaus teisių klausimus, tačiau viešojoje erdvėje įsivyravus šioms diskusijoms matyti ir tam tikrų sąvokų devalvavimas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Viena Jungtinių Tautų pareigūnė ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija „akivaizdžiai nepaisytų“ JT vertybių, jei įgyvendins savo planus uždaryti autoritetingą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“. Praėjusią savaitę šalies prokurorai ėmėsi likviduoti šią grupę dėl įtariamų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo.

Rusijos prokurorai ketvirtadienį paskelbė ėmęsi veiksmų siekdami uždaryti šalies autoritetingiausią žmogaus teisių organizaciją „Memorial“. Tai yra vėliausias rusų teisėsaugos bandymas nutildyti nepriklausomus, prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojančius balsus. 1992 metais Maskvoje įkurta NVO pranešė gavusi Rusijos Aukščiausiojo Teismo pranešimą, kad prokurorai reikalauja likviduoti šią grupę dėl sistemingų „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų.

Keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo, teigia prezidentas. „Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė Gitanas Nausėda.

Šiandien tarptautinis fondas „Žmogaus teisės psichiatrijoje - FGIP“ (Human Rights in Psychiatry - FGIP) paskelbė naują ataskaitą apie politinio piktnaudžiavimo psichiatrija atnaujinimą Rusijos Federacijoje.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič kreipėsi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms. Premjerė teigia, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai vargiai gali būti laikomi pabėgėliais.

Trečiadienį „Facebook“ pasklidę vaizdai iš sporto stovyklos supykdė ne vieną. Užfiksuota, kaip karatė klubo narys svaido kirvį į taikinį, nuspalvintą vaivorykštės spalvomis. Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę – tai panašu į diskriminaciją, nukreiptą prieš LGBT bendruomenę. Lietuvos žmogaus teisių centras „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotraukomis iš Pakruojo karatė klubo „Cunami“ vasaros stovyklos, kur galimai buvo kurstyta neapykanta LGBT bendruomenei.

Pas kaimynus latvius jau skinasi kelią privalomo skiepijimo tvarka. Teisės mokslų daktaras Johanas Baltrimas atsakė, ar panašią vakcinacijos sistemą galėtume įvesti ir Lietuvoje. Jo teigimu, pareiga skiepytis daugeliu atvejų neprieštarautų žmogaus teisėms ir laisvėms – tą patvirtina ir Konstitucija, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr.

Rusija pirmą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) su skundu prieš kitą valstybę, apkaltindama Ukrainą „sisteminiais“ žmogaus teisių pažeidimais. „Rusijos Federacija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su tarpvalstybiniu skundu dėl Ukrainos, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 33 straipsniu“, – nurodė Rusijos generalinė prokuratūra. Tai pirmas kartas, kai Rusija pateikia tarpvalstybinį skundą EŽTT.

Nei Lietuva, nei į ją neteisėtai atvykę migrantai nėra suinteresuoti įklimpti procedūrose, sako premjerė Ingrida Šimonytė apie priimtas pataisas dėl migrantų teisinės padėties ir joms išsakomą kritiką dėl žmogaus teisių. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę migrantų žmogaus teises, todėl šalies vadovas svarsto ir šių pataisų veto galimybę, sako prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertindama pavasario sesiją priminė parlamente paramos nesulaukusį Partnerystės įstatymą. Parlamento vadovė savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad daliai žmonių mažumų teisių klausimai dažnai atrodo pertekliniai ir nesavalaikiai, tačiau jie parodo visuomenės brandą.

Prezidentas Gitanas Nausėda vėl užsitraukė liberalių pažiūrų žmonių nemalonę, o Gabrielius Landsbergis nebežino, kaip Lietuvoje rasti bendrą kalbą dėl homoseksualių žmonių teisių. Viskas – per vieną vakarą ir dėl vieno laiško, kuriuo Vakarų lyderiai pasmerkė Vengrijos įstatymą, draudžiantį homoseksualizmo propagavimą nepilnamečiams, o Nausėda jo nepasirašė. Beje, kone identišką įstatymo straipsnį turi ir Lietuva.

Rusijos valdžia didina spaudimą tyrėjams ir aktyvistams, besipriešinantiems Maskvos istoriniam naratyvui, ypač susijusiam su stalinizmo laikų valymais ir bendradarbiavimu su nacistine Vokietija, ketvirtadienį pareiškė viena tarptautinė žmogaus teisių organizacija.

Kinija ketvirtadienį pareiškė „griežtai smerkianti“ Didžiojo septyneto (G-7) šalių pareiškimą, kuriame ji kaltinama žmogaus teisių pažeidimais Sindziange, Tibete ir Honkonge, vis labiau platėjant takoskyrai tarp Pekino ir Vakarų demokratijų.

Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį aptaręs su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska, pabrėžė, jog būtina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus ir tai daryti diskutuojant „argumentų, o ne pykčio kalba“. Pasak Prezidentūros, G. Nausėda su ministre kalbėjo apie iki šiol nepriimtą partnerystės sudarymą reglamentuojantį įstatymą, taip pat dešimtmetį neatnaujintą Tautinių mažumų įstatymą, lyties keitimo klausimus.

Gavusi įrodymų, Lietuva keltų Europos Sąjungos (ES) sankcijų klausimą dėl žmogaus teisų pažeidimų Kryme, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva galėtų pasiūlyti paramą galimoms Europos Sąjungos sankcijoms, kai tik Ukraina bus pasirengusi dalytis įrodymais, žmonių sąrašais, kurie piktnaudžiavo žmogaus teisėmis šiuo metu okupuotose Krymo ir Rytų Ukrainos teritorijose“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

JAV politkorektiškumas ir bandymas įtikti visoms mažumų grupėms pasiekė naują lygį – naujose Kongreso taisyklėse ketinama uždrausti vartoti tokius žodžius, kaip mama, tėvas, sūnus ar dukra. Juos siūloma keisti į tuos, kurie nenurodo lyties – angliškai „parent" (angl. tėvas arba motina) ar „child” (angl. vaikas). Laisvės partijos atstovai Lietuvos Seime sako, kad apie tai galima svarstyti ir Lietuvoje,  kiti politikai tokių naujovių nepripažįsta.

Du su puse metų kalėjime už omoninkui nuimtą kaukę ir du metai už ant šaligatvio paliktą užrašą atminti rėžimo aukas. Tokiomis drakoniškomis bausmėmis šiomis dienomis švaistosi Baltarusijos teismai, mėginantys įbauginti visus, drįstančius prieštarauti A. Lukašenkos diktatūrai. Tuo metu dėl patirtų kankinimų baltarusiai teisingumo ieško mūsų šalyje.

Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė, tačiau neketina apsimesti akla kaimyninėje šalyje egzistuojančioms žmogaus teisių problemoms, teigia valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. „Vienas kertinių akmenų mūsų santykiuose negali būti judinamas – Lietuvai Lenkija yra strateginė partnerė, buvo ir bus.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje per praėjusius mėnesius užfiksavo išaugusį per konfliktą Rytų Ukrainoje žuvusių civilių gyventojų skaičių, antradienį pranešė misijos vadovė Matilda Bogner. „Per pandemiją šių metų kovą ir gegužę mūsų misija registravo žuvusių civilių gyventojų skaičius augimą. Nuo sausio 1-osios iki liepos 31 dienos mūsų misija registravo 107 nukentėjusius civilius gyventojus. 18 žmonių žuvo: 10 vyrų, septynios moterys ir vienas berniukas.

OMON veiksmuose prieš protestuotojus Baltarusijoje galima įžvelgti mažiausiai trijų nusikaltimų žmoniškumui požymius, tačiau juos ištirti pavyktų tik pasikeitus valdžiai, sako Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.  „Aš čia matau mažiausiai kelių tarptautinių nusikaltimų požymių, kuriuos galima vadinti ir nusikaltimais žmoniškumui. Tai yra, pavyzdžiui, žudymai ir kankinimai masinio pobūdžio.