xi jinpingas

Kinija gali mėgautis naujai įgauta galia. Sprendžiant santykius tarp Maskvos ir Pekino, visi koziriai yra Xi Jinpingo rankose, rašo „Politico“.  Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos.

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vadovaujamame aukšto lygio Kinijos vyriausybės pareigūnų posėdyje buvo raginama stiprinti finansinių technologijų įmonių priežiūrą ir užtikrinti didesnį jų saugumą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Veiksmai, kurių kiek anksčiau ėmėsi šalies vyriausybė tokių įmonių atžvilgiu, apribojo kai kurių didžiausių Kinijos technologijų įmonių veiklą, o nuo praėjusių metų jų rinkos vertė sumenko šimtais milijardų dolerių.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Oro bendrovės „China Eastern“ lėktuvo su 132 žmonėmis katastrofą tiriantys pareigūnai antradienį sakė dar nežinantys, kodėl šis keleivinis lėktuvas nukrito, o paieškos komandos miškingame šlaite vis dar ieško subyrėjusio orlaivio „Boeing“ savirašių. Lėktuvui pirmadienį įsirėžus į šlaitą sumaitoto metalo nuolaužos ir keleivių daiktai pažiro po didelį miško plotą. Praėjus daugiau nei parai po katastrofos, ją išgyvenusių žmonių nerasta.

„Svarbiausiu politiniu pokalbiu“ vadintas JAV ir Kinijos prezidentų nuotolinis susitikimas užtruko beveik dvi valandas. Nuo Kinijos pozicijos Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu iš esmės priklauso jos eiga, nes Kremlius be Kinijos iš esmės nelabai turi į ką daugiau atsiremti tarptautinėje arenoje.

Baltieji rūmai pateikė savo pokalbio tarp J. Bideno ir Xi Jinpingo versiją: Kinijos lyderis buvo perspėtas dėl pasekmių, jeigu Pekinas suteiktų materialinę pagalbą Rusiją šiai puolant Ukrainos miestus ir civilius gyventojus.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančią“ per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Tokius komentarus Xi Jinpingas išsakė praėjus beveik dviem savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir JT pranešus, jog dėl karo iš savo šalies pasitraukusių ukrainiečių skaičius perkopė 2 mln.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė remiantis Ukrainos krizės išsprendimą derybomis, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį sakydamas kalbą pasaulio lyderiams per virtualų Davoso forumą, perspėjo, kad konfrontacija tarp galingųjų valstybių gali turėti „katastrofiškų pasekmių“. Šis pasaulinio politikos ir verslo elito susitikimas, anksčiau vykdavęs fiziškai Šveicarijos Alpėse, dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos jau antrus metus iš eilės rengiamas nuotoliniu būdu. Xi Jinpingas forumą atidarė kalba, labai panašia į pasakytą praėjusiais metais.

Kinijoje pastaruoju metu vyksta didžiulės permainos. Susidorojusi su laisve Honkonge kinų komunistų partija ir jos pirmininkas Xi Jinpingas ėmėsi milijardierių, šou verslo žvaigždžių ir vaikų auklėjimo.

Taivanas šeštadienį apkaltino Pekiną bauginimu ir kenkimu taikai regione, Kinijai pasiuntus iki šiol daugiausiai naikintuvų ir bombonešių į Taibėjaus kontroliuojamą oro erdvę. Penktadienį minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines Pekinas surengė iki šiol didžiausią prieš Taivaną nukreiptą savo aviacijos galios demonstravimą.

Prezidentas Xi Jinpingas per Kinijos komunistų partijos 100-ųjų metinių minėjimą ketvirtadienį sveikino šalies „negrįžtamą kursą“ nuo pažemintos kolonijos iki didžios valstybės, daug dėmesio skyrė istorijai ir priminė patriotams namuose bei konkurentams užsienyje savo šalies – ir savo paties – įtaką.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasiuntė laišką Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad padėkotų už šios šalies pagalbą kovojant su koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiu, ir pakvietė jį vasarą atvykti į Minską, pirmadienį informavo prezidentūra. „Nuoširdžiai dėkoju jums už savalaikę pagalbą Baltarusijai kovojant su koronavirusu.

Žmonių, mirusių Kinijoje nuo naujojo koronaviruso, ir juo užsikrėtusiųjų skaičius ketvirtadienį dramatiškai padidėjo, tarnyboms pakeitus užsikrėtimo atvejų skaičiavimo metodiką. Tikėtina, kad šis Pekino žingsnis pakurstys nuogąstavimus, jog protrūkio mastas iki šiol buvo nuvertinamas. Smarkiausiai nukentėjusioje centrinėje Hubėjaus provincijoje pranešta net apie 242 naujas mirtis nuo viruso COVID-19 per vieną parą, taip pat apie 14 840 naujų pacientų.

Naujo koronaviruso aukų Kinijoje padaugėjo iki 56, užfiksuoti 1 975 užsikrėtimo atvejai, sekmadienį pranešė vietos valdžia. Kaip pranešama, per pastarąją parą nuo viruso mirė dar 15 žmonių, o užsikrėtusiųjų skaičius išaugo beveik 700. Vyriausybė taip pat informavo, kad penki užsikrėtimo šia liga atvejai patvirtinti Honkonge, du – Makao, trys – Taivane.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įspėja, kad Kiniją sukaustęs koronavirusas „plinta“, o šalis atsidūrė pavojingoje situacijoje. Toks pranešimas išplatintas Kinijos spaudoje, praneša naujienų agentūra AFP. Portalas tv3.lt primena, kad naujasis koronavirusas, giminingas 2002–2003 metais šimtus gyvybių nusinešusio ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėjui. Paskutiniais oficialiais duomenimis virusu 2019-nCoV užsikrėtė jau 1300 žmonės, žuvo 41 ligonis.

Kultinio serialo „Pietų parkas“ autoriai „atsiprašė“ Kinijos valdžios, kuri cenzūravo jų kūrinį savo šalies interneto platformose. Komunistų partijai nepatiko subtili cenzūros kritika naujausioje „Pietų parko“ serijoje. Tuo pat metu tarptautinis skandalas kilo ir dėl NBA klubo „Houston Rockets“ vadovo žinutės „Twitter“, kuri taip pat nepatiko Kinijos valdžiai.

Kinijoje antradienį prasidedant Komunistų partijos valdymo 70-ųjų metinių iškilmėms, kurias temdo protestai Honkonge, prezidentas Xi Jinpingas stebėdamas didžiulį karinį paradą pareiškė, kad „jokia jėga“ negali sudrebinti kinų valstybės. Apie 15 tūkst. karių kartu su tankais, raketomis ir pažangiais bepiločiais orlaiviais iškilmingai žygiavo Amžinosios taikos prospektu, Xi Jingpingui ir kitiems Komunistų partijos lyderiams stebint iš tribūnos Pekino Tiananmeno aikštėje.

Vašingtonas ir Pekinas aktyviai dirba, kad atgaivintų derybas dėl siekio užbaigti prekybinį karą, sudrebinusį pasaulio rinkas, sako prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais. Jeigu telekonferencijos tarp abiejų pusių įvyks per artimiausias dešimt dienų ir „mums pavyks reikšmingai atgaivinti derybas, (...) tada mes planuojame, kad kinai atvyks į JAV susitikti su mūsų atstovais ir tęsti derybas“, laidai „Fox News Sunday“ sekmadienį sakė patarėjas Larry Kudlow.

Šį mėnesį įvyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime gali būti pasistūmėta link prekybos susitarimo su Kinija, tačiau „galutinis susitarimas“ nebus pasiektas, pareiškė JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, jog Xi Jinpingas „labai“ nori susitarimo, ir pakartotinai pažymėjo, jog Osakoje įvyksiančiame viršūnių susitikime tikisi susitikti su Kinijos prezidentu.

Vašingtonas įves naujus importo muitus maždaug 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, jeigu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neatvyks į birželio pabaigoje rengiamą Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą, interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Paklaustas, ar tuo atveju, jeigu Kinijos prezidentas praleis aukščiausiojo lygio susitikimą, muitai bus įvesti nedelsiant, D. Trumpas atsakė: „Taip, bus.

Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ vyresnysis pareigūnas ketvirtadienį pareiškė besitikintis, jog bendrovės ir JAV tarpusavio priešiškumas bus išspręstas ir įspėjo, kad JAV „šautų pati sau į koją“, jei bandytų vengti Kinijos technologijų.

Kinijos prezidentas, o tuo pačiu ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas, įsakė savo karinei vadovybei, kuri yra atsakinga už Pietų Kinijos jūros regioną, „pasiruošti karui“, skelbiama „Business Insider“. Ekonominio karo grėsmės pamažu virsta realaus karo grėsme, o abiejų šalių lyderiai pastaruoju metu „pasižymėjo“ karingais pareiškimais.

Kinijoje kilus naujam skandalui dėl vaistų saugumo, pareigūnai areštavo 15 žmonių, tarp jų skiepus nuo pasiutligės gaminančios kompanijos, kritikuojamos dėl nesąžiningos kokybės kontrolės, valdybos pirmininkę. Naujienos, kad farmacijos kompanija „Changchun Changsheng Biotechnology“ suklastojo įrašus ir gavo įsakymą nutraukti skiepų nuo pasiutligės gamybą, vėl pakurstė didelį vartotojų nerimą dėl produktų saugumo Kinijoje.

JAV rengiasi pradėti plataus masto prekybos karą su Kinija ir netgi nustatė konkrečią datą – liepos 6-ąją. Pastatyti nei daug nei mažai – 600 mlrd. prekybos dolerių tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Donaldas Trumpas kaltina Pekiną nesąžininga konkurencija ir reikalauja kapituliacijos. Kinija, savaime suprantama, nusileisti neketina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas papasakojo istoriją apie tai, kaip šventė savo gimtadienį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Kinijos radijui jis pasakojo, jog tai buvo vienintelis atvejis, kai su kažkuo iš užsienio lyderių paminėjo savo gimtadienį. „Tikriausiai, pirmininkas Xi Jinpingas – tai vienintelis iš visų pasaulio lyderių, su kuriuo man teko pažymėti vieną iš savo gimtadienių, – pareiškė V. Putinas.

JAV įmonė „Facebook“, valdanti tokio pat pavadinimo socialinį tinklą, patvirtino, jog dalijosi naudotojų duomenimis su keliais Kinijos telefonų gamintojais, įskaitant „Huawei“, kuri Jungtinėse Valstijose įtariama šnipinėjimu Kinijos naudai. Tarp telefonų gamintojų, kuriems buvo suteikta „kontroliuojama“ prieiga prie „Facebook“ duomenų, taip pat buvo „Lenovo“, „Oppo“ ir TCL, pareiškė už partnerystę su mobiliųjų įtaisų gamintojais atsakingas „Facebook“ viceprezidentas Francisco Varela.

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

Kinijoje žvanga ginklai. Atkaklieji kinai, nusprendė ne tik toliau didinti savo ekonominius pajėgumus, bet ir stiprinti savo karinius sugebėjimus. Šalies vadovas davė įsakymą kariams būti bet kurią akimirką pasiruošusiems karui ir pergalei. 7000 idealiai, tiesiomis eilėmis išrikiuoti kinų karių ir 300 karinės technikos vienetų šiaurinėje šalies Hebėjaus provincijoje išrikiuoti dėl vienintelio tikslo - išgirsti naują prezidento Xi Jinpingas (Si Dzinpingą) dekretą.

Tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos raketinės ir balistinės programos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį kalbėjosi telefonu, pranešė Baltieji rūmai. Šiuo metu D.Trumpas yra Niujorke, kur antradienį prasidės Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, tačiau Kinijos vadovas į JAV neatvyks, nes turi dalyvauti savo komunistų partijos kongrese, per kurį turėtų būti perrinktas šios partijos lyderiu dar vienai penkerių metų kadencijai.

Šiaurės Korėja eilinį sykį įvykdė branduolinio ginklo bandymus, o JAV dabar jau garsiai svarsto apie savo pačių branduolinę ginkluotę. Jungtinėse Tautose yra numatytas Saugumo Tarybos susitikimas. „Tarp šio konflikto frontų atsidūrė Kinija – JAV priešininkė, kaimynė ir vienintelė KLDR sąjungininkė“, – rašoma šveicarų „Tagesanzeiger“. Kinija, kaip ir JAV, pasisako prieš Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Kinijos premjeras Xi Jinpingas savaitgalį dalyvavo karinėse pratybose, kurių metu buvo bandoma „pulti Taivano prezidentūrą“, rašoma „The Independent“. Kinija, viena iš daugiausiai pasaulyje išleidžiančių karybai šalių, pradėjo įspūdingus karinius manevrus praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyroje paskelbtos kritikos Pekinui dėl „nieko nedarymo“ Šiaurės Korėjos branduolinės ir balistinių raketų programų klausimu.

JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu “įžengė į neprognozuojamą naują erą”, teigia ekspertai po to kai ši valstybė eilinį sykį išbandė raketą, tik šįkart jau „galinčią pataikyti bet kur pasaulyje“, rašoma CNN. Adamas Mountas, „Center for American Progress“ analitikas, leidiniui pasakojo, kad JAV prezidentas teturi kelis galimus atsako Šiaurės Korėjai variantus.

Kremliuje Vladimiras Putinas priėmė Kinijos prezidentą. Lyderiai ne tik pasirašė milijardines bendradarbiavimo sutartis, bet ir spaudžiami Vakarų tarėsi, kaip reaguoti į Šiaurės Korėjos akibrokštus pasauliui. Pastaroji įvykdė pirmą sėkmingą tarpžemyninės raketos bandymą - paleido raketą į Japonijos jūrą. Nors Kinijos prezidentas Xi Jinpingas su žmona į Maskvą atskrido vakar, oficialus jo vizitas prasideda šiandien. Vis dėlto, su Vladimiru Putinu jiedu už uždarų durų susitiko vakar.

NATO susitikimų metu tradiciškai yra aptariamos tokios grėsmės kaip ISIS, Afganistanas ar Rusija. Tačiau JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui NATO viršūnių susitikime Briuselyje teks įrodyti bei nuraminti savo sąjungininkus, kad jie patys aljansui nekelia grėsmės, rašoma „NBC News“. Finansinių įsipareigojimų vykdymas Vašingtono partneriams Europoje bus sunku atsikratyti minčių apie Donaldą Trumpą, leidiniui pasakojo „Chatham House“ ekspertas Keiras Gilesas.

Donaldas Trumpas itin didžiuojasi savo neprognozuojamu elgesiu. JAV prezidentas dažnai giriasi, kad jis – skirtingai nuo Baracko Obamos – nedemonstruoja visam pasauliui, ką iš tiesų jis planuoja daryti, rašoma „Financial Times“. Tačiau dabar, pirmosios prezidentinės Donaldo Trumpo kelionės metu, jo nenuspėjamumo keliami nuostoliai tampa akivaizdžiais. Daugelis JAV sąjungininkų yra sutrikę ir sunerimę, o priešininkai – ypač Kinija ir Rusija – naudojasi įvykiais savo naudai.

Pekine vykusiame susitikime gegužės 14-ąją Kinijos lyderiai pristatė koncepciją to, kaip jie įsivaizduoja, taps naująja pasaulio santvarka. Verslo ir politikos forumas „Viena juosta, vienas kelias“ yra Kinijos atsakas į Davosą, o jo idėjinis pagrindas yra senovinio Šilko kelio dvasios tęstinumas. Kalbėdamas renginio atidarymo metu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažymėjo, kad ši iniciatyva yra tarptautinio pobūdžio, tuo atsakydamas kritikams, kurie kaltina jog projekte dominuos Kinija.

Donaldo Trumpo administracija sugaišo daug laiko kalboms apie Šiaurės Korėjos branduolinę grėsmę, tačiau jos griežta retorika paveikė ne tik Pchenjaną. Iš kitos demilitarizuotos zonos linijos, paskutinės Šaltojo karo įšaldytos sienos, Pietų Korėjos gyventojai taip pat sunerimę. Ekspertai nurodo visą eilę painių ir grėsmingų Donaldo Trumpo pareiškimų vos per kelias paskutines dienas.

Šiuo metu viso pasaulio žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų dėmesys nukreiptas į byrančią pasaulinės taikos nuotaiką dėl dviejų didžiųjų galios valstybių – Rusijos ir JAV – susidūrimo Sirijoje. Tačiau ne mažiau aktyvių veiksmų netrukus galime sulaukti ir Korėjos pusiasalyje.

Valstybės turi siekti pasaulio, kuriame branduoliniai ginklai būtų uždrausti ir kuriame esamos jų atsargos būtų sunaikintos, pareiškė trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) savo kalboje Jungtinėse Tautose. „Branduolinius ginklus reikia visiškai uždrausti ir laikui bėgant sunaikinti, kad pasaulyje nebebūtų branduolinių ginklų“, – sakė jis Ženevoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pasirodė kaip globalizacijos šalininkas, pamokslaujantis Davose susirinkusiam pasaulio elitui apie protekcionizmo grėsmes bei prekybos karų beprasmiškumą. Antros didžiausios pasaulio ekonomikos lyderis pirmąsyk pasisakė per Davose prasidėjusį Pasaulio ekonomikos forumą, į kurį surinko 3 tūkstančiai vyriausybių, verslo, mokslo ir meno pasaulio iškiliausių atstovų.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

Interpolas savo vadovu ketvirtadienį pirmąkart išsirinko aukšto rango Kinijos saugumo pareigūną, o šis sprendimas gali būti vertinamas prieštaringai, ypač dėl Pekino vykdomos agresyvios bėglių paieškų užsienyje kampanijos. Viešojo saugumo viceministras Meng Hongwei buvo išrinktas vadovauti pasaulinei policijos organizacijai per jos metinį visuotinį susitikimą Indonezijos Balio saloje, paskelbė Interpolas, kurio būstinė įsikūrusi Prancūzijoje.

 Šešiasdešimt valstybių, trilijonai investuojamų dolerių, 4,4 milijardo žmonių ir 40 proc. viso pasaulio ūkio – tai platforma startuolio, kuris turėtų pakeisti pasaulio ekonomiką. Atrodytų, nerealu ir neįgyvendinama, tačiau kai to imasi Kinija, o idėją asmeniškai globoja prezidentas Xi Jinpingas, tai gali tapti didžiausiu pasaulio istorijoje ekonominiu projektu. „Diržas ir kelias“ 2013 m. Kinijos prezidentas paskelbė apie atkuriamą Šilko kelią, kuris turi vėl sujungti Kiniją su Europa.