vytenis šimkus

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metu vertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Europos sankcijos Putino režimui skylėtos: prekės iš Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, į Rusiją keliauja laisvai. Tiesa, ne tiesiogiai, o per kitas valstybes: pavyzdžiui, Kazachstaną ar Baltarusiją. Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, rašoma pranešime spaudai.  Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia. Visuomenė dažnai yra linkusi vertinti ekonominį šalies pajėgumą ir sankcijų poveikį tiesiog pasižiūrėjus į valiutos kursą.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį. Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip viena ekonomiškai konservatyviausių valstybių Europoje.

Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos atrodė tik patvirtino, kad europiečiai yra bejėgiai.

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Vasaros pradžia pažėrė puokštę gerų naujienų Europai. Ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, spartus vakcinavimo procesas lemia, kad Europos ekonomiką į viršu tempia jau ne tik pramonė, bet ir atsigaunantis paslaugų sektorius. Be to vakarų lyderiams pavyko ne tik pasiekti paliaubas ilgamečiame prekybos ginče, bet ir pasiekti proveržį reformuojant pasaulinę mokesčių sistemą. Birželio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas signalizuoja, kad ekonominis aktyvumas Europoje augo sparčiausiai per 15 metų.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo, rašoma pranešime spaudai. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta paviršiumi, nes dažnai remiasi anekdotiniais pavyzdžiais, stereotipais ir dogmomis.

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasirodė daug optimistiškesnė, ir visų trijų Baltijos šalių sostinių būsto rinkos smūgį atlaikė be didesnių problemų. Kyla klausimas, ar antroji pandemijos banga taip pat praeis be pasekmių.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį. Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių problemų darbo rinkoje išvengta, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities kyla.

Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo? Kone pati pavojingiausia frazė, kokią gali pasakyti ekonomistas − šįkart viskas yra kitaip. Tačiau žvelgiant į šį Lietuvos ekonomikos ciklą, panašu, kad labai tyliai ir atsargiai galima pasidžiaugti, kad šįkart iš tiesų viskas kitaip.

Sparčiai augantys atlyginimai atskaičius mokesčius ir sulėtėjęs būsto kainų augimas augino būsto įperkamumą visuose Lietuvos miestuose. Nepaisant aukšto būsto rinkos aktyvumo, būsto kainų augimą slopina didelė naujų butų pasiūla rinkoje, teigia „Swedbank“ ekonomistai. Būsto įperkamumas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė trečią rekordą iš eilės – pakilo iki 144 punktų ir beveik pasivijo Talino gyventojų galimybes įsigyti būstą, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė inicijuoti Kauno rajono seniūnijų prisijungimą. Kauno rajono valdžia ir bendruomenių atstovai piktinasi dėl tokio sprendimo ir lygina jį su viduramžiais, o Remigijus Šimašius tvirtina, kad panašių diskusijų vyksta ir dėl Vilniaus rajono. Kauno tarybos nariai nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl mini referendumo organizavimo trylikoje rajono seniūnijų – jų gyventojai spręs, ar norėtų būti Kauno miesto, ar rajono dalimi.