vygandas kurkulis

Lietuvoje savanoriais ugniagesiais, kurie gali dalyvauti gaisrų gesinime, tapo apie 700 asmenų. Didžioji dalis – apie 90 proc. savanorių – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojai, savanoriaujantys laisvu nuo darbo metu. „Mes ir tikėjomės, kad taip ir bus. Tie profesionalai, kurie dirba, jie giliai širdyje seniai yra savanoriai. Anksčiau nebuvo teisinio pagrindo to įteisinti.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Seime skinasi kelią įstatymas, kuriuo norima paskatinti miesteliuose ir kaimuose burtis ugniagesius savanorius. Tuo metu Vilniaus rajono miesteliuose ugniagesiams jau beveik penkiolika metų talkina savanoriai, turintys ne tik savą uniformą, bet ir pastatus bei techniką. Nors patys pripažįsta dirbantys iš idėjos, abejoja ar rasis daug tokių, kurie savanoriškai imtųsi gesinti gaisrus, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Padažnėjus gaisrams, ugniagesiai vyksta tik į ypatingos svarbos objektus, kur kyla pavojus žmonių gyvybei ir jų turtui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis spaudos konferencijoje atsiprašė gyventojų, kad dėl padidėjusių krūvių per šalčius ugniagesiai teiks prioritetus tik gaisrams ir įvykiams, per kuriuos kyla pavojus žmonių gyvybei ir turtui: „Nuo ketvirtadienio paskelbta ypatinga parengtis.

Profesinės sąjungos nerimauja, kad negausias ugniagesių komandas perduodant savivaldybėms nebus išlaikytos socialinės garantijos. Tokį susirūpinimą profsąjungų atstovai išsakė pirmadienį susitikime su vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Su ministru susitiko Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos Nestatutinių darbuotojų komiteto pirmininkas Arūnas Dulevičius.

Kilus gaisrui nemažai krašto gyventojų tegali tikėtis, kad į pagalbą atskubės vos vienas ugniagesys, nors liepsnas malšinantys pareigūnai jau kurį laiką dirba net iki 48 valandų per savaitę. Tačiau vilčių, jog ugniagesių pajėgos bus sustiprintos, nėra. Ugniagesių Lietuvoje trūksta ne tik dėl to, kad mažai ką vilioja pavojingas darbas už grašius. Net ir norintieji neturi tokios galimybės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) nėra tiek etatų.

Ekologinės nelaimės vietoje Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, buvo surinkta 181 tona naftos produktais užteršto vandens, o dyzelino į vandens telkinį galėjo išsilieti kelios dešimtys tonų. Tokias nelaimės pasėkmes pirmadienį Aplinkos ministerijoje (AM) vykusioje spaudos konferencijoje įvardino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Šventojo Florijono tarnai, ugniagesiai, rytoj švenčia savo profesinę šventę, per kurią demonstruos savo meistriškumą. Tačiau tikrų gaisrų gesinti jiems neretai tenka vykti su prieštvanine technika. Sociologų apklausos rodo, kad Lietuvoje labiausiai pasitikima ugniagesiais, mažiausiai - politikais. Šie, galbūt norėdami pagerinti savo reitingus, neseniai pabandė išspręsti keletą ugniagesių problemų, tačiau dar daugybė jų liko kaboti ore.

Po savaitgalį septynias gyvybes nusinešusių gaisrų Vilniaus ugniagesiai išsiruošė tikrinti, ar daugiabučiuose nepažeidinėjamos priešgaisrinės saugos taisyklės, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Gedo Rupšio, ugniagesiai kasmet privalo apžiūrėti tik tuos gyvenamuosius pastatus, kurie yra aukštesni nei dešimties aukštų. Juose turi veikti specialios priešgaisrinės sistemos, bet ir jos dažniausiai būna išardytos.

Sostinės Šiaulių gatvėje ketvirtadienį apie 21 val. atskilo dalis trijų aukštų gyvenamojo namo konstrukcijos. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, name gyvenantys žmonės suspėjo išbėgti į lauką, todėl niekas nenukentėjo.Kaip Lietuvos radijui sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viršininko pavaduotojas Vygandas Kurkulis, šiuo metu be pastogės yra likę 12 šeimų, kurios laikinai apgyvendintos netoliese esančiame viešbutyje.