Vladimiro Romanovo

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės prieš septynerius metus žlugusio Ūkio banko turto iššvaistymo baigę prokurorai teigia pareiškę įtarimus 13-ai asmenų, tarp jų – didžiausiam banko akcininkui Vladimirui Romanovui. Jie įtariami iššvaistę daugiau nei 40 mln. eurų.  Tai spaudos konferencijoje patvirtino Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas. „Tyrime yra pareikšti įtarimai 13-ai asmenų, įtariant, kad jie veikia organizuotoje grupėje.

Rugpjūčio pabaigoje konkursą vadovauti Valstybinei augalininkystės tarnybai laimėjęs Sergejus Fedotovas kol kas neskiriamas į pareigas nesibaigus jo patikimumo patikrinimui. Naujienų portalas 15min.lt rašo, kad įprastai patikrinimo procedūra trunka iki dviejų mėnesių, tačiau Valstybės saugumo departamentas paprašė ministerijos daugiau laiko. Be leidimo susipažinti su valstybės paslaptimis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys S.Fedotovo į pareigas skirti neketina.

1998-ųjų sausį įvykdytas pirmasis Lietuvoje ekstradicijos aktas. Rusijos Kaliningrado srities aukštiems milicijos pareigūnams Lietuvos pareigūnai Nidos pasienio poste perdavė du nusikaltėlius, kurie Lietuvoje įvykdė du ginkluotus apiplėšimus, o anksčiau Rusijoje bent keturis ar penkis nužudymus. Rusijai perduotas tuomet 28-erių Igoris Maslovas ir metais jaunesnis jo „bendražygis“ Vitalijus Mitrofanovas. Lietuvos pareigūnams jie įkliuvo įvykdę apiplėšimą su šiek tiek net komiškais elementais.

 Maskvos teismas ketvirtadienį spręs dėl tolesnio didžiausio bankrutavusio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo likimo. Pernai gegužę iš Lietuvos dingusio verslininko Lietuva ieško dėl įtarimų didelės vertės turto pasisavinimu ir iššvaistymu. Pirmadienį Maskvoje sulaikytas V. Romanovas šiuo metu yra ligoninėje, BNS patvirtino jo advokatas Adomas Liutvinskas. „Rytoj turėtų būti sprendžiami visi kiti klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos prašymu.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į bankrutuojančio Ūkio banko bankroto administratorių, prašydama imtis veiksmų ir peržiūrėti visus nenaudingus Ūkio banko sandorius, sudarytus prieš banko žlugimą. „Akivaizdu, kad prasta Ūkio banko padėtis – ne vienos blogos nakties rezultatas.

Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje bankų griūčių bumas kilo 1994–1996 metais. Per šį laikotarpį sudegė net 12 bankų, dviem bankroto bylos iškeltos XX a. pabaigoje. Vėliau situacija stabilizavosi ir gerą dešimtmetį tvyrojo visiška ramybė. Ji pasirodė esanti apgaulinga. 2011-ųjų pabaigoje bankui „Snoras“ iškelta bankroto byla vėl pasėjo paniką. O su banko „Snoras“ likvidavimu susiję procesai tęsiasi iki šiol.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo įteisinti, kad už juridinio asmens ataskaitų nepateikimą valstybinės institucijos organizacijos vadovui būtų skirta bauda nuo 1 iki 10 tūkst. litų, o už neteisingos ataskaitos pateikimą - bauda nuo 5 iki 30 tūkst. litų. „Ūkio ministerijos siūlomos 100 litų baudos neatrodo įtikinamai ir realistiškai.

Sporto visuomenę nustebinusi žinia apie Kauno „Žalgirio“ krepšininkų Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių bei Rimanto Kaukėno siekius dalyvauti Seimo rinkimuose įgauna vis didesnę simbolinę prasmę. Šis krepšininkų apsisprendimas paskelbtas būtent rugsėjo 11-ąją (9/11). Maža to, Lietuvos žmonių partijos kandidatų sąraše D. Lavrinovičius įrašytas 9 numeriu, o jo brolis 11 (9/11). Lyg to būtų maža, abu krepšininkai ne kartą viešai buvo vadinami bokštais dvyniais.

Teisingumo ministerija atitinkamais įstatymais patvirtino naujai Ūkio banko akcininko bei „Žalgirio“ krepšinio klubo savininko Vladimiro Romanovo steigiamos „Lietuvos žmonių partijos“ dokumentus. Dar dviejų – 60-mečio emigranto Juozo Murausko, dirbančio vairuotoju, „Emigrantų partijos“ ir „Demokratinės darbo ir vienybės partijos“, kurią bandė įsteigti velionio Algirdo Brazausko žmona Krisitina Brazauskienė, dokumentai grąžinti steigėjams kaip netinkami.