vladimiras seneckis

Didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukę lietuviškos mafijos metraščiai atgaivino ir susidomėjimą pirmosiomis reketo bylomis šalies istorijoje. Praėjus 23 metams po garsiųjų reketo istorijų Kaune, jų herojai šiandien laiką leidžia ramiai, tačiau vengia rodytis viešumoje. Daugumos jų nebepersekioja kriminalinės policijos operatyvininkai, todėl jie stengiasi imtis legalios veiklos.

Kauno mafijos istorijoje „Balsas.lt savaitė“ ieško sąsajų su dabartiniais autoritetais. Pastaruoju metu sumaištį bei mirtį Kauno gatvėse ir užmiesčio gyvenvietėse sėję šūviai iš pradžių užminė daug mįslių tokius išpuolius narpliojantiems specialiųjų tarnybų, Kriminalinės policijos ir prokuratūrų darbuotojams.

Žurnalistas seka karštais senų Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimų tyrimo pėdsakais. Kasdien ieškoma nusikaltimų vietų Atrodo, kad pastaraisiais metais sutriuškintus ir kalėti iki mirties nuteistus Panevėžio „tulpinius“ bei Klaipėdos „gaidjurginius“ pagal kraupių nusikaltimų skaičių gali nesunkiai pranokti Kaune ilgus metus siautėjusi 51 metų Henriko Daktaro vadovauta Vilijampolės „daktarų“ grupuotė.

Kai kurie Henriko Daktaro biografijos faktai leidžia manyti, kad šalindamas konkurentus kovoje dėl vadžios, jis tapo absoliučiu lyderiu. Abu norėjo tapti vieninteliu bosu Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, ir Henytė buvo ne tik giminės, bet ir seni draugai, jaunystėje kartu plėšdavo žmones. Abu buvo pripažinti Kauno „daktarų“ grupuotės lyderiai, ir kiekvienas slapčia tikėjosi tapti vieninteliu bosu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisipažįsta, kad praėjus 9 pažinties dienoms nusprendė susituokti su Ramute. Pasitarimas J. Bielskio namuose Po dviejų teistumų (1977 ir 1978 metais) už chuliganizmą ir įkalinimo Pravieniškėse H. Daktaras pasikeitė – ėmė mažiau girtauti, sportavo. Operatyvininkų duomenimis, kartu su Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas, Henytė ėmė vadovauti savo kiemo gaujai – ši apiplėšinėdavo turtingesnius kauniečius, reketuodavo namudininkus.

Policijos duomenimis, Kauno apylinkėse veikia nemažai vietos nusikalstamų grupuočių įsteigtų narkotikų gamybos fabrikėlių. Ėmę eksportuoti kvaišalus, kauniečiai įsitvirtino Skandinavijoje, išstūmė šį regioną kontroliavusius lenkus. Kaunietiškas "verslas" Kvaišalų gamybos tradicijos Kaune siekia beveik du dešimtmečius. Pirmosios "laboratorijos" įsikūrė Šančių rajone, jose užkietėję narkomanai primityviausiais būdais iš aguonų gamino opijaus ekstraktą.