Virkštelė

Dabar apie tai, kas gimus vaikui paprastai tampa medicinine atlieka – virkštelę. Pasirodo, tūkstančiai lietuvių šeimų virkštelę ir kartu su ja surinktą kraują užšaldo ir saugo būsimoms savo bei vaikų ligoms gydyti. Vakaruose gerokai paplitusią praktiką Lietuvoje apsunkina įstatymai ir tokių paslaugų kainos. Nors medikai tikina, kad virkštelėje esančios kamieninės ląstelės labai vertingos. Perspėjame, kad reportaže rodomi vaizdai jautresniems žiūrovams ir vaikams gali pasirodyti netinkami.

 Jūs turbūt nepraleidžiate daug laiko mąstydami apie savo bambą ir medicinišku požiūriu ji nėra labai reikšminga bendrai sveikatos būklės. Visgi jūs tikrai žinote, ar jūsų bamba yra išsišokusi į viršų, ar yra viduje. Tikimybė, kad jūsų bamba vidinė, yra tikrai didelę – Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) studija parodė, kad 96 proc. tyrime dalyvavusių asmenų turi vidinę bambą. Tad išsišokusios bambos yra retos.

Su dainų autoriumi ir atlikėju Andriumi Mamontovu susitinkame pasikalbėti A. Mickevičiaus bibliotekoje Vilniaus centre. Andrius gerai nusiteikęs, pataria man, kaip atsipalaiduoti prieš filmavimą – sukti pečius atgal. Su juo kalbamės apie laimę, kuri, pasak atlikėjo, yra tik akimirka – pavyzdžiui, kai jis nukirpo savo dukros virkštelę. Po to jam keletą dienų drebėjo rankos. „Laimė yra kažkokia akimirka, akimirkos būsena. Kuo tų akimirkų yra daugiau, tuo mes jaučiamės laimingesni.

Nuo neįprastų kasdienio šeimos gyvenimo aspektų iki stulbinančių švenčių – skirtingose pasaulio šalyse užgimę kūdikiai sutinkami ir auginami taip pat labai skirtingai. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti ČIA. 7. Jamaika: placenta po medžiu Tikrai esate girdėję posakį, kad „Kiekvienas vyras turi pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaiką“. Jamaikoje, atrodo, jauni tėvai vienu šūviu nušauna iškart du zuikius: susilaukę vaiko iškart sodina medį, tad belieka rūpintis tik statybomis.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau lietuvių mano užtikrinsiantys gerą vaikų sveikatą naudodami kamienines ląsteles, kurios dažnai vadinamos didžiausia ateities medicinos viltimi. Šių ląstelių saugojimas, į Lietuvos rinką atėjus naujam veikėjui, turėtų pigti, tačiau dalis gydytojų perspėja tuo pernelyg nesidžiaugti, nes esą verslininkų pažadai apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis gerokai perdėti.

Neseniai Lietuvoje imta itin daug kalbėti apie gimdymus namuose ir jų privalumus bei riziką. Tiesa, lietuviškosios diskusijos šia tema reguliariai vyksta ir teismo salėje, mat teisėsauga plačiai užsimojo ištirti gimdymų namuose mastą, mat mūsų šalyje tai ne tik nėra reglamentuojama, bet ir net nelegalu. Nemažai Europos šalių gimdymas yra įteisintas ir moteris priėmusi sprendimą gimdyti namuose sulaukia kvalifikuotos medikų pagalbos namuose.

Benamis vyriškis, žinomas kaip Gary Wilsonas, dalyvavo kūdikio priėmime ekstremaliomis sąlygomis ir išgelbėjo naujagimio gyvybę, kuriam aplink kaklą buvo apsivijusi bambagyslė. „Apibūdinčiau jį, kad savo išvaizda jis buvo panašus į Jėzų“, – sakė užkandinės, šalia kurios vyko gimdymas, darbuotoja Waneva Morris. – Jis turėjo ilgus plaukus ir ilgą barzdą." Kūdikio motina Keaton Mason teigė nežinanti ar jos vaikas būtų išgyvenęs, jei ne laiku į pagalbą atėjęs benamis.

Tai, kad kamieninės ląstelės – viena perspektyviausių ateities medicinos sričių, turbūt jau niekam aiškinti nebereikia. O šiuo metu ir  vienas iš svarbiausių gydymų onkohematologijoje.  Tačiau kitose srityse, mokslas  žengia pirmuosius žingsnius – ir nors atliekamos kelios dešimtys klinikiniai tyrimų, kuriuose dalyvauja sergantys pacientai, tačiau didžioji dalis  tyrimų dar atliekami su gyvūnais.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse veikia vieši virkštelės kraujo bankai, kuriuose užšaldomas ir laikomas nukirptų kūdikių virkštelių kraujas – jame esančias kamienines ląsteles prireikus galima naudoti kraujo ligoms gydyti. Privačių bankų atstovai tikina, kad taip galima išgydyti ir daugiau ligų, pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių.