viešosios įstaigos

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 3 340 juridinių asmenų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Visgi, naujas įmones kuriančių verslininkų fantazija neblėsta. Kai kurie pavadinimai jau dabar traukia akį. Tarp populiariausių teisinių formų steigiant naują juridinį asmenį šiemet buvo uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija. Tai, kad kai kurie pavadinimai išsiskiria, rodo pavyzdžiai.

Seimas priėmė Viešųjų įstaigų įstatymo pataisas, kurios turėtų užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę viešųjų įstaigų bei jų darbuotojų veiklą. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 102 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Pataisomis patikslintos nuostatos dėl viešųjų įstaigų veiklos ataskaitų.

Seimo narys Kęstutis Daukšys įregistravo įstatymo pataisas, numatančias didesnį viešųjų įstaigų (VšĮ) veiklos skaidrumą bei atskaitomybę prieš visuomenę. Jeigu parlamentas pataisoms pritars, įstaigos privalės viešai skelbti ataskaitas, nurodyti dalininkus ir jų įnašus, taip pat deklaruoti vadovui bei kitiems darbuotojams išmokėtus atlyginimus. Įsigaliojus įstatymui, viešosios įstaigos privalėtų per du mėnesius Juridinių asmenų registrui pateikti paskutinių 3 finansinių metų veiklos ataskaitas.

Lietuvoje įvairių fondų, institutų, asociacijų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų steigimo(si) pagreitis tęsiasi. Akivaizdu, kad pilietinės iniciatyvos yra demokratijos pagrindas, o kai kurios iš šalyje veikiančių viešųjų įstaigų savo darbais sugebėjo reikšmingai prisidėti prie žmogaus teisių, pilietinių laisvių, aplinkos apsaugos, švietimo ir kitų svarbių sektorių plėtros.

Šiaulių apskrities ligoninės vadovas per mėnesį uždirbdavo bene tris kartus daugiau nei ministrai. Jo mėnesinė alga su priedais siekė 20 tūkst. litų. Situacija panaši ir kitų apskričių ligoninėse. Telšių apskrities vadovas uždirba 16 tūkst., Utenos – 17 tūkstančių, o Panevėžio – 19 tūkstančių litų.