viešbučiai

Nors šiltasis sezonas jau įsibėgėjęs, dalis pajūryje veikiančių įmonių dar nėra suformavusios vasarą dirbančio personalo komandų. Pasak Užimtumo tarnybos, sunkiausiai šiemet sekasi rasti virtuvės darbuotojų, kambarinių, taip pat masažo specialistų. „Palangos darbdaviai kasmetinį personalo samdos procesą pradeda vis anksčiau, nors įprastai įvairioms pozicijoms buvo ieškoma kovą–balandį, o gegužę pasiekdavo piką.

Su pertekliniu turizmu kovojanti Nyderlandų sostinė beveik visiškai uždraudė naujų viešbučių statybas, skelbia agentūra „Reuters“. Miesto valdžia pareiškė taip norinti, kad Amsterdamas būtų patogus pirmiausia vietos gyventojams. „Tai reiškia jokio perteklinio turizmo, jokių naujų viešbučių ir ne daugiau kaip 20 mln. turistų nakvynių viešbučiuose per metus“, – teigiama jos pranešime.

Sostinės Katedros aikštės kaimynystėje įsikūrusiame istoriniame buvusio telegrafo pastate gegužės mėnesį duris atvers tarptautinio tinklo „Hilton“ viešbutis „Grand Hotel Vilnius, Curio Collection by Hilton“, pakeisiantis iki šiol čia veikusį „Grand Hotel Kempinski Vilnius“. Skelbiama, kad sutartis su dabartiniu viešbučio valdytoju nutraukiama abipusiu susitarimu.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per praėjusius metus sulaukė 2,436 mln. svečių – 12,1 proc. daugiau nei 2022-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 22 proc. iki 1,389 mln., vietinių klientų – 1,3 proc. iki 1,047 milijono. Nakvynių skaičius augo 12,6 proc. iki 4,371 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 22 proc. iki 2,578 mln., Latvijos gyventojų – 1,3 proc. iki 1,793 milijono.

Į Palangą sutikti Naujuosius, o dažnai net pasilikti ir dienoms tarp jų, jau plūsta žmonės iš visos Lietuvos ar net užsienio. Viešbučiuose vietų vis mažiau, o kiekviena kavinė ar restoranas įvairiausiais būdais siūlo šventes sutikti būtent pas juos. Kurortas besibaigiančius metus palydėti ir pasitikti naujus kviečia Kūčių bei Kalėdų vakarienėmis, žymių atlikėjų koncertais ar maistu, į kurį vien pažvelgus pradeda kauptis seilės. Ukrainietis virtuvės šefas Stasas gamina midijas.

Dainininkės Adele (35 m.) turtas yra vertinamas 165 mln. svarų sterlingų, o pati scenos žvaigždė gyvena 48 mln. svarų sterlingų vertės name Beverli Hilse. Tačiau net ir turėdama įspūdingą sumą pinigų banko sąskaitoje, moteris pripažino, jog yra linkusi pasisavinti daiktus vienoje vietoje.  Šešių miegamųjų name su vyru Richu Paulu gyvenanti Adele pripažino, kad net ir nestokodama nei daiktų, nei pinigų, yra linkusi prabangiuose viešbučiuose pasisavinti vonios reikmenis.

Nors iki Naujųjų nakties dar daugiau nei du mėnesiai, žmonės jau graibsto sodybas ir sales naujųjų sutikimui. Nemažai kaimo turizmo sodybų naujųjų nakčiai jau užsakytos. Tiesa, ir kainos šiemet didesnės, vietos šventei brango maždaug dešimtadaliu. Panašiai tiek brango ir viešbučiai su šventinėmis programomis. Šalies kurortuose ištaigingos vakarienės restorane, šventinė programa su garsiais atlikėjais ir nakvynė prabangiame viešbutyje porai gali atsieiti ir apie tūkstantį eurų.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos nuo šių metų pradžios iki vasaros pabaigos sulaukė 1,729 mln. svečių – 14,2 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 27,1 proc. iki 980,5 tūkst., vietinių klientų – 0,8 proc. iki 748,3 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 15,8 proc. iki 3,136 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 27,9 proc. iki 1,828 mln., Latvijos gyventojų – 2,4 proc. iki 1,308 milijono.

Teismas įpareigojo sostinėje esančių viešbučių „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje ir „Best Western Vilnius“ valdytojus sumokėti 42 tūkst. eurų už pažeistas autorių teises –  filmus, serialus ir televizijos laidas kambariuose įrengti televizoriai transliavo be reikiamos licencijos.

Kone brangiausio Lietuvos kurorto – Nidos – verslininkai džiaugiasi – net augant ir taip kosminėms kainoms jie klientų nepritrūko, tad dabar skaičiuoja uždirbtus pelnus. O tautiečių vykti į Nidą neatbaido nei įvažiavimo mokestis, nei brangesni keltų bilietai. Vien lengvųjų automobilių šiemet į Neringą įvažiavo pustrečio tūkstančio daugiau nei pernai. Nors kalendoriuje jau ruduo, Nidoje kaitina saulė, būriais vaikštinėja ar dviračiais važinėja turistai, dar į marias tikisi išplaukti jachtos.

Vasara – kelionių metas, ir visai nesvarbu, ar planuojate laisvalaikio kelionę, ar keliaujate verslo reikalais, tinkamo būsto paieška svečioje šalyje kartais tampa iššūkiu net ir labiausiai patyrusiems keliautojams. Kelionių nakvynės vietos pasirinkimas labiausiai priklauso nuo asmeninio skonio, tačiau yra ir keletas universalių veiksnių, į kuriuos turėtume atsižvelgti kiekvienas.

Vilnius pasiruošęs – šią savaitę sostinė priims pasaulio galingiausiuosius, kurie atvyksta į NATO viršūnių susitikimą. Ypatinga užduotis tenka ir lyderius bei jų delegacijas priimantiems viešbučiams. Darbuotojai gavo griežtą instruktažą, kaip elgtis prie aukščiausio rango pareigūnų, viešbučiai įrengė papildomas apsaugos sistemas.

Artėja didžiausias ir svarbiausias Lietuvoje renginys – NATO viršūnių susitikimas. O tokio masto renginiui ruošiasi visas miestas: centre bus uždraustas automobilių, dviračių ir netgi paspirtukų eismas. Tomis dienomis oro uoste netūps ir keleiviniai lėktuvai. O viešbučiai, kurie priims delegacijas, triūsia išsijuosę ir ruošiasi svarbiems svečiams. Kai kur teko visiškai restauruoti kambarius, terasas, restoranus, paįvairinti meniu.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Ilgasis savaitgalis į Palangą ir Neringą privilios nemažai žmonių – kai kurie viešbučiai nebeturi laisvų vietų, kainos dar „kaip šaltojo sezono“, nors ir didesnės nei praėjusiais metais.   Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė BNS teigė, kad kai kurie viešbučiai jau prieš kelias dienas nebeturėjo laisvų vietų.  „Pas mus atvykstančių žmonių skaičius labai priklauso nuo orų.

Saulė, įkaitęs oras, ilgasis Velykų savaitgalis ir su vaikų atostogomis sutampanti kita, viena darbo diena trumpesnė savaitė į Palangą pritraukė minias žmonių. Poilsiautojai jau braido šaltoje jūroje, restoranai ruošia Velykinius pusryčius, o viešbučius žmonės pildo tiesiog valandomis. Palangoje žmonės jau braido jūroje. Nors vandens temperatūra dar tik keturi laipsniai, oro jau siekia 14 laipsnių šilumos. Tad vis daugiau žmonių traukią į paplūdimį.

Ne visi tautiečiai Velykų savaitgalį praleis namie prie gausaus vaišių stalo. Sparčiai pildosi rezervacijos kurortų viešbučiuose ir SPA centruose. Štai nakvynė Palangoje šeimai šventinį savaitgalį kainuos apie porą šimtų eurų ar daugiau. Viešbučiai klientus vilioja velykinėmis vaišėmis bei pramogomis ir neslepia – kainos didesnės nei prieš metus.

Ne visi tautiečiai Velykų savaitgalį praleis namie prie gausaus vaišių stalo. Sparčiai pildosi rezervacijos kurortų viešbučiuose ir SPA centruose. Štai nakvynė Palangoje šeimai šventinį savaitgalį kainuos apie porą šimtų eurų ar daugiau. Viešbučiai klientus vilioja velykinėmis vaišėmis bei pramogomis ir neslepia – kainos didesnės nei prieš metus.

Nors pastarosiomis dienomis už lango minusinė oro temperatūra, tačiau lietuvaičiai jau mąsto apie vasaros atostogas mūsų šalies pajūryje. Pastebima tendencija, kad tiek Palangoje, tiek Neringoje, tiek Klaipėdoje sparčiai rezervuojami viešbučiai liepos ir rugpjūčio mėnesiams, skelbia dienraštis „Vakarų ekspresas“. Klaipėdoje šiems karščiausiems mėnesiams jau rezervuota apie 50-60 procentų viešbučių vietų, Palangoje – daugiau nei trečdalis, Neringoje – šiek tiek mažiau, tačiau vietos k...

Pajūris jau ruošiasi šventiniam Kalėdų laikotarpiui. Palangos viešbučiai rezervuoja paskutinius kambarius, o atlikėjai ruošia balsus ir instrumentus. Viešbučio kambarys šventiniam savaitgaliui dviem kurorte gali atsieiti ir 513 eurų. Pigiausiai siūlo privatus verslas – kambarį dviem galima rasti ir už 53 eurus. Tačiau ne visi tautiečiai gali ir tiek sau leisti. Juolab, kad šių paslaugų kainos nuo praėjusių metų šoktelėjo 20 procentų. Palanga alsuoja ramybe.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus 10 šių metų mėnesių sulaukė 1,888 mln. svečių – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,6 karto iki 983,7 tūkst., vietinių klientų – 17,8 proc. iki 904,2 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,2 proc. iki 3,378 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,83 mln., Latvijos gyventojų – 15,6 proc. iki 1,548 milijono.

Ką rinktumėtės – degustacinę vakarienę gyvos muzikos fone už beveik tris šimtus, o gal ir keturis šimtus eurų? Tokiais pasiūlymais pasitikti Naujuosius metus lietuvius vilioja restoranai, viešbučiai ir SPA centrai. Daugelis neslepia – kainas šiemet didino, nes brango ir maistas, ir atlikėjų paslaugos. Visgi klientų stoka verslai nesiskundžia, tikisi, kad laisvos vietos užsipildys. Tiesa, staliukus žmonės rezervuoja vangiau nei prieš pandemiją.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per tris šių metų ketvirčius sulaukė apytikriai 1,71 mln. svečių – 64,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,7 karto iki 883,5 tūkst., vietinių klientų – 16,1 proc. iki 826,4 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,3 proc. iki 3,052 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,636 mln., Latvijos gyventojų – 14,7 proc.

Šiemet kelis kartus pakilus elektros ir dujų kainoms viešbučiai, SPA kompleksai bei vandens parkai sako turintys ribotas galimybes prisitaikyti prie tokios situacijos, tačiau stabdyti veiklos kol kas neplanuoja – įmonės taupo pelno sąskaita, didina paslaugų kainas. Visgi kai kurios jų užsimena, kad nesulaukus valstybės pagalbos gali tekti atleisti darbuotojų. Kai kurie viešbučiai Šventosios kurorte žiemos sezono metu stabdo veiklą.

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos. „Kokie 50 proc.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus septynis šių metų mėnesius sulaukė 1,177 mln. klientų – 85,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 3,9 karto iki 585,8 tūkst., o vietinių klientų – 21,8 proc. iki 591,1 tūkstančio. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, klientų iš viso sumažėjo 28,4 procento.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos liepą sulaukė 479 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 26 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) jų padaugėjo 42 procentais. Vien tik užsieniečių skaičius per mėnesį augo 53 proc., per metus – 2,7 karto iki 229 tūkstančių. Kita vertus, jų sulaukta 30 proc. mažiau nei ikipandeminių 2019-ųjų liepą.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos pirmąjį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 337 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 56 proc. daugiau nei per pernai birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) jų padaugėjo 35 procentais. Vietinių klientų sulaukta 187 tūkst., užsieniečių – 150 tūkstančių. „Užsienio turistų daugėja, tačiau birželį jų buvo 41 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus penkis šių metų mėnesius sulaukė 568,8 tūkst. svečių – 2,3 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 6,1 karto iki 274,4 tūkst., o vietinių klientų – 48 proc. iki 312,4 tūkstančio. Tačiau palyginti su tuo pačiu ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpiu, bendras klientų skaičius sumažėjo 36,6 procento.

Viešbučiai ir restoranai prašo pratęsti dar metams 9 procentų PVM lengvatą. Verslai skundžiasi, kad iki šiol neatsigavo po pandemijos, o smogęs karas dar labiau atbaidė turistus. Situaciją blogina ir kaip ant mielių kylančios maisto produktų, energetikos kainos. Kai kurie viešbučiai jau griebiasi šiaudo – mažina darbuotojų skaičių. O restoranai dėl smarkiai pabrangusių produktų bei energetikos, patiekalų kainas pakėlė 15 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlys neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.   Anot jo, viešbučių verslas nuo pandemijos vis dar nėra atsigavęs, be to, lengvatinį PVM paslaugų eksportu užsiimančiam sektoriui taiko beveik visos Europos Sąjungos valstybės.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, nes šie verslai dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos pasekmių. Pasak viceministro Vinco Jurgučio, maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams lengvatą bus siūloma pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti ją nuolatinę, nes tai susiję su apgyvendinimo paslaugų eksportu.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos balandį sulaukė apytikriai 236 tūkst. klientų – keturis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) jų padaugėjo 23 procentais. Vien tik svečių iš užsienio per mėnesį padaugėjo 36 proc., per metus – daugiau nei 10 kartų iki maždaug 105 tūkstančių. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų balandžiu, užsieniečių sulaukta trečdaliu mažiau.

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Latvijos viešbučiai per praėjusį mėnesį sulaukė labai daug prašymų atšaukti užsakymus artėjančiam vasaros sezonui, pranešė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas. „Deja, kovo mėnesį užfiksuota itin daug Vakarų šalių turistų atsisakytų užsakymų vasaros sezonui“, – Janis Naglis. Pasak jo, atšaukta beveik 80 proc. užsakymų. J. Naglis pabrėžė, kad Latvija, siekdama pritraukti turistų, turi bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis – Lietuva, Estija ir Skandinavijos šalimis.

Viešbučiams ir maitinimo sektoriui prašant pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) galiojimą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas prognozuoja, kad komitetas tam pritartų.  „Jeigu Vyriausybė tokį pasiūlymą pateiktų, manau, Biudžeto ir finansų komitetas jam pritartų“, – penktadienį LRT teigė  M. Majauskas. „Turėtume pasispręsti iki liepos, kad lengvata būtų pratęsta nuo kitų metų“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Sausakimša Basanavičiaus alėja, pilnos žmonių lauko kavinės, perpildyti viešbučiai ir pirmieji braidymai jūroje. Palanga ilguoju savaitgaliu pasitinka pavasarį. Nors dažnam gerą nuotaiką temdo karas Ukrainoje, žmonės stengiasi pravėdinti galvas ir nors kelioms dienos pabėgti nuo realybės. Palangoje pavasaris. Oro temperatūra 4 laipsniai šilumos, pučia vėsokas, bet lengvas vėjelis. Štai kaip atrodo Basanavičiaus alėja. Minios tautiečių suplūdo ilgąjį savaitgalį praleisti šiame kurorte.

Vyriausybei pritarus papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusioms apgyvendinimo įstaigoms bei atvykstamojo turizmo organizatoriams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad bet kokia pagalba yra gera, tačiau kol Vyriausybė priėmė sprendimus, apgyvendinimo įstaigų situacija dar labiau pablogėjo.  Turizmo organizatorių atstovai teigia, kad Vyriausybės numatomos subsidijos yra per mažos.

Yra viešbučių, kurių sąskaitos už šildymą nuo 5 tūkst. eurų gruodį pakilo iki 48 tūkst. eurų, rašo portalas lrytas.lt. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, dar spalį iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gautas pažadas, kad tiems viešbučiams, kuriems apyvartos smukusios 40 proc. ir daugiau, bus skirta kompensacija už energetines išlaidas.

Palangoje pailsėti nusprendęs vyriškis liko šokiruotas, kai bandydamas rezervuoti kambarį viename kurorto viešbutyje sužinojo, kad jis nepageidaujamas. Ir tik todėl, kad jam virš 50 metų. Viešbutis teisinasi, esą tame pačiame pastate įsikūrę du visą naktį veikiantys klubai, tad svečiams pailsėti nepavyks. Kodėl tik vyresniems nei penkiasdešimties, tirti ėmėsi lygių galimybių kontrolieriai.

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Dauguma įmonių, t. y. 245, teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio paslaugas, dar 20 užsiima kitomis veiklomis. Daugiausiai įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.