viešasis sektorius

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Didžiojoje Britanijoje trečiadienį prasidėjo 24 valandas truksiantis viešojo sektoriaus darbuotojų streikas. Kaip skelbia BBC, profsąjungos prognozuoja, kad protesto akcijoje prieš pensijų reformą dalyvaus 2 mln. žmonių. Šis streikas gali tapti didžiausiu per daugiau kaip 30 metų. Šiuo metu vyriausybė pradėjo derybas su demonstrantais ir jau pasiekė keleto susitarimų. Įvairių profsąjungų, televizijos kanalų ir privačių kompanijų protesto akcijos Didžiojoje Britanijoje vyksta reguliariai.

Verta svarstyti, ar tikslinga palikti mažiau nei 20 darbuotojų turinčias viešojo sektoriaus įstaigas, nes jos neneša pridėtinės vertės, o apskritai viešojo sektoriaus valdymas turi būti kuo labiau centralizuotas, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Kalbėdamas apie Saulėlydžio komisijos veiklą kancleris pažymėjo, kad per porą veiklos metų buvo pasiekta nemažai.

Švedų visuomenės sėkmė nėra susijusi su gerovės valstybės modeliu. Tai greičiau lėmė kultūriniai ir demografiniai veiksniai bei palankios verslo sąlygos, kurios Švedijoje egzistavo daugelį metų.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,2 tūkst. asmenų – penktadaliu daugiau nei praeitą savaitę. Palyginti su praėjusia savaite, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota daugiau – 48,3 proc. (praeitą savaitę jie sudarė 32,1 proc.).  Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 7 d. šalyje buvo registruota 230,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,45 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Viešajame sektoriuje atlyginimų didėjimas nenumatomas, tačiau kai kurie mažai uždirbantieji, išlaikant tą patį darbo užmokesčio fondą, gali tikėtis atlyginimų augimo, antradienį po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais dėl bazinės mėnesinės algos didinimo pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Bazinis mėnesinis atlyginimas pagal Nacionalinį susitarimą 2009–aisiais buvo sumažintas nuo 128 iki 122 litų. Profsąjungų atstovai jį siekia sugrąžinti į prieškrizinį lygį.

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengė Tarnautojų elgesio kodekso projektą, reguliuojantį viešajame sektoriuje dirbančių žmonių elgesio principus, taip pat nustatantį minimalius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. „Kodekso pagrindinis tikslas – sugrąžinti pasitikėjimą valdžios institucijomis, valdininkais, jų priimamais sprendimais. Valstybei turi dirbti padorūs ir sąžiningi žmonės.

Valstybės kontrolė atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad vėluojama įgyvendinti Centralizuotoje valstybės turto valdymo strategijoje numatytas priemones, dar nebaigti Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo darbai. Be to, nežinomas tikslus valstybės turtą naudojančių ne viešojo sektoriaus subjektų skaičius.

Įspūdis, kad viešajame sektoriuje algos mažintos mažiau nei privačiajame susidaro dėl to, kad nėra sumažintos medikų algos, o mokytojų atlyginimai net padidėjo, tikina Premjeras Andrius Kubilius. „Pernai Vyriausybė ir Seimas ėmėsi žingsnių, kuriais viešajame sektoriuje buvo mažinami atlyginimai valstybės tarnautojams. Jiems per metus atlyginimai sumažėjo beveik 10 proc.

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalys iki šiol gana gerai išgyveno finansinę krizę ir įrodė, kad plačiai paplitęs nerimas ir skepticizmas, vyravęs prieš metus, buvo perdėti, teigia Europos bankininkystės tinklo „UniCredit“ ekonomistai.