vakcina

Slovėnija trečiadienį sustabdė skiepijimą bendrovės „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso, kol atliekamas tyrimas dėl 20 metų moters mirties ir tūkstančiams žmonių rengiant protestą prieš vakcinaciją. Vakcinacija bus sustabdyta, kol ekspertai ištirs, ar yra ryšys tarp moters mirties nuo insulto ir vakcinos, kurią ji gavo prieš dvi savaites, nurodė sveikatos ministras Janezas Poklukaras.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.  Ministras, paprašytas įvertinti eksministro Aurelijau Verygos siūlymą įvesti pinigines išmokas – paskatinimą senjorams skiepytis, neslėpė skepticizmo.  „Esu jau minėjęs ir teikęs nuomonę šiuo klausimu. Visada labai svarbu, kuriame etape tokie dalykai yra siūlomi. Asmeniškai manau, kad tai labai diskutuotinas klausimas.

Bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį pranešė pradėjusios teikti JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) duomenis, turinčius tapti pagrindu rekomenduoti vartoti jų sukurtą vakciną nuo COVID-19 vaikams, kurių amžius – nuo penkerių iki vienuolikos metų. Per naujausią koronaviruso pandemijos bangą, visų pirma lemiamą užkrečiamesnio delta varianto, COVID-19 dažniau diagnozuojamas vaikams.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas. Tyrimo metu išskirti keturi segmentai pagal požiūrį į koronavirusą bei skiepus nuo jo: „Priešininkai“ (26 proc.), „Abejojantieji“ (28 proc.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį gaus vakcinos nuo COVID-19 sustiprinančiąją dozę, pranešė Baltieji rūmai. 78 metų metų lyderis, raginantis pradėti naudoti stiprinančiąsias dozes kaip naują kovos su koronaviruso pandemija priemonę, „gaus COVID-19 sustiprinančiąją injekciją, vadovaujantis“ JAV vyriausybės sveikatos apsaugos tarnybų rekomendacijomis, nurodė Baltieji rūmai. J. Bidenas taip pat pasakys kalbą apie kovą su pandemija. Planuojama, kad tai įvyks 13 val. vietos (20 val.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį paragino vyriausybę priimti sprendimą dėl privalomo mokytojų, medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimosi nuo COVID-19. Šį raginimą jis paskelbė pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“. Anksčiau skelbta, kad reikalavimas visiems sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojams skiepytis nuo COVID-19 gali įsigalioti lapkričio 1 dieną, praėjusią savaitę vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Kai reikėjo bendradarbiauti, turtingi regionai rūpinosi savimi. Neturtingos šalys atkreipė į tai dėmesį. Pamoka, kurią išmoko neturtingos šalys koronaviruso pandemijos metu – jos negali būti priklausomos nuo kitų pagalbos, rašo politico.eu. Skirtingai nuo ligų, tokių kaip ankilozė ar maliarija, kurios dažniausiai vargina neturtinguosius ir todėl su jomis neskubama susidoroti, koronavirusas iš karto tapo pirmojo pasaulio problema.

Norint reikšmingai padidinti vakcinavimo apimtis šalyje, vakcinuoti pacientus turėtų būti leista ne tik sveikatos priežiūros specialistams ar vaistininkams, bet ir farmakotechnikams. Tokią mintį kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Sveikatos ministeriją išsakė Kauno kolegijos atstovai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia tiek kolegas (šeimos ir kitų specializacijų gydytojus), tiek pacientus įsiklausyti į skiepijimo rekomendacijas. Gydytojams alergologams tenka konsultuoti pacientus, kurie nerimauja, bijo skiepytis, ir, vadovaudamiesi nepagrįstomis baimėmis, reikalauja pažymų ar įrašų į ligos istoriją, kad jiems skiepytis negalima. Tokios nepagrįstos konsultacijos atima galimybę konsultuoti kitus pacientus, sergančius alerginėmis ligomis.

Vakcinos nuo koronaviruso veikia taip gerai, kad daugumai žmonių dar nereikia pastiprinamosios dozės, o tokia mokslininkų išvada greičiausiai įžiebs diskusijas dėl jų naudojimo. Mokslininkai, kurių du yra buvę žinomi JAV maisto ir vaistų administracijos ekspertai, „The Lancet“ žurnale teigė, kad vyriausybės galėtų geriau sutelkti dėmesį į nepaskiepytųjų vakcinavimą ir laukti daugiau duomenų apie tai, kurios vakcinos veikia efektyviausiai ir kokiomis dozėmis.

Nuo rytojaus, rugsėjo 21 d., visi norintieji pasiskiepyti, tai galės padaryt  skiepijimą vykdančiose vaistinėse (sąrašą rasite čia) bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taipogi tęsiamas skiepijimas „Litexpo“ vakcinacijos centre, kuris veiks mažiausiai iki žiemos.

Farmacijos įmonė „Pfizer“ ir „BioNTech“ lapkritį tikisi pateikti paraišką JAV maisto ir vaistų administracijai (FDA) dėl jų vakcinos nuo koronaviruso, skirtos skiepyti vaikus nuo 6 mėnesių iki 5 metų, patvirtinimo, sakė bendrovės vyriausiasis finansų direktorius Frank D'Amelio, rašo politico.eu. „Pfizer“ anksčiau buvo sakiusi, kad spalio pradžioje planuoja kreiptis dėl patvirtinimo skiepyti vaikus nuo 5 iki 11 metų amžiaus.

Gauti patvirtintą vakciną nuo COVID-19 yra akivaizdi nauda sveikatai: du skiepai suteikia iki 95 procentų imunizaciją. Tačiau, naudojant bet kokią vakciną, atsiranda šalutinis poveikis, o vienas ekspertas ragina ištirti mėnesinių pokyčius po skiepijimo.

Remiantis naujausiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje didėjo ir jau pasiekė 5 proc., tačiau, palyginti su įvairių gamybos, statybos, maisto žaliavų ir būsto kainų pokyčiais ir toliau buvo pakankamai nedidelė. Kodėl taip yra ir kaip šios kainos veikia infliaciją?  Žaliavų kainos vis dar yra didesnės nei prieš pandemiją, tačiau kai kurių žaliavų kainos, palyginti su piku, pasiektu šių metų gegužės mėn., jau sumažėjo.

Šią savaitę, rugsėjo 20, 22 ir 22 dienomis, norintieji kviečiami skiepą nuo COVID-19 gauti atvykus prie „Lidl“ parduotuvių Vilniuje ir Kaune. Šiomis dienomis prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje ir dviejų parduotuvių Kaune bus galima pasiskiepyti skiepų autobuse arba mikroautobuse, rašoma pranešime spaudai. Rugsėjo 20 d., pirmadienį, nuo 16 iki 20 val. bus galima pasiskiepyti Vilniuje, Naujininkuose, prie Kapsų g. 1 esančios „Lidl“ parduotuvės.

JAV valstijų ekspertai dega žalia šviesą senjorų revakcinacijai trečiaja „Pfizer“ vakcinos doze. Netrukus ją skiepytis galės pradėti milijonai vyresniųjų šalies gyventojų. Visgi jaunesniems nei 65 metų amerikiečiams, revakcinuotis ekspertų komisija nerekomenduoja. Ši baltų vėliavėlių jūra sostinėje Vašingtone esančioje Nacionalinėje alėjoje priminimas, kad kova su koronavirus Jungtinėse Valstijose dar nebaigta.

Santaros klinikų alergologai pastarąją savaitę  susiduria su baimių ir galimų alergijų persekiojamais pacientais – į klinikas atvykę gyventojai tvirtina, kad jie yra alergiški, tad neturėtų vakcinuotis nuo COVID-19, šeštadienį rašo portalas lrt.lt. Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomenė Gitana Letukienė pabrėžė, kad pacientų srautas Pulmonologijos ir alergologijos centras sulaukia daugiau pacientų, negu įprastai, bet antplūdžio nėra.

JAV vyriausybei patarinėjančių medicinos ekspertų komisija penktadienį pritarė „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiosios dozės skyrimui 65 metų ir vyresniems žmonėms bei gyventojams iš rizikos grupių. Per ankstesnį balsavimą ekspertai nusprendė nepritarti jaunesnių žmonių revakcinacijai.

Ameriką sukaustė įsimylėjėlių drama – į kelionę po Jungtinių Valstijų Vakarų pakrantę su sužadėtiniu išvažiavusi 22-iejų mergina pradingo. O iš kelionės grįžęs vaikinas pareigūnams nesako, kur jo mergina. Šeima desperatiškai prašo aplinkinių pagalbos.  Rugpjūčio 12-oji – pareigūnai Jutos valstijoje sustabdė keistai manevruojantį Ford furgoną. Jame jauna pora. Mergina verkia. Pora neslepia, kad susipyko ir atsiprašo už chaotiška manevravimą.

Prancūzijoje žmonių, gavusių bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę, skaičius perkopė 50 mln., penktadienį pranešė šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. Prezidentas apie tai pranešė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuriame taip pat sakė, kad „vakcina saugo gyvybes, o virusas žudo – tai labai paprasta“. 67 mln. gyventojų turinčioje Prancūzijoje skiepijimo kampanija įsibėgėjo lėtai, bet dabar bent viena doze nuo COVID-19 yra vakcinuoti beveik 90 proc. šalies suaugusiųjų.

Skiepijimosi pirmąja vakcinos doze nuo koronaviruso išlieka panašūs trečią savaitę, rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo 22,7 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 3,2 tūkst. žmonių per dieną. Prieš savaitę šie skaičiai siekė 22,8 tūkst. ir 3,3 tūkst. per dieną vidurkį, dar prieš savaitę jie buvo atitinkamai 24,7 tūkst. ir 3,5 tūkst.

Kinija nuo COVID-19 jau visiškai vakcinavo daugiau nei 1 mlrd. arba 71 proc. savo gyventojų, rodo ketvirtadienį oficialiai paskelbti duomenys. Šalis, kur naujasis koronavirusas buvo aptiktas pirmą kartą, sugebėjo pažaboti jo plitimą savo teritorijoje, tačiau skuba kuo greičiau paskiepyti didžiąją daugumą gyventojų, šalies pietryčiuose įsižiebus naujam židiniui. „Rugsėjo 15 dienos duomenimis, visoje šalyje skiepams buvo panaudota 2,16 mlrd.

„Pfizer“ vakcina pilnai vakcinuoti asmenys turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti koronavirusu, rodo Lietuvoje atliekamo tyrimo, skirto išsiaiškinti šios vakcinos efektyvumui prieš koronaviruso atmainas, rezultatai. Tyrimą pristatęs Statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus atstovas dr.

Imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims išvengti užsikrėtimo iki pandemijos pabaigos turbūt nepavyks, teigia Vyriausybės kanceliarijos analitikas Aistis Šimaitis. Taip yra todėl, kad Lietuvoje nuo vasaros jau dominuojanti delta atmaina yra sparčiau plintanti, o imunizacijos lygis visuomenėje tebėra mažas. „Svarbiausia, kad aukštos rizikos, vyresnio amžiaus žmonių grupėse tarp 20–35 proc. šių asmenų dar neturi imuniteto nei nuo persirgimo, nei nuo vakcinos.

Europos Sąjunga mažų pajamų šalims padovanos dar 200 mln. skiepų nuo COVID-19 dozių, tokiu būdu padvigubindama savo įsipareigojimus, trečiadienį pranešė Europos Komisijos vadovė. Papildomos skiepų dozės, apie kurias paskelbė Ursula von der Leyen, pridedamos prie 250 mln. kitoms šalims, ypač Afrikoje, jau pažadėtų dozių. „Šiandien galiu paskelbti, kad Komisija pridės... dar 200 mln. dozių iki kitų metų vidurio“, – sakė U. von der Leyen, skaitydama Europos Parlamente metinį pranešimą.

Kol vieni dar tik svarsto skiepytis nuo COVID-19 arba nė nesiruošia to daryti, kiti gi laukia, kada galės gauti trečiąją vakcinos dozę. Tačiau nors daliai gyventojų ir atsirado galimybė registruotis sustiprinamajai vakcinos dozei, ministerijos atstovai primygtinai ragina to nedaryti, jei asmuo nepriklauso nurodytoms grupėms. Be to, aiškėja, kad trečiam skiepui reikės mažesnės „Moderna“ vakcinos dozės.

Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje, nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra menkesnis, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys (ECDC). Lietuvos medikai pabrėžia, kad tokius rodiklių skirtumus galėjo lemti nevienodos testavimo strategijos, skirtingų amžiaus grupių sergamumas, skiepijimo apimtys ar į kylančią susirgimų kreivę kitose šalyse dar nespėjęs sureaguoti mirtingum...

Jungtinė Karalystė antradienį pranešė, kad visiems vyresniems nei 50 metų gyventojams ir kitiems rizikos grupių asmenims bus siūloma pasiskiepyti trečia vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze, ekspertams pareiškus, kad sustiprinančioji dozė reikalinga siekiant apsisaugoti nuo atsparumo sumažėjimo šią žiemą.

Lietuvos reguliuotojo pirmadienį patvirtintos vienašalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis taisyklės atitinka vadinamąjį „antiastravo“ įstatymą, skirtą Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikotui, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas.  „Manome, kad metodika pilnai atitinka antiastravo įstatyme keliamus reikalavimus.

Valdančiųjų svarstoma iniciatyva leisti nušalinti nuo darbo skiepytis atsisakančius kai kurių profesijų darbuotojus turi panašų rėmėjų ir priešininkų skaičių. Portalo 15min.lt užsakymu „Norstat LT“ atliktos apklausos metu tokioms priemonėms pritarė 44,6 proc.,  prieš buvo 48,1 proc. apklaustųjų. 19 proc. pasirinko atsakymą, kad visiškai pritartų, 25 proc. – labiau pritartų. Įstatymui labiau nepritartų 17 proc., o visiškai nepritartų – 32 proc. apklaustųjų.

Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojant naujiems ribojimams neturintiems galimybių paso žmonėms, restoranų atstovas tikisi, kad darbas vyks sklandžiai, grožio salonai baiminasi, jog neteks dalies klientų, tuo metu prekybininkai nerimauja, jog parduotuvėse susidarys eilės, kils konfliktų.

COVID-19 situacija ir toliau kaista. Pastarosiomis dienomis nustatoma bent pusė tūkstančio naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, o vakcinacijos rodikliai lėtėja. Duomenų mokslininkas pasakoja, kad absoliuti dauguma šiuo metu koronavirusu užsikrečiančių, papuolančių į ligonines ir mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję, tad norint suvaldyti pandemiją, ko gero, reikės paskiepyti visus galinčius skiepytis gyventojus.

Čekijoje bus sunaikinta 45 tūkst. Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ gamybos vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių, sekmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija. „Spalio mėnesį pasibaigs 55 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų dozių galiojimo laikotarpis, ir didžiąją jų dalį gali tekti sunaikinti, nes įstatymiškai negalime jų aukoti [trečiosioms šalims]. Maždaug 10 tūkst. dozių bus panaudota antrajam  skiepijimui, o likusias 45 tūkst.

Kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje – nerimsta aistros dėl nepatogumų nenorintiems skiepytis. Prancūzijoje dėl to į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų. Neišvengta ir smurto, o Lenkijoje protestuoja medikai. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, esančioje straipsnio viršuje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atsisakė plano reikalauti žmonių Anglijoje parodyti „skiepų pasus“ einant į tokias vietas kaip naktiniai klubai, sekmadienį paskelbė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas. Anksčiau vyriausybė skelbė, kad „skiepų pasai“ bus įvesti šio mėnesio pabaigoje, nepaisant verslo ir kai kurių konservatyvių parlamentarų nepritarimo.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 1896 žmonės: 1220 iš jų – pirmąja, 676 – antrąja vakcinos doze, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 699 tūkst. 661 žmogus, visiškai vakcinuota – 1 mln. 567 tūkst. 912 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

64 proc. gyventojų yra linkę laikyti skiepus nuo COVID-19 pilietine pareiga, rodo penktadienį paskelbti Eurobarometro duomenys. Su teiginiu, kad „visi turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19, nes tai – pilietinė pareiga“ visiškai sutinko 37 proc. apklaustųjų Lietuvoje, dar 27 proc. buvo linkę su tuo sutikti. 13 proc. apklaustųjų buvo linkę nesutikti, o 23 proc. – visiškai su tuo nesutinka. Visoje ES su šiuo teiginiu sutinka ar linkę sutikti daugiau apklaustųjų – 66 proc.

Statistikos departamentas pradėjo skelbti naujas švieslentes apie tai, kokia dalis moksleivių ir studentų yra pasiskiepijusi kurioje švietimo įstaigoje. Statistikos departamento penktadienį paskelbtais duomenimis, daugiausia studentų bent viena doze paskiepyta Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje – 97,1 proc., mažiausiai, 34,5 proc., Balstogės universiteto filiale. Taip pat skelbiama pasiskiepijusiųjų statistika pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

Japonijoje mirė trečias vyras, paskiepytas vakcina, kuri buvo vienoje iš trijų užterštų „Moderna“ vakcinų partijų. Tačiau valdžios institucijos teigia, kad priežastinis ryšis dar nerastas. Rugpjūčio 11 dieną 49-erių vyras mirė buvo paskiepytas antrąja vakcinos doze ir mirė kitą dieną. Vienintelė žinoma jo sveikatos problema buvo alergija grikiams, pranešė Japonijos sveikatos apsaugos ministerija.

Per šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimosi tempai liko panašūs: per parą pirmąją skiepo dozę vidutiniškai gavo po 3,3 tūkst. žmonių, kai ankstesnę šis vidurkis siekė 3,5 tūkst., rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo iš viso 22,8 tūkst. žmonių. Prieš savaitę šis skaičius siekė 24,7 tūkst. Prieš tai kelias savaites skiepijimo tempai lėtėjo. Bent 70 proc.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 446 testus nustatyta 540 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 395 asmenys nėra pasiskiepijęs, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 467 naujus COVID-19 atvejus ir taip pat dviejų pacientų mirtį.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 10 tūkst. 111 žmonių: 3767 iš jų gavo pirmąją, 6344 – antrąją skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 688 tūkst. 627 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 553 tūkst. 120 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti. Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina siūlymą nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiesiems ir koronavirusu susirgusiems žmonėms. „Ligos išmokų klausimu aš turiu labai rimtų abejonių, ar sprendimas nemokėti ligos išmokų atitiktų Konstituciją, taip kad išvadą galima daryti automatiškai“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas pataisas trečiadienį Seime žurnalistams komentavo prezidentas.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 9217 žmonių: 3880 iš jų gavo pirmąją, 5337 – antrąją skiepo dozę, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 684 tūkst. 679 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 546 tūkst. 956 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių.

„Juodųjų“ savivaldybių šalyje nemažėja – šiai epidemiologinei zonai jau priskiriama 10 rajonų. Naujausiai čia pateko Šilutės rajonas, toliau plėsdamas „juodąją teritoriją“ Vakarų Lietuvoje. Į pirmąją vietą pagal naujų COVID-19 atvejų skaičių šoktelėjo – Rietavo savivaldybė, čia minėtasis rodiklis siekia net 933,4. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miestas (775,5), Plungės (750,7), Telšių (670,8), Joniškio (589,9), Palangos (560), Kretingos (549,3), Skuodo (517,1), rajonai.

Socialiniuose tinkluose platinama melaginga informacija apie tariamą „Pfizer“ vadovo neįleidimą į Izraelį, nes šis „nėra pasiskiepijęs“. Tokiu būdu bandoma įteigti, kad patys „Pfizer“ vadovai nėra pasiskiepiję antrąja savo vakcinos doze, nors iš tiesų ši istorija siekia dar 2021-ųjų kovo mėnesį ir visiškai nesusijusi su nenoru skiepytis. Pandemija ir vakcinacija pagimdė begalę keistų sąmokslo teorijų.