vakcina

Lietuva dovanoja „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 Ukrainai, Moldovai, Armėnijai. Dar gegužę nusprendusi dovanoti vakcinas Rytų partnerystės valstybėms, Vyriausybė trečiadienį patvirtino, jog Ukrainai dovanojama 131 tūkst. dozių kompanijos „AstraZeneca“ pagamintų vakcinų – 31 tūkst. daugiau, nei svarstyta anksčiau. Moldovai bus dovanojamas vakcinų kiekis padidintas daugiau nei dvigubai – iki 26,5 tūkst. dozių, Armėnijai siriama 27,5 tūkst. dozių vakcinos.

Europos Sąjunga įgyvendino savo minimalų vakcinacijos nuo COVID-19 programos tikslą – iki liepos pabaigos paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų bent viena vakcinos doze, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „ES ištesėjo žodį ir įgyvendino savo įsipareigojimą. Mūsų tikslas buvo liepą apsaugoti 70 proc. suaugusių gyventojų bent viena vakcinos doze. Šiandien pasiekėme šį tikslą. O 57 proc. suaugusiųjų jau yra visiškai paskiepyti“, – nurodė EK vadovė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinės komandos plaukikas Michaelis Andrew į Tokijo žaidynes vyks nepasiskiepijęs. „Nenoriu nieko leisti į savo kūną, nes nežinau, kaip į tai sureaguosiu“, – apie tokį sprendimą žiniasklaidai kiek vėliau aiškino sportininkas. Geriausias JAV komandos plaukikas Michaelis Andrew pripažino, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse jis dalyvaus nepasiskiepijęs. Sportininkas nerimauja, kad galimi vakcinos šalutiniai poveikiai trukdytų jam treniruotis.

Jaučiamas vakcinos nuo koronaviruso poveikis rodo besigaminančius antikūnus – kuo jis buvo stipresnis, tuo susidarė geresnis imunitetas, rodo Kauno klinikose atliktas tyrimas. Jo rezultatus antradienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Iš viso buvo ištirti 2239 Kauno klinikų darbuotojai, paskiepyti dviem vakcinos „Pfizer“ dozėmis. Preliminariais duomenimis, nepageidaujamas reakcijas per pirmąsias 15 minučių po vakcinacijos patyrė apie 7 proc. tiriamųjų.

Graikija nuo rugpjūčio pradės skiepyti nuo koronavirusinės infekcijos 12–15 metų paauglius, pirmadienį vietos televizijai sakė sveikatos apsaugos ministras Vasilis Kikilijas. Šios amžiaus grupės vakcinacija yra patvirtinta ir bus savanoriška, pridūrė jis. Graikijos vakcinacijos komiteto pirmininkė Marija Teodoridu pabrėžė, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius vaikų ir jaunų žmonių gretose.

Nuo pirmadienio dar daugiau neskiepytų žmonių, norėdami dirbti, privalės testuotis. Tuo metu prie testų nusidriekė didžiulės eilės – tenka laukti net savaitę. Sveikatos apsaugos ministras turi dar blogesnių žinių – neskiepytiems žmonėms už testą galimybių pasui teks susimokėti patiems. Tokį sprendimą artimiausiomis dienomis žada priimti Vyriausybė. Valdžia taip pat nustatė aiškią riba, nuo kada į Lietuvą gali grįžti karantino ribojimai.

Privalomas nuolatinis darbuotojų testavimas dėl koronaviruso yra nepatogumas, turintis didelį pliusą – skatina žmones skiepytis, sako maitinimo sektoriaus atstovai.  Transporto sektoriaus, kur yra mažiausiai pasiskiepijusių žmonių – apie 30 proc., atstovas sako, kad tokia padėtis susiklostė, nes vasarį valdžia nesutiko vairuotojų įtraukti į prioritetiškai skiepijamų žmonių sąrašą.

Pas kaimynus latvius jau skinasi kelią privalomo skiepijimo tvarka. Teisės mokslų daktaras Johanas Baltrimas atsakė, ar panašią vakcinacijos sistemą galėtume įvesti ir Lietuvoje. Jo teigimu, pareiga skiepytis daugeliu atvejų neprieštarautų žmogaus teisėms ir laisvėms – tą patvirtina ir Konstitucija, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr.

Airijoje nuo pirmadienio svetingumo paslaugų vietose leista atnaujinti prekybą patalpų viduje, tačiau bus aptarnaujami tik vadinamąjį vakcinacijos nuo koronavirusinės infekcijos pažymėjimą pateikę klientai. Visoje Airijoje svetingumo paslaugas patalpų viduje leista teikti pilnai pasiskiepijusiems arba per pastarąjį pusmetį COVID-19 persirgusiems asmenims, taip pat kartu su jais esantiems vaikams.

Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui. Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.

Kuo pasižymi plintanti Delta koronaviruso atmaina ir kaip ji veikia paskiepytųjų ir nepaskiepytųjų grupes? Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys dr. Marius Strioga socialiniame tinkle apžvelgė naujausius kelių tyrimų duomenis.

Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Siekiant suvaldyti delta (indiškosios) atmainos plitimą, nuo pirmadienio periodiškas testavimas privalomas tampa nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojams. Taip pat testavimas privalomas tampa kariams, viešojo administravimo subjektų darbuotojams, bei žmonėms, kurie dirbs su pastaruoju metu į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais.

Daugybėje šalių tęsiantis gyventojų skiepijimui, yra atlaisvinami karantino ribojimai: kai kur jau galima būriuotis minioje, nebereikia dėvėti kaukių.

Nuo koronaviruso nepaskiepyti Vokietijos gyventojai gali susidurti su naujais apribojimais, jeigu šalyje ir toliau daugės infekcijos atvejų, sekmadienį duodama interviu pareiškė kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovė. „Paskiepyti žmonės tikrai turės daugiau laisvės nei neskiepytieji“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė Helgė Braun.

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 3789 žmonės: 3041 iš jų gavo pirmą, o 748 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 351 tūkst. 303 žmonės, visiškai – 1 mln. 208 tūkst. 339. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,6 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,5 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Ne pelno siekianti organizacija perspėja: „Kompanijos iš vakcinų gautas pelnas nukeliaus į vienus didžiausių pasaulyje mokesčių rojų.“ Kaip praneša Nyderlanduose įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija ir „politico.eu“, skiepų gamintoja „Moderna“ šiuo metu kuria padalinius Šveicarijoje ir Delavero valstijoje JAV, siekiant išvengti vakcinų pardavimams taikomų didelių mokesčių.

Beveik visi Užsieniečių registracijos centre gyvenantys neteisėti migrantai atsisakė skiepytis nuo koronaviruso, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Centre Pabradėje yra du migrantai, kurie paskiepyti dviem dozėmis, vienas gavo vieną dozę. Visi kiti skiepytis nepanoro“, – BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Jis teigė, kad pasieniečiai įkalbinėja migrantus pasiskiepyti. Užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendinta apie 480 migrantų, 60 iš jų yra izoliacijoje.

Vilniuje apie tūkstantis žmonių žygiavo Gedimino prospektu, reikalavo laisvės apsisprendžiant dėl vakcinavimo, taip pat skandavo, kad atsistatydintų valdžia. Per šį renginį neapsieita be incidentų: eitynių organizatoriai apsistumdė su operatoriumi, o vienam mitinguotojui fotografuojant renginį nuo Kudirkos paminklo lūžo koja. Prieš vidurdienį Katedros aikštėje susirinko keli šimtai žmonių su plakatais.

Indijos serumo institutas įsitraukė į partnerystės programą ir netrukus pradės gaminti vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ dozes. Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF) – nepriklausomas turto fondas, atsakingas už skiepo populiarinimą užsienyje – teigė, kad gamybą planuojama pradėti rugsėjį, o per metus bus siekiama pagaminti 300 mln. šios adenovirusinės vakcinos dozių.

Kovojant su pandeminio koronaviruso delta atmaina, šiuo metu dominuojančia didžiojoje dalyje Europos, būtina suintensyvinti nemokamą testavimą, kontaktų atsekamumą ir kitas priemones, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir ES ligų kontrolės agentūra.

Lietuvos statistikos departamento preliminariais duomenimis šiuo metu Lietuvoje tarp SARS-CoV-2 virusu užsikrečiančių, dėl COVID-19 hospitalizuojamų bei nuo COVID-19 mirštančių dominuoja nevakcinuoti asmenys, rašoma pranešime spaudai. Nepasiskiepiję ir nepilnai vakcinuoti asmenys nuo 2021 m. birželio mėn. sudarė 94 proc. iš naujų užsikrėtimo atvejų, 96 proc. iš COVID-19 hospitalizacijų ir 96 proc. mirčių nuo COVID-19 atvejų.

Beveik 90 proc. nuo COVID-19 ligoninėse gydomų žmonių nebuvo skiepyti, rodo BNS turimi valdžios institucijų preliminarūs duomenys. Skaičiuojant nuo birželio pradžios gydomus žmones, kiek mažiau nei 10 proc. buvo skiepti tik viena iš dviejų vakcinos dozių. Panašūs rodikliai ir vertinant naujus užsikrėtimus. Per tą patį laikotarpį apie 80 proc. naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų sudarė neskiepyti žmonės.

Pusę ir daugiau pilnamečių šalies gyventojų paskiepijo 48 iš 60 šalies savivaldybių, rodo Statistikos departamento duomenys. Sąrašo lyderė – Neringa, kur mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti visi vyresni nei 18 metų gyventojai. Vertinant paskiepytųjų dalį nuo visų gyventojų, tokie žmones sudaro 87,5 procento. Vangiausiai skiepijama Šalčininkų rajone. Tai vienintelė šalies savivaldybė, kurioje paskiepytų suaugusių gyventojų dalis kol kas nesudaro nė trečdalio.

Reguliavimo institucijos saugumo komitetas išanalizavo 145 miokardito ir 138 perikardito atvejus, po pasiskiepijimo „Pfizer-BioNTech“ vakcina, rašo „politico.eu“. Europos vaistų agentūros (EVA) paskelbtoje 321 atvejo po pasiskiepijimo analizėje buvo rastas galimas ryšys tarp „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ gaminamų mRNR vakcinų ir širdies uždegimo. Miokarditas ir perikarditas yra uždegiminės širdies ligos, kurių simptomai gali būti dūsimas, širdies permušimai ir krūtinės skausmas.

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 16 tūkst. 411 žmonių: 11 tūkst. 439 iš jų gavo pirmąją, o 4972 – antrąją skiepo doze, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 336 tūkst. 272 žmonės, visiškai – 1 mln. 200 tūkst. 803. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc.

Penktadienį Sakartvelui Vilniuje planuojama perduoti 15 tūkst. aukojamos „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Į Lietuvą priimti donuojamos vakcinos ir ją išsigabenti atvyksta šios šalies atstovai. Lietuva yra numačiusi skirti iš viso 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų Partnerystės šalims. 100 tūkst. vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst. – Moldovai, 15 tūkst. – Sakartvelui. Dar 20 tūkst. „AstraZeneca“ dozių yra numatyta Taivanui.

Valdžia sako, kad žmones skiepytis prišaukti sunku, bet prie Vilniaus Kalvarijų turgaus – paradoksas. Susirinkusi eilė žmonių niršta, kad laukti tenka kelias valandas, o specialistai sako, kad paskiepyti visų norinčių nespės, nes skiepų autobusiukas turi pajudėti į kitą vietą. O štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per dvi savaites sergančiųjų COVID-19 skaičius padvigubėjo. O į ligos patalą gydymo įstaigose atsigula neskiepyti žmonės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto nariai išreiškė susirūpinimą sveikatos apsaugos srityje susiklosčiusia situacija: šimtai tūkstančių vakcinų kaupiasi šaldytuvuose, jų galiojimo laikas baigiasi artimiausiu metu; pirmą vakcinos dozę gaunančių gyventojų skaičius yra labai mažas; vakcinos, kuomet pasibaigia jų galiojimo laikas, sunaikinamos jau net ne šimtais, o tūkstančiais.

Nors specialistai prognozuoja naują užsikrėtimo koronavirusu bangą, nerimą kelia žmonių sumažėjęs entuziazmas skiepytis. Šioje vietoje profesorius Julius Kalibatas papasakojo apie mitus ir faktus, susijusius su ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu. Pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 12 tūkst. 672 žmonės: 7804 iš jų gavo pirmąją, o 4868 – antrąją skiepo doze, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 324 tūkst. 591 žmogus, abiem – 1 mln. 121 tūkst. 656. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,9 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Šiandien pasirašytas susitarimas su Norvegijos karalyste dėl abipusio vakcinų skolinimosi. Būtent Norvegija atsiliepė į ankstesnį Lietuvos kreipimąsi į Europos šalis, kuriuo buvo prašoma paskolinti šiuo metu mūsų šalyje vis labiau populiarėjančios „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcinos. Norvegija savo ruožtu paprašė paskolinti „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos. Pasiskolintos vakcinos privalės būti grąžintos, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija, pagal kurį sutarta, jog Lietuva mainys turimas „Pfizer“ gamintojo vakcinas nuo COVID-19 į „Janssen“, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pasirašėme susitarimą iki metų pabaigos vis daryti tarpusavio mainus – vieni kitiems skolinsime vakcinas, kurios yra populiariausios, ir jau kitą savaitę vykstame pasiimti 100 tūkst.

Lietuvos statistikos departamentas pradeda skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Duomenys pateikiami atvirų duomenų faile Asmenų imunizacija pagal darbovietes. „Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės kuo efektyviau kovoti šaliai su pandemija“, – įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys bus atnaujinami kasdien.

Nors dar daug žmonių nėra gavę nė vienos COVID-19 vakcinos dozės, kai kurie jau galėtų laukti ir trečiosios. Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga nurodė 5 grupes, kurie revakcinacijos galėtų laukti pirmieji.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 11 tūkst. 355 žmonės: 6988 gavo pirmąją, o 4367 – antrąją skiepo doze, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 316 tūkst. 663 žmonės, abiem – 1 mln. 116 tūkst. 732. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,8 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Šį ketvirtadienį, liepos 22 dieną, Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo viduje bus siūloma galimybė be išankstinės registracijos pasiskiepyti nuo COVID-19. Anot oro uostų atstovų, tiek aplinkinių bendruomenių gyventojai, tiek oro uoste ar aplink dirbantys, tiek keleiviai galės atvykti į „Rezus.lt“ testavimo informacijos centrą (terminalo viduje) jau nuo ketvirtadienio ryto ir patogiai pasiskiepyti. Pasiskiepyti bus galima ketvirtadienį - nuo 8 iki 18 valandos.

Lietuvoje vien per liepą prireikus utilizuoti per 14 tūkst. pasibaigusio galiojimo koronaviruso vakcinų, šalis neturėtų galimybės jų skubiai perduoti sunaudoti kitoms, pavyzdžiui, Rytų Partnerystės, šalims, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. „Tos vakcinos, kurios jau yra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jų išvežti jau nebegalima: nepriims ir tos šalys gavėjos“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

Vilniuje nuo trečiadienio pradeda kursuoti du „skiepobusai“ – miesto autobusai, skirti gyventojų vakcinavimui nuo COVID-19. Kaip BNS teigė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, du maršrutiniai miesto autobusai – mobilūs vakcinacijos punktai pakeis ligšiolinį mikroautobusą ir galės aptarnauti didesnę dalį gyventojų bei važiuos į tas miesto vietas, kur gyventojai skiepijasi pasyviau.

Vis ieškoma būdų, kaip nuo COVID-19 paskiepyti dar daugiau tautiečių. Vieni siūlo vilioti žmones nemokamais pietumis ar loterijomis, kiti įžvelgia svarbų šeimos gydytojo vaidmenį. Todėl vis dažniau siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima tiesiog poliklinikoje eilinio vizito metu. Tuo metu praėjus masinės vakcinacijos bangai išlaikyti atskirus vakcinacijos centrus nebeapsimoka.

Vien per liepos mėnesį jau utilizuota 14,4 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Birželį utilizuota 1,6 tūkst. vakcinos dozių, o gegužę – 348, balandį – 479. Kovą jų buvo 20. Didžioji dalis utilizuotos vakcinos – „Moderna“: 13,7 tūkst. dozių. SAM teigia negalinti atskleisti vakcinų vertės dėl sutarčių sąlygų.

Antradienį Vilniuje ketinama utilizuoti dar 4 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 „Moderna“ dozių. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, vakcinos nebegalioja. Visai neseniai Vilnius išpylė 5 tūkst. „Moderna“ dozių. Apie tai, kad ruošiamasi utilizuoti tūkstančius vakcinos dozių, R. Šimašius patvirtino pirmadienį.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 tūkst. 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo doze ir 6241 – antrąja skiepo doze, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 309 tūkst. 549 žmonės, abiem – 1 mln. 112 tūkst. 266. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,7 proc.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį nusprendė neskiepyti nuo COVID-19 daugumos vaikų ir paauglių, kol nebus daugiau duomenų apie prieinamas vakcinas. Skiepytis galės vaikai nuo 12 metų, turintys sunkų neurologinių ligų nulemtą neįgalumą, Downo (Dauno) sindromą, daugybinių ar sunkių mokymosi sutrikimų, taip pat vaikai, kuriems slopinamas imunitetas, arba gyvenantys su asmenimis, kuriems slopinamas imunitetas, paskelbė vyriausybė.

Vengiantiems skiepytis gyvenimas apkars – nemokamų testų norintys keliauti, dalyvauti renginiuose ar koncertuose gali greit nebegauti. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad toks testavimas mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau nei skiepas. Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo apmokestinti ir gydymą nuo koronaviruso – nepasiskiepiję, užsikrėtę ir į ligoninę papuolę asmenys, už gydymą mokėtų iš savo kišenės.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.

Persirgus COVID-19 liga imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės, tačiau gyventojui pageidaujant yra sudaryta galimybė pasiskiepyti dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis, rašoma Sveikatos apasaugos ministerijos pranešime spaudai.  COVID-19 liga persirgę gyventojai gali registruotis vakcinacijai ne anksčiau nei 150 dienų po ligos nustatymo.