v. bacys

Rugsėjo pirmoji šiemet bus šeštadienį, todėl Švietimo ir mokslo ministerija leidžia pačioms mokykloms nuspręsti, kada joms švęs Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį ar pirmadienį, rugsėjo trečiąją. Esant tokiai pasirinkimo galimybei, įstaigų vadovams kyla nemenkų rūpesčių, kaip atrasti papildomų lėšų ir taip skurdžiame biudžete sumokėti mokytojams už darbą poilsio dieną, o jeigu bus nuspręsta organizuoti pirmadienį – kaip tą pačią dieną suderinti šventę ir mokymosi procesą.

Šiais metais Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, bus šeštadienį. Todėl pačios mokyklos turėtų pasirinkti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę: ar šeštadienį, ar pirmadienį, rugsėjo 3 dieną. Pamokos mokyklose turi prasidėti pastarąją dieną. „Nors mokyklos dėl mokslo metų pradžios šventės gali apsispręsti pačios, manytume, kad poilsio diena daugumai mokinių tėvų yra palankesnė.

Praėjusiais metais sparčiai daugėjo  mokyklų, pradėjusių taikyti elektroninius dienynus. Mokinių  ugdymo apskaitą tokiu būdu tvarko per pusę tūkstančio mokyklų. Elektroninio dienyno, kaip ir anksčiau įprasto popierinio dienyno, pagrindinė funkcija – kaupti duomenis apie mokinių mokymosi pasiekimus: fiksuoti pažymius, lankomumą, pamokų turinį.

Nuo vasario mėnesio bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai galės išmėginti testus, kurie leis įvertinti jų  pasiekimų lygį, mokyklų darbo efektyvumą, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį. „Kiekviena mokykla turės galimybę objektyviau pasitikrinti savo darbą. Pagaliau bus atsakyta į dažną tėvų klausimą, ar vienoje mokykloje rašomi, pavyzdžiui, aštuonetai būtų aštuonetais ir kitoje“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Švietimo ir mokslo ministerija išleido dalį  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2009 m. užduočių, skirtų įvertinti penkiolikmečių skaitymo gebėjimus. Šiomis užduotimis buvo tiriami Lietuvos ir dar 64 pasaulio šalių mokinių skaitymo gebėjimai. Tyrimo kūrėjų pagrindinis tikslas buvo stebėti, kaip mokiniai pasirengę mokykloje įgytas žinias pritaikyti už jos ribų, spręsdami gyvenimiškus klausimus.

Prieš pora metų pradėta Lietuvos mokyklų tinklo pertvarka sukėlė nemažai sumašties, nes dalis provincijos mokyklų buvo naikinamos, mažinamas klasių skaičius, jungiamos pačios udymo įstaigos. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vis daugiau šalies mokyklų ryžtasi tapti katalikiškomis.

Viešuosius ir privačius interesus supainiojusiam švietimo ir mokslo viceministrui Vaidui Baciui gresia nuo pastabos iki atleidimo iš darbo. Kokią skirti nuobaudą, artimiausiu metu žada apsispręsti ministras Gintaras Steponavičius.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys kartu su grupe Lietuvos mokytojų išvyko į Jeruzalę (Izraelis) dalyvauti seminare holokausto tema. Seminarą Lietuvos švietimo darbuotojams ir mokytojams surengė Tarptautinis holokausto studijų centras Yad Vaschem. Kartu su viceministru išvyko keletas Lietuvos istorikų, besidominčių holokausto problematika, taip pat grupė mokytojų iš Plungės, Kėdainių, Ukmergės rajonų, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio.