užsienio prekyba

Lietuvos eksportas šiemet sausį-kovą padidėjo 30,5 proc. iki 9,759 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc. iki 11,374 mlrd. eurų. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,4 karto), baldų (26,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (36,2 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (2,6 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (24,1 proc.), organinių chemijos produktų (90,5 proc.) importas, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos eksportas per tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-kovu, padidėjo 5,2 proc. iki 7,443 mlrd. eurų, o importas – 4,9 proc. iki 7,702 mlrd. eurų. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (2,9 karto), baldų (12,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (17,8 proc.) eksportas, skelbia Statistikos departamentas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (26,3 proc.

Lietuvos paslaugų eksportas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2,9 mlrd. eurų – 8,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų tuo pačiu metu. Paslaugų importas siekė 1,6 mlrd. eurų – 16,5 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 3,3 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 10,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Sparčiausiai per metus krito kelionių paslaugų eksportas (77,5 proc.) bei importas (78 proc.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 20,624 mlrd. eurų, importas – 20,979 mlrd. eurų, arba atitinkamai 6 proc. ir 12 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 9 proc. iki 12,136 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais sudarė 354,9 mln. eurų ir buvo beveik 5,5 karto mažesnis nei tuo pat metu 2019-aisiais (1,942 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 17,971 mlrd. eurų, importas – 18,466 mlrd. eurų, arba atitinkamai 7,2 proc. ir 13,1 proc. mažesnis nei per aštuonis 2019-ųjų mėnesius. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko 10,4 proc. iki 10,534 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 494,6 mln. eurų ir buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš metus (1,881 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Dar iki krizės nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Po koronaviruso sukeltos krizės Lenkijoje kainos dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys. Kaip tik apie jas asmeninėje „Facebook“ paskyroje prakalbo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų.

Daugelis lietuvių didžiausia grėsme laiko Rusiją. Retas žmogus elgiasi taip, kad naudos iš jo gautų priešas. Tačiau labai tikėtina, kad kaskart užsipylus benzino ar dyzelino dalis jūsų sumokėtos sumos galiausiai atsiduria Kremliui palankių veikėjų kišenėse. Kaip dera nacionalinis saugumas ir ekonominė nauda? Šių metų pradžioje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc.

Praėjusią savaitę Rusijai tapus pilnateise Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare įsigaliojo pakeitimai importuotojams. Pabrangęs prekių ženklų, išradimų ir dizaino registravimas iš pirmo žvilgsnio turėtų neigiamai paveikti Lietuvos produkcijos eksportuotojus, tačiau sumažintas muitų tarifas, suvienodintos Rusijos piliečių ir užsieniečių sąlygos artimiausiu metu turėtų tik didinti Rusijoje registruojamų intelektinės nuosavybės objektų skaičių.

Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, ES einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 8,8 mlrd. eurų, palyginti su 31,3 mlrd. eurų deficitu pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį ES užsienio prekybos prekėmis deficitas sudarė 28,6 mlrd. eurų, palyginti su 47,3 mlrd. eurų deficitu pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį ES užsienio prekybos paslaugomis perteklius sudarė 25,2 mlrd. eurų, palyginti su 20,4 mlrd.

Nors Baltarusijos prekyba su Europos Sąjungos šalimis šiemet padidėjo 75 proc., Lietuva vis dar nepatenka į pagrindinių Baltarusijos prekybos partnerių dešimtuką. Tai matyti iš Baltarusijos statistikos komiteto pranešimo apie užsienio prekybą sausio-liepos mėnesiais. Anot pranešimo, prekyba su ES šalimis tuo laikotarpiu išaugo iki 11,259 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinės Baltarusijos prekybos partnerės sausį-liepą - Rusija (43,2 proc. bendros prekybos apyvartos), Nyderlandai (7 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų balandį, palyginti su kovu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,3 procento, o importuotų prekių – 1,6 procento.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 4,2, prekių importas – 1,1 procento, o užsienio prekybos deficitas sumažėjo 25,4 procento. Neskaičiuojant mineralinių produktų, prekių eksportas padidėjo 7 procentais, o importas – 2,2 procento.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo tarybos iniciatyva 2010 metų vasario 9 – 20 dieną  atliko viešą Lietuvos įmonių apklausą apie verslo ryšius su Rusija.   Apklausos anketą užpildė 82 respondentai. 91 proc. jų atstovauja šalies įmones, kurios veikia daugiau kaip 5 metus. 60 proc. atsakusiųjų nurodė, kad jų atstovaujamos įmonės turi verslo ryšių Rusijoje. Dauguma – 51 proc.

2009-ųjų pabaigos užsienio prekybos tendencijos patvirtina lūkesčius, jog Lietuvos ūkio atsitiesimą 2010 m. lems būtent eksporto pagyvėjimas, teikia SEB banko analitikai. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos prekių eksportas 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 26,6 proc. iki 40,7 mlrd. Lt, o importas – 38,2 proc. iki 45,1 mlrd. Lt. Užsienio prekybos deficitas buvo rekordiškai mažas – 4,4 mlrd. Lt, ir palyginti su 2008 m., smuko 75 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2009 m. lapkričio mėn. eksportuota prekių už 3,6 mlrd. litų, importuota – už 4 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų ir buvo 60,4 procento mažesnis nei 2008 m. lapkritį. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis. 2009 m. lapkričio mėn., palyginti su 2008 m. lapkričio mėn.