tv3 žinios

Dar vienam Seimo nariui dėl čekiukų gresia baudžiamoji atsakomybė. Generalinė prokurorė prašė naikinti socdemo Arūno Dudėno neliečiamybę, kad galėtų jį apklausti dėl galimo sukčiavimo ir apgaulės būdu įgyto turto. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida skelbia, kad iš Europos turėtų būti išvesta apie 10 tūkstančių karių – tikėtina, iš Rytų Europos. Nors Lietuva šiuose ganduose neminima, bet mūsų politikai sako, kad nėra gavę jokių signalų apie amerikiečių karių išvedimą iš mūsų šalies. Tiesa, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai pripažįsta, jog didelė tikimybė, kad Europoje amerikiečių sumažės, tik neaišku kur.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Britų karalius Karolis III tapo tikra interneto sensacija – britų muzikantų renginyje prisijungė prie daržovių orkestro. Karalius ėmė groti dūdele, pagaminta iš morkos. Monarchas sakė, kad oranžinį instrumentą nešis namo, o orkestro nariai nemiegojo visą naktį, kol jį jam išdrožė.  Neįprastas vaizdas – Jungtinės Karalystės karalius Karolis III groja dūdele, kuri išdrožta iš morkos.

Užkietėję grybautojai jau džiūgauja ir iš miško gausiai neša pirmuosius grybus – bobausius. Nors šie grybai dažnai pirmiausiai pasirodydavo Dzūkijoje, šį kartą Suvalkijos grybautojai džiaugiasi pirmieji ir ragauja bobausius. Tiesa, tiek patys žmonės, tiek medikai įspėja, kad šiuos grybus reikia labai gerai apdoroti prieš valgant, nes jie turi kenksmingų medžiagų. Kai saulė smarkiau pakaitino, o naktys nebe tokios vėsios, grybautojai paskelbė sezono pradžią.

Nyderlanduose laukai virto gyva palete – milijonai tulpių ir narcizų nudažė žemę ryškiomis, pasakiškomis spalvomis. O Vokietijoje senamiesčio gatvės paskendo rausvame sakurų debesyje. Iš paukščio skrydžio Nyderlandų laukai primena pasakų iliustracijas. Kiekvienas žemės lopinėlis „nuspalvintas“ ryškiomis spalvomis – geltona, oranžine, violetine ir skirtingais rožiniais atspalviais. Visa ši spalvų jūra – 250 hektarų plotas, kuriame pavasarį sveikina tulpės, narcizai ir hiacintai.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Pasieniečius pasiekė naujas modernus sraigtasparnis, kuris padės sekti traukinius iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Iš viso šiemet Lietuva turės tris naujus tokius sraigtasparnius – vieni stebės į Kaliningradą vykstančius traukinius, kiti padės stebėti Astravo atominę elektrinę ir šalia jos esantį radiacinį foną. Pasak pasieniečių, tai bus pirmasis sraigtasparnis, kuris be sustojimo galės palydėti traukinį į Kaliningradą, mat iki šiol pasieniečių turimi orlaiviai to padaryti negalėjo.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Įstatymo kuriozas tapo verslo niša baltarusiams. Į mūsų šalį norintys atvykti baltarusiai Lietuvos pasienio negali pereiti nei pėsčiomis, nei pervažiuoti dviračiu ar automobiliu, turinčiu baltarusiškus numerius, tačiau motoroleriu kirsti Lietuvos sieną mūsų šalies įstatymai Baltarusijos piliečiams nedraudžia. Tuo pasinaudojo baltarusiai ir pasienio punkte įsteigė motorolerių nuomos punktą.

Filmuojasi atsigulę viduryje gatvės atvažiuojant automobiliams, pavojingai laipioja stogais ar tiltų konstrukcijomis – tokie jaunimo „iššūkiai“ drebina socialinius tinklus. Žmonės su siaubu stebi, ką išdarinėja jaunimas, kartais net rizikuodami savo gyvybe. O štai pati rankomis stogais vaikščiojusi jauna panevėžietė įsitikinusi, kad dabar paaugliai taip tikisi sulaukti dėmesio – daugiau peržiūrų, pripažinimo kompanijoje. O apetitas, esą, kyla bevalgant.

Pajūrio miškuose ir parkuose  vaikštantys žmonės stebisi, kodėl čia visur mėtosi kamuoliai kačių ir šunų plaukų. Pasirodo, atkeliavo nauja mada – žmonės savo besišeriančių augintinių kailiu atsikrato parkuose ir miškuose, mat galvoja, kad šias šiukšles surinks lizdus sukantys paukščiai. Ornitologai aiškina, kad sparnuočiai plaukus iš tiesų naudoja lizdams šiltinti, tačiau tikrai ne tokius kiekius, kokius palieka žmonės.  Pajūrio gyventoja Sigita šukuoja savo šunytę Taigą.

Šią kadenciją Seimo koridoriuose galima sutikti ne tik socialdemokratus, bet ir kai kurias jų žmonas. Štai finansų ministro Šadžiaus žmona nuo kovo pradžios eina frakcijos Seime referentės pareigas. O Sauliaus Čaplinsko žmona dirba pas kitą socdemą – Giedrių Drukteinį. Oponentai purkštauja, kad socialdemokratai tęsia komunistų nomenklatūrinę tradiciją, kur darbinti savus – partinės kultūros dalis.

Kas kepa pyragus, o kas lėles. Uteniškė, vaikystėje visiškai nemėgusi lėlių, dabar kuria išskirtines interjero lėles iš modelino. Tiesa, moteriai visai nemielos lėlės-gražuolės. Tad kūrėja mieliau lipdo ir kepa senutes, raukšlėmis išvagotais veidais ar išraiškingus pasakų personažus.  Paprastoje orkaitėje, kur kepa pyragus, uteniškė Edita Kušleikienė „iškepė“ vienadantę bobutę ir jos draugą oželį. Tačiau kol šie nukeliavo iki orkaitės, prireikė itin kruopštaus kūrėjos darbo.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Po keleto metų pertraukos Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume atnaujintos edukacijos vaikams. Mažieji čia ne tik daug sužino apie delfinus, o ir patys gali užduoti visus rūpimus klausimus, į kuriuos treneriai atsako, o patys delfinai mielai pademonstruoja. Vis tik smagiausia vaikams būna, kai delfinai juos aptaško.

Grenlandijos sostinėje nelaukiami JAV viceprezidentas su žmona aplankė atokią Amerikos karinę bazė ir išskrido namo. Bet prieš tai J. D. Vance'as savu stiliumi pažėrė kritikos – esą Danija nesugebėjo apsaugoti Grenlandijos žmonių ir regiono. Kopenhaga atsako, kad toks sąjungininko tonas jiems nepriimtinas ir Jungtinėms Valstijoms siūlo plėsti savo karinį kontingentą saloje, o ne pretenduoti į pačią teritoriją.

Lietuvoje pailsėti nutūpė dešimtys tūkstančių įvairiausių rūšių laukinių žąsų. Jos čia ilsisi tęsdamos ilgą kelionę į perėjimo vietas Skandinavijoje bei Arktyje. Mažojoje Lietuvoje užfiksuotos ir itin retos mažosios žąsys, kurių Europoje vos kiek daugiau nei šimtas individų.  Tūkstančiai įvairiausių rūšių laukinių žąsų klega užlietose Mažosios Lietuvos pievose. Dauguma jų atskrido iš Olandijos ir ilsisi prieš ilgesnę kelionę tęsiant migraciją.

Lietuva neteko žurnalisto, rašytojo, keliautojo ir visuomenininko Algimanto Čekuolio. Ne vieną žiūrovų kartą užauginęs žurnalistas mirė eidamas 94 metus. Pažinojusieji Algimantą Čekuolį pabrėžia jo palikimą ne tik žurnalistikai, literatūrai, bet ir indėlį į laisvos valstybės kūrimą.  Betarpiškai bendravęs tiek su paprastais, tiek su prezidentais, tiek ekrane, tiek ir gyvai.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Italijoje ir Vokietijoje automobilių salonuose įsiplieskus gaisrui sudegė „Tesla“ elektromobiliai. Kituose Europos didmiesčiuose aktyvistai dažais išpurškė „Teslos“ salonus. Kai kurie aktyvistai Eloną Muską, lyg atpirkimo ožį, kaltina dėl didžiausių globalių problemų, pavyzdžiui, klimato kaitos. Tuo metu duomenų analitikai ragina nesieti šios neapykantos bangos su Europoje mažėjančiais „Tesla“ pardavimais.

Atėjo metas, kai vairuotojai turi perauti savo automobiliams batus – nuo balandžio 1-osios žiemines padangas reikia pasikeisti į vasarines. Kai kurie vairuotojai sako, kad tokios paslaugos kainos pasikandžioja – Vilniuje padangų permontavimas gali atsieiti ir 80 eurų. Kadangi sostinės gyventojams ši paslauga labiau paplonina pinigines, dalis jų renkasi padangas keistis mažesniuose miestuose, kur gali sutaupyti ir keletą dešimčių eurų.

Į ledinius Norvegijos vandenis su trenksmu nukrito į kosmosą paleista Vokietijos raketa „Spectrum“. Ji galingai sprogo vos už kelių šimtų metrų nuo pakilimo vietos, ore išbuvusi tik pusę minutės. Tiesa, nors tai ir skamba, kaip nesėkmė, privati Bavarijos kosmoso įmonė tai vadina pergale.  Vokiečių raketa „Spectrum“ ryžtingai atsispiria nuo pakilimo aikštelės ir kyla į viršų įspūdingo kraštovaizdžio apsuptyje.

Spekuliacijos apie Vladimiro Putino sveikatą ir neva tai artėjančią mirtį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje vėl įgavo pagreitį po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujame interviu pareiškė, kad Putinas nėra jaunas ir greitai mirs.  Tiek tikrų, tiek prigalvotų istorijų apie Putino sveikatos problemas per 20 metų sukurta daugybė – nuo skirtingų vėžio susirgimų iki Parkinsono ligos ir sklerozės.

Nusprendę savo noru trauktis iš antros pensijų pakopos, visus sukauptus pinigus atgaus ne visi, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Vieniems senjorams ministrė žada išmokėti iki 7 tūkstančių eurų, kitiems iki 15 tūkstančių eurų. O atgauti visus pinigus bus galima tik susirgus sunkia liga ar patyrus sunkią negalią.  TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai nekantraudami laukia, kada gi valdantieji ištesės rinkiminius pažadus ir leis iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptus pinigus.

Turėjo pasiruošti ketverius metus, tačiau vis tiek vėlavo tris mėnesius – Sveikatos apsaugos ministerija dar sausio pradžioje turėjo žmonėms padalyti naujas kalio jodido tabletes, kurios saugotų skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje. Iš pradžių Sveikatos apsaugos ministerija teisinosi, kad vėluoja, nes užstrigo vaistams dalyti skirtos programėlės kūrimas. Galop paaiškėjo, kad jos sukurti taip ir nepavyko.

Po šešių parų iš drumzlinos pelkės Lietuvos ir JAV kariuomenei pavyko ištraukti ten nuskendusį šarvuotį M88. TV3 žinios užfiksavo kelis laidojimo paslaugų katafalkus, išvažiuojančius iš miško, kur yra įvykio vieta. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti karių mirties priežastį pradėjo ir prokuratūra. Tiesa, tiek kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerija nesako, ar šarvuotyje rado karių kūnus.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.

Sklandantys dūmai, griuvėsiai, juose įstrigę žmonės, gaisrinės automobilių sirenos – Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai, medikai bei kitos tarnybos taktinių pratybų metu ieškojo nukentėjusiųjų ir mokėsi valdyti sudėtingas ekstremalias situacijas. Dalyviai pripažįsta – nors pradžioje buvo ir chaoso, tokios pratybos vis tiek padeda gerinti komandinį darbą ir pasiruošti realiems pavojams.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Pūkuoti rekordai Amerikoje. Minesotos valstijoje užfiksuotas naujas ilgiausios naminio katino uodegos rekordas. Beveik pusės metro ilgio uodegą vizgina Meino meškėno veislės katinas vardu Pūgžlys. Susipažinkite su ponu Pūgžliu Adamsu – Meino meškėno veislės katinu ir pasaulio rekordininku. Dvejų metų murklys iš Amerikos Minesotos valstijos tituluotas ilgiausios uodegos savininku. Šios pūkuotos uodegos ilgis siekia net 47 centimetrus.

Baltija į paplūdimį išmetė pirmuosius šiemet ruoniukus. Atskirtus nuo motinų bangos juos atnešė iki mūsų krantų visai nusilpusius ir sužalotus. Kelių savaičių mažyliai sveria vos po 13 kilogramų, kai tokio amžiaus svoris turėtų būti 40. Tad dabar Jūrų muziejaus biologų rūpestis mažylius gerai atpenėti ir pagydyti.  Lietuvos jūrų muziejaus biologai apžiūrėjo pas juos atkeliavusius du, pirmuosius šiemet, ruoniukus pamestinukus. Visai nusilpusius mažylius bangos išmetė Smiltynėje ir Preiloje.

Miškuose tuoj dygs ne tik grybai, bet ir namai su tvoromis, nuogąstauja opozicija, išgirdusi aušriečių siūlymą leisti privačiuose ūkiniuose miškuose statyti mažus vasarnamius. Įstatymą parengęs aušrietis Martynas Gedvilas aiškina, kad dabar miškų savininkai savo miškus gali tik kirsti arba parduoti, tad leidimas statyti namelius išsaugotų gamtą ir pasitarnautų patiems savininkams. Tiesa, pats Seimo narys neslepia, kad turi tokį mišką, kuriame irgi galėtų pasistatyti vasarnamį.

Po patikros techninės apžiūros stotyje vienas palangiškis vos nuvažiavęs kelis kilometrus atsisveikino su savo 2016 metų „opeliu“.  Vyras įsitikinęs, kad tikrintojai sukėlė per dideles apsukas ir taip pribaigė jo „Opel“ automobilio variklį. Savo ruožtu techninę apžiūrą atlikusi įmonė aiškina, kad viską darė pagal taisykles.  Palangiškis Remigijus Jonaitis rodo, kas liko iš jo 2016 metų gamybos „Opel Vivaro“. Mašina stovi mechanikų dirbtuvėse, išimtu varikliu.

Kauno valdžia nusprendė biudžeto pinigais tvarkyti daugiabučius, kurie svarbūs miesto įvaizdžiui. Pirmasis – visai netoli savivaldybės. Jo išorės remontui paskyrė net 700 tūkstančių eurų, namo gyventojams nereikės pridėti nė cento. Toks išskirtinis valdininkų dosnumas vienam namui kai kuriems kauniečiams ėmė kelti įtarimų.  Kanto gatvėje 24 numeriu pažymėtas daugiabutis – vienas iš dviejų, kurie sulaukė išskirtinio Kauno valdžios dėmesio.

Prancūzijoje treniruotės metu ore susidūrė du akrobatiniai lėktuvai ir abu orlaiviai sudužo. Vienas susprogo nukritęs į betono bendrovės bunkerį, kitas nugarmėjo į kanalą. Lemtingą akimirką pavyko užfiksuoti žiūrovams.  Akrobatinių lėktuvų treniruotė vyko Rytų Prancūzijoje, šalia Saint Diziere bazės. Ore kartu manevrą atliko ir spalvotus dūmus paleido šeši lėktuvai „Alpha Jet“.  Netrukus jie išsiskirstė poromis ir kaip tik tuo metu nutiko nelaimė. Du lėktuvai ore susidūrė.

Ar prie mobiliųjų ekranų daugiausia laiko praleidžia vaikai? Naujausias atliktas tyrimas atskleidžia kiek kitokią realybę. Daugiau kaip pusę apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys. O gydytojai šiurpsta nuo vaizdų ligoninėse, kai pasiligojusius vaikus pas gydytojus atvežę tėvai daugiau dėmesio skiria savo telefonui, o ne vaiko savijautai.

Lietuvoje kritiškai nyksta pelkės. Mokslininkai sako, kad tai kelia didžiulę grėsmę nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims, o taip pat ir visai ekosistemai. Mokslininkų skaičiavimais, beveik 40 procentų visų Lietuvos pelkių jau yra sunaikinta dėl ūkininkystės.  Ekologai kreipiasi į valdžios atstovus ir prašo, kad šie skatintų ūkininkus saugoti pelkes, rinktųsi aplinkai draugiškesnius ūkininkavimo metodus.

Kas antras lietuvis nevartoja vaistų tinkamai ir nesiklauso gydytojų rekomendacijų. Vieni pamiršta, kiti užsiima savigyda – patys nusprendžia, kokią dozę medikamentų reikia išgerti. Medikai įspėja – dėl netinkamai vartojamų medikamentų didėja rizika patirti infarktą, insultą. Negana to, Lietuva vis dar pirmauja Europoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų – nuo jų miršta daugiau nei pusė moterų ir kiek mažiau nei pusė vyrų.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Trečią parą tęsiasi į pelkę įlėkusio amerikiečių šarvuočio drama. Visą naktį dirbusios tarnybos nuo pelkės su specialia įranga nusiurbė viršutinį dumblo sluoksnį. Tačiau prisikasti iki nuskendusio šarvuočio iki šiol nepavyko. Kariuomenė aiškina, kad į pelkę naktį pradėjo skverbtis vanduo iš ežero, todėl kariai dabar bando tekantį vandenį sulaikyti. Operacijos vadas tikisi apčiuopiamų rezultatų pasiekti jau šį vakarą.

Pieno produktų brangymetis įgauna pagreitį. Per metus grietinės, varškės, dalies sūrių kainos vidutiniškai pasistiebė daugiau nei dešimtadaliu, o štai kai kurie pigiausi pieno produktai, kaip varškės sūris, pabrango net penktadaliu. Bendras pieno produktų kainų lygis Europoje dėl per mažos pasiūlos išlieka itin aukštas. Pieno perdirbėjai žada, kad situacija stabilizuosis, tačiau ekonomistai sako, kad pieno produktų kainos ir toliau kils.

Valdantieji svarsto naujas dovanas vaikus auginantiems tėvams. Prezidentas siūlo mokesčių lengvatas, dėl kurių tėvų piniginės per mėnesį pastorėtų iki 90 eurų. Socialdemokratai siūlo tėvams daugiau laiko leisti su paaugliais, į mamadienius ir tėvadienius išleisti dvejais metais ilgiau nei iki šiol – kol vaikui sukaks 14 metų. Verslo atstovai, skųsdamiesi, kad ir taip trūksta darbuotojų, papildomiems mamadieniams griežtai prieštarauja.

Dar vienas Seimo viešbučio skandalas – socialdemokratė Jurgita Šukevičienė parlamento viešbutyje apsigyveno kartu su butą Vilniuje turinčiu sugyventiniu, Finansų ministerijos kancleriu Mindaugu Šima. Pasirodo, iki Seimo rinkimų butas priklausė jiems abiems, ir tik prieš rinkimus politikė savo dalį perrašė vyresniam sūnui.

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Andrius Kubilius sugrįžo į Seimą. Tiesa, tik trumpam, kaip Europos gynybos ir kosmoso komisaras. Amžinų varžovų socdemų kvietimu, konservatorius parlamente pristatė Europos gynybos strategiją. Tiesa, pati strategija kol kas tik gražių žodžių rinkinys ant popieriaus, kuris neaišku, ar pavirs realiais darbais. Tą iš dalies pripažįsta ir pats A. Kubilius. O Seimo nariai stebisi, kad Briuselio biurokratai vis dar per mažai rimtai žiūri į karinę grėsmę.

Tęsiasi dingusių amerikiečių karių Pabradės poligone drama. Tarnybos trečiadienį aptiko pelkėje nuskendusį šarvuotį, tačiau daugiau nei parą nepavyksta nei jo ištraukti, nei patekti į jo vidų. Šarvuotis guli pelkėje ežero pakraštyje virš šalia einančio magistralinio dujotiekio. Lietuvos atstovai ir toliau tikisi stebuklo – kad amerikiečiai ne žuvo, o iššoko iš šarvuočio ir kažkur dingo. Lietuviai net privertė NATO vadovą atšaukti vakar paskelbtą pranešimą apie karių žūtį.

Radviliškyje nuteistas daugiavaikės šeimos tėvas už tai, kad tvirkino savo dukrą. Pasak tuomet keturiolikmetės merginos, jis jai siųsdavo nepadorias žinutes ir nepadoriai liesdavo. Tėvas ir motina tai neigia ir sako, kad dukra prisigalvojo, pati sukūrė tėvo siųstas nepadorias žinutes. Vis tik teismas nuteisė vyrą 2 su puse metų laisvės atėmimo, tačiau šią bausmę atidėjo dvejiems metams. Tėvas ir toliau lieka gyventi šeimoje, kurioje iš viso buvo 7 vaikai.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.