taikos derybos

Ukraina tikisi šiandien pasiekti pažangą peržiūrint JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų planą užbaigti karui, sekmadienį pareiškė aukštas Ukrainos derybininkas.

Ukrainai reikia taikos, kurios sąlygos gerbtų mūsų nepriklausomybę, suverenitetą ir ukrainiečių tautos orumą, ir kuri neatvertų kelio 3-iajam įsiveržimui. Apie tai prezidentas pareiškė savo kreipimesi oficialioje „Facebook“ paskyroje, rašo „Ukrinform“. „Susitikau su Jungtinių Valstijų atstovais. Tai buvo svarbi delegacija ir labai rimtas pokalbis. Amerikos pusė pateikė savo pasiūlymus – plano punktus, kaip užbaigti karą, – savo viziją.

Naujų pasiūlymų dėl karo Ukrainoje nutraukimo autoriai juos rengė ne tik nesikonsultuodami su Kyjivu ir Europa, kas jau tapo įprasta, bet ir su atitinkamomis JAV institucijomis. Tiesa, kol kas nėra aišku, kas JAV administracijoje nutekina informaciją apie pačias derybas.

Kremlius apkaltino Ukrainos vadovybę nutraukus Stambulo derybų procesą dėl galimo taikos sprendimo. „Jis sustabdytas dėl Kyjivo režimo nenoro kažkaip atsakyti į mūsų pateiktus klausimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rusų propagandistui Pavelui Zarubinui. Ukraina, anot jo, neatsako į perduotą dokumento projektą. Kyjivas esą nereaguoja į pasiūlymą sudaryti tris darbo grupes.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.

Kremlius teigia, kad bet kokiam susitikimui tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio turi būti „gerai pasiruošta“. Maskva taip pat pažymi, kad „palaiko ryšį“ su Kyjivu, tačiau ateities derybų datos nenurodo, o galimą Europos karių dislokavimą Ukrainoje vertintų „neigiamai“. Peskovas mano, kad susitikimas turi būti gerai paruoštas „Bet koks aukšto lygio ar aukščiausio lygio kontaktas turi būti gerai paruoštas, kad būtų veiksmingas“, – žurnalistams trumpame pranešime sakė Kremliaus atstova...

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas bijo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti karo užbaigimo sąlygas, su Vokietijos kancleriu Fredrichu Merzu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is. M. Carney‘is pareiškė, kad V. Putinas vis naujas sąlygas kelia ir reikalus vilkina būtent todėl, kad bijo šio susitikimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaip galimas būsimų taikos derybų su Rusija vietas pasiūlė Persijos įlankos valstybes, kelias Europos šalis ir Turkiją. Antradienį savo naktiniame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad derybos su šių šalių atstovais įvyks šią savaitę. „Mes imsimės visų priemonių, kad šis karas baigtųsi“, – sakė jis, ragindamas tęsti tarptautinį spaudimą Maskvai.

Tvirta taika Ukrainoje galėtų tapti vienu svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekimų. Tačiau tam jam teks pasitelkti strategiją, kurią jis jau sėkmingai taikė kitose šalyse, rašo „The Wall Street Journal“. Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad prezidentas Joe Bidenas „neleido Ukrainai atsakyti, tik gintis“. Šis pareiškimas, regis, aiškiai rodė, jog JAV gali leisti Ukrainai naudoti daugiau amerikietiškų raketų, kad būtų galima sunaikinti daugiau taikinių giliai Rusijos teritorijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas akcentuoja, kad saugumo garantijos Ukrainai karo veiksmų nutraukimo atveju pirmiausia bus Europos atsakomybė, tačiau tam tikru mastu dalyvaus ir Jungtinės Valstijos. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, JAV vadovas tai pareiškė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose. „Europa suteiks jiems (Ukrainai) reikšmingas saugumo garantijas, ir jie (europiečiai) turėtų tai padaryti, nes jie yra čia pat.

Ukrainos delegacija atvyko į derybas Turkijoje ir yra pasirengusi „reikšmingiems žingsniams“, rašo „Sky News“. Diplomatinis šaltinis pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko į Turkiją deryboms su Rusijos atstovais. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos delegacija jau keliauja į Stambulą, nors Kremlius ir toliau mažina lūkesčius dėl proveržio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė JAV vaidmens svarbą taikos procese ieškant būdų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Kaip valstybės vadovas pranešė savo vakarinėje kalboje, tęsiasi labai aktyvus darbas su Ukrainos partneriais, rašoma „Unian“. „Aš jau kalbėjau su Suomijos prezidentu Aleksanderiu Stubbu, Italijos premjere Giorgia Meloni, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, taip pat kalbėjau su Norvegijos ministru pirmininku ...

Po neįvykusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vadimiro Putino susitikimo Stambule kilo svarstymų banga, ar taikos derybos nėra tik Rusijos kuriama iliuzija. Kremliui artimi šaltiniai skelbia, kad Rusijos vadovas V. Putinas niekada ir neplanavo priimti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymo susitikti Stambule, o po derybų Stambule V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija nesupranta šių susitikimų rimtumo ir visiškai nenori nutraukti karo.

Trečiadienį Londone turėjusios vykti aukščiausio lygio derybos dėl karo Ukrainoje baigties žlugo nė neprasidėjusios. Volodymyras Zelenskis įsiutino Donaldo Trumpo komandą, kai pareiškė, kad Ukraina jokiu būdu nesutiks su Krymo pripažinimu Rusijai. Dėl to į Londoną vykti atsisakė du svarbiausi Trumpo atstovai – Marcas Rubio ir Steve'as Wittkoffas.

Rusija paprašė Jungtinių Valstijų panaikinti sankcijas jos valstybinei oro transporto bendrovei „Aeroflot“, tačiau Vašingtonas dar neatsakė, balandžio 11 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašoma „Kyiv Independent“. Galimą tiesioginių oro susisiekimo paslaugų tarp JAV ir Rusijos atnaujinimą S. Lavrovas siejo su Vašingtono sprendimu dėl „Aeroflot“, kuriai tebegalioja griežtos sankcijos po to, kai Maskva 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pastarąją parą sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl kalbų apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patikimumą. D. Trumpas vėliau rėžė nusiskundimų ir į V. Zelesnkio pusę. Politologas atkreipia dėmesį, kad pateiktą retoriką apie V. Putiną galima suprasti kaip interpretaciją, o ne kritiką.

Jungtinės Valstijos Saudo Arabijoje susitiko su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis, didindamos spaudimą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau Ukraina nerimauja, kad Donaldo Trumpo administracija, skubėdama sudaryti susitarimą, vengs patraukti Rusiją į atsakomybę už karo nusikaltimus, rašoma „Politico“. „Dabartinė JAV administracija vietoj spaudimo Rusijai renkasi nuolaidžiavimą, pataikavimą ir derybas“, – sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Šią savaitę deryboms dėl ugnies nutraukimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vadovaus ne vyriausiasis Donaldo Trumpo diplomatas Marco Rubio, o nekilnojamojo turto magnatas Steve‘as Witkoffas, rašoma „The Times“. Žmogus, kuriam D. Trumpas patikėjo šią itin svarbią misiją, įskaitant antrąjį galimą susitikimą su V. Putinu, yra jo draugas, golfo partneris ir kitas nekilnojamojo turto magnatas S. Witkoffas, kurio diplomatinis portfelis vis plečiasi.

Sekmadienį Londone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Prancūzija ir Didžioji Britanija iškėlė idėją sukurti „norinčiųjų koaliciją“, kuri užtikrintų taikos susitarimo Ukrainoje vykdymą.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos kol kas oficialiai nėra pradėtos, o Kremlius tik užsiminė, jog vyksta „tam tikrų institucijų informacijos derinimas tarp Rusijos ir JAV“. Tačiau pastarųjų dienų Volodymyro Zelenskio ir Dmitrijaus Peskovo pareiškimai demonstruoja tam tikrus pokyčius, bent jau viešoje komunikacijoje.

Rusijos pasiuntinio Jungtinėse Tautose pavaduotojas atsakė į Donaldo Trumpo ekonominius grasinimus Maskvai.  Kaip jau pranešėme, JAV prezidentas šiandien pareiškė, kad įves muitus ir sankcijas Rusijai, jei susitarimas dėl Ukrainos taikos darybų nebus pasiektas greitai. Dabar Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Kremliui, prieš imantis tolesnių veiksmų, reikėtų sužinoti, ką, D. Trumpo nuomone, sudaro susitarimas.  „Tai ne tik karo pabaigos klausimas.

Omske dega didžiausia Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Skelbiama, kad  šios gamyklos pajėgumai – 22 mln. tonų naftos per metus, o joje dirba daugiau nei 3,5 tūkst. darbuotojų. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Žiniasklaida: propagandiniams Rusijos leidiniams duoti nurodymai, kaip nušviesti mainus kaliniais Rusijos propagandinėms žiniasklaidos priemonėms buvo pateiktos gairės, kaip aprašyti Rusijos ir Vakarų kalinių mainus.

Ukrainos ir pasaulio politikai bando pasiūlyti Rusijai taikos plano sąlygas, kurios įtikintų prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Rusijos pradėtą karą. Ukraina reikalauja, kad Rusija išvestų visas savo ginkluotąsias pajėgas iš šalies teritorijos ir imtųsi mokėti reparacijas. Tuo metu pasaulio gigantai turi kitokių pasiūlymų.

Ukrainoje kelios įmonės skuba kurti dronus su dirbtiniu intelektu, praneša „Reuters“. Manoma, kad sistemos padėtų valdyti dronų pajėgas, įgyti technologinį pranašumą mūšio lauke. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oro pavojus Ukrainos Zaporižios srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Manoma, kad regioną gali atakuoti dronai. 23:03 | Gaisras Kyjivo prekybos centre Ketvirtadienį vakare Kyjivo prekybos centre kilo gaisras, rašo „Obozrevatel“. Evakuoti pirkėjai ir darbuotojai sulėkė visos tarnybos.

Vokietija kitais metais planuoja perpus sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant to, kad auga nerimas, jog JAV parama Kyjivui gali mažėti, jei rinkimuose rudenį laimėtų Donaldas Trumpas, rašo „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Sprogimai Kyjive Rusijos pajėgos vėl atakuoja Ukrainą dronais, praneša UNIAN. Trečiadienį apie 23:00 Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai. „Sprogimai kairiajame sostinės krante. Dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – pranešė meras Vitalijus Klyčko.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Ukrainos ir Rusijos reikalavimus dėl karo nutraukimo ir konstatavo, kad Ukrainos reikalavimai yra pagrįsti, o Rusijos pažeidžia tarptautinę teisę.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“. Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su žurnalistais tvirtino, kad partneriai nespaudžia Ukrainos derėtis su Rusija, tačiau „pasaulyje tvyro tokia atmosfera“.  „Partneriai mūsų nespaudžia. Nors man atrodo, kad pasaulyje tvyro tokia atmosfera. Ir čia mums tereikia būti labai stabiliems ir stipriems.

Trečiadienio vakarą okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Vietos „Telegram“ kanaluose pranešama apie nugriaudėjusius galingus sprogimus. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai Trečiadienio vakarą okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Vietos „Telegram“ kanaluose pranešama apie nugriaudėjusius galingus sprogimus. „Sevastopolyje veikia priešlėktuvinė gynyba. Jau numušti keli oro taikiniai.

Ukraina galėtų pradėti derybas su Rusija po to, kai taikos susitikime Šveicarijoje bus suformuota šalių, kurios laikosi tų pačių principų ir požiūrių, koalicija. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu leidiniui „Foreign Policy“. Tiesa, pirmiausiai D. Kuleba pažymėjo, kad nuo 2014 m., kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą, Kyjivas surengė daugiau kaip 200 derybų su Maskva etapų, kurie prie nieko neprivedė ir galiausiai vis tiek baigėsi plataus masto karu.

Net prasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos, Rusija nenutrauks karo veiksmų, penktadienį propagandinėms Rusijos radijo stotims pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kaip sakė S. Lavrovas, Ukrainoje reikia tęsti „specialiąją karinę operaciją“ (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red.) Atmeta bet kokią ugnies pauzę Pasak jo, žlugus bandymams „susitarti“ su Kyjivu pagal Stambulo formatą (turimos omenyje derybos 2022 m. – red.

NATO paragino Ukrainą  nekreipti dėmesio į Rusijos pareiškimus apie pasirengimą „taikos deryboms“, nes V. Putino pareiškimais negalima pasitikėti. Maskva tokią galimybę išnaudoja „atsikvėpti ir pagerinti savo pajėgas“, britų radijo stočiai LBC aiškino aljanso atstovas Mircea Geoana. „Net jeigu jie (Rusijos valdžia) ir pradės kažkuriuo metu kalbėti apie taiką, tai bus kalba ne apie taiką, o apie paliaubas ginkluotės atnaujinimui ir vėlesniam sugrįžimui.

Kelių valstybių patarėjai saugumo klausimais aptaria karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kelios šalys, įskaitant Ukrainą, šiuo metu saugumo patarėjų lygiu aptaria, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – laikraščiui „Märkische Allgemeine Zeitung“ sakė O. Scholzas, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“. Jis pabrėžė, kad „taika įmanoma bet kuriuo metu“, tereikia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nutrauktų savo barbari...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų eskaluoti karą Ukrainoje ir galbūt išplisti į Šiaurės Atlanto aljanso nares. Per susitikimą su užsienio šalių ambasadoriais Turkijos vadovas sakė, kad Ankara toliau sieks atgaivinti Juodosios jūros grūdų susitarimą, kurį Turkija kartu su JT pasiekė tarp Kyjivo ir Maskvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkiminei kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.

2022 m. taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu Kremlius reikalavo atsisakyti Krymo, įvesti privalomą „lygiavertę“ rusų kalbą šalyje, ženkliai sumažinti kariuomenę ir „jokių NATO“. Maža to, V. Putinas dar pasiliko asmeninėms deryboms klausimą dėl rytinių Ukrainos teritorijų. „The Wall Street Journal“ paviešino 2022 m. balandį, kuomet Rusijos pajėgos buvo įsiveržusios giliai į kaimyninę šalį, žlugusių taikos tarp Rusijos ir Ukrainos derybų detales.

Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti. Pasak ISW analitikų, Rusija gali tuo pasinaudoti, kad skatintų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip anksčiau Kremlius darė remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą politinį taikos planą Ukrainai.

JAV senatorius iš Ohajo valstijos ir respublikonų politikas J. D. Vance‘as viešai pareiškė, kad niekas iš tikrųjų netikėjo, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją. Apie tai politikas pasisakė CNN. „Kiekvienas, turintis smegenų, žino, kad tai visada pasibaigs derybomis. Mintis, kad Ukraina gali nustumti Rusiją atgal iki 1991 m. sienos, yra absurdiška. Niekas tuo iš tikrųjų netikėjo“, – kalbėjo J. D. Vance‘as.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad taikos derybos dėl konflikto šiauriniame Mianmare davė teigiamų rezultatų. Derybos buvo surengtos po ištisas savaites trukusių chuntos ir etninių mažumų ginkluotų grupuočių kovų. „Kinija džiaugiasi, kad Šiaurės Mianmaro konflikto šalys surengė taikos derybas ir pasiekė teigiamų rezultatų“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. Ji pridūrė, kad Pekinas ir toliau teiks paramą ir padės siekti šio tikslo.

Turkija kitą savaitę dalyvaus taikos derybose, kuriose bus svarstomi būdai, kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje, šeštadienį po pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Malta penktadienį paskelbė, kad šioje Viduržemio jūros saloje spalio 28–29 dienomis vyks naujas Ukrainos taikos derybų ratas. Panašūs susitikimai anksčiau šiais metais buvo surengti Džidoje ir Kopenhagoje.

Praėjusį savaitgalį Saudo Arabijoje vyko daugiau nei 40 šalių susitikimas dėl taikos Ukrainoje. Šalys susitiko be išankstinių susitarimų, išsiskirstė lygiai taip pat be viešų deklaracijų. Tačiau simbolinę reikšmė tokios derybos turėjo didelę – ypač Ukrainai, nes Rusija į Rihadą išvis nebuvo pakviesta. Rytų šalių ekspertas Ruslanas Suleimanovas „Spektr“ pažymėjo, kad Rijadas šiuo metu bando tarpininkauti šalims be skambių pareiškimų.

Pokalbiai dėl karo Ukrainoje pabaigos parodė, kad tarp Rusijos ir Kinijos padaugėjo nesutarimų karo klausimu, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje. Augantis nesutarimas karo užbaigimo klausimu tarp Kinijos ir Rusijos išryškėjo per rugpjūčio 5–6 dienomis Saudo Arabijos mieste Džidoje vykusias derybas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė visiškai nepritariantis nuomonei tų, kurie tiki, kad Ukrainos artimiausiu metu laukia lemiamas mūšis, o jei Ukrainos pajėgos neparodys tinkamo rezultato, tada konflikto sprendimo teks ieškoti kitoje plotmėje. Tai jis pasakė interviu CNN. „Tai iš esmės neteisinga ir klaidina. Tokia logika yra karo aukų ir ukrainiečių bei sąjungininkų, padedančių apsaugoti mūsų šalį, pastangų išdavystė“, – sakė D. Kuleba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja kreiptis į Kiniją su planu, kuris, jo manymu, turėtų nulemti Rusijos ir Ukrainos derybas. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, E. Macronas nurodė savo užsienio politikos patarėjui E. Bonne’ai dirbti kartu su buvusiu Kinijos užsienio reikalų ministru Wangu Yi kuriant struktūrą, kuri galėtų būti panaudota būsimų derybų pagrindui.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Ženevoje surengė derybas dėl būsimos taikos sutarties, pirmadienį pranešė Baku ir Jerevano pareigūnai. Susitikimas įvyko po neseniai Kalnų Karabachą sukrėtusių kruvinų susirėmimų. Praėjusį mėnesį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė didžiausius susirėmimus nuo karo 2020-aisiais.

2022-ųjų lapkričio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasiūlyti Ukrainai derybas dėl taikos, tačiau tam yra būtina vienas sąlyga: Ukraina turi atsilaikyti kontrpuolimo Chersono kryptimi, tuomet Rusija neturės galimybių dėstyti savo sąlygas. Tokias išvadas pateikė britų ekonomistas, istorikas ir ekspertas Ukrainos klausimais Timothy Ashas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sekmadienį pareiškė, kad Sirijos diplomatijos vadovo pareiškimai, jog prezidento Basharo al Assado pašalinimas iš posto prilygtų „raudonos linijos“ peržengimui, yra mėginimas sužlugdyti taikos procesą.

Sirijos konflikto šalys, besiruošiančios tęsti taikos derybas, šeštadienį ginčijosi dėl prezidento Basharo al Assado likimo: vyriausybė tvirtino, kad jį nuvertus, būtų peržengta „raudona linija“, o opozicija žadėjo pasiekti, kad šalies vadovas pasitrauktų – gyvas arba miręs.