švedijos bvp
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „švedijos bvp“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „švedijos bvp“.
Įtakingiausi turčiai pasaulyje: daug pinigų turėti neužtenka
Jeffas Bezosas yra pats turtingiausias planetos žmogus. Neseniai „Amazon“ įkūrėjo turtai viršijo 100 mlrd. dolerių. Paskutinius metus šios interneto gigantės veikla tik plėtėsi. „Amazonizacija“ – jau seniai tapo daugeliui gamyklų keiksmažodžiu, o bendrovės įkūrėjo galia auga kartu su jo turtais. Tačiau realų Jeffo Bezoso turtą jau seniai nebegalime vadinti tokiu dideliu, kaip galėtume pagalvoti, įskaitant ir astronominę 100 mlrd. dolerių sumą.
Švedijos ekonomika per ketvirtį paaugo 1,4 proc.
Švedijos ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtą ketvirtį paeiliui, praneša naujienų agentūra Bloomberg.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Švedijos bendrasis vidaus produktas paaugo 1,4 proc., paskelbė šalies statistikos biuras.
Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 1 proc. ekonomikos augimą.
Per metus Švedijos ekonomika ūgtelėjo 3 proc.
Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį šalies ekonomika augo 0,3 proc.
A. Kubilius: Ekonomika: realybė, mitai, priežastys ir pasekmės
Pasaulyje vis daugiau vilties ženklų. Vokietija ir Prancūzija skelbia apie recesijos pabaigą – antras ketvirtis geresnis nei pirmas. Panašiai atrodo ir kitos šalys. Net ir TVF jau skelbia, kad optimizmui yra daug pagrindo.
Tuo tarpu Lietuvoje mes vis dar gyvename niūriomis nuotaikomis – viskas blogai, mes daugiausiai krentame, mūsų recesija yra giliausia, nes mūsų kritimo procentai yra 15 ar 20 proc., kai tuo tarpu Vokietija ar Švedija krito tik po 5 ar 6 proc.
Šakės Austrijai
Paulas Krugmanas, 2008-jų ekonomistas nobelistas, savo bloge balandžio 15-ją parašė: „Aha. Atrodo, aš pasiekiau tą lygi, kai galiu kelti sumaištį, vien teigdamas tai kas akivaizdu“.
Krugmanas pareiškė, kad Austrijos finansai bus pamauti ant šakių todėl, kad Austrijos bankai paskolino Rytų Europos valstybėms arti 220 milijardų dolerių. Tai prilygsta maždaug 65% Austrijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Pvz., Švedijos bankai į Rytų Europą yra sukišę tiktai 20% Švedijos BVP ekvivalentą.