storosios žarnos vėžys

Vienai iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų – storosios žarnos vėžiui – ankstyvai diagnostikai naudojamas auksiniu standartu vadinamas kolonoskopijos tyrimas. Visgi daugmaž 5 proc. žmonių jis negalimas dėl individualių anatominių priežasčių. Išeitis – virtuali kolonoskopija, kuri pasaulyje atliekama jau kone tris dešimtmečius.

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys, nustatomas Lietuvos gyventojams. Vienas iš jo pranašų gali būti žarnyne atsiradę polipai, tačiau Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Dalius Petrauskas sako, kad jų atsiradimas ne visada reiškia tai, kad susirgote vėžiu. Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą.

Medikai sunerimę – koronavirusas atbaidė gyventojus nuo itin svarbių tyrimų dėl mirtinų ligų, o rezultatas – uždelstos ligos stadijos. Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio pagal ankstyvosios diagnostikos programą šiemet į Nacionalinį vėžio institutą atvyko perpus mažiau pacientų. Apie tai, kad pacientai net pasibaigus karantinui vengia tikrintis dėl kraujotakos sistemos ligų, perspėja ir kardiologai. Šešiasdešimt penkerių Vida prieš aštuonerius metus išgirdo vėžio diagnozę.

Žarnyno, kaip ir skrandžio, vėžys dažniausiai siejamas su netinkama mityba. Ypač daug diskusijų kelia raudonos mėsos įtaka susirgti šiomis sunkiomis ligomis. Klausiame gydytojo, kas gi labiausiai didina žarnyno vėžio riziką ir kaip atpažinti pirmuosius simptomus.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, tačiau Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių. „Nacionalinio vėžio instituto“ (NVI) gydytoja, onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus, pasekmės gali būti labai sunkios.

 Storasis žarnynas – tai 1,5–2 metrų ilgio virškinamojo trakto atkarpa, prasidedanti nuo plonosios žarnos ir pasibaigianti išeinamąja anga. Jį sudaro akloji, gaubtinė ir tiesioji žarna. Piktybiniai navikai gali formuotis bet kurioje storojo žarnyno dalyje. Kaip kontroliuoti situaciją storajame žarnyne, kokiems simptomams esant reikia sunerimti ir kreiptis į medikus, atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Endoskopijų centro vadovas med. dr. Gintautas Radžiūnas.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje didėja, sako specialistai ir kviečia gyventojus nemokamai išsitirti. Pernai pagal storosios žarnos prevencinę vėžio programą pasitikrino vos ketvirtadalis šioje programoje numatyto amžiaus Lietuvos gyventojų – šiek tiek daugiau nei 233 tūkstančiai iš 1 milijono vyrų ir moterų. Lietuvos vyrai ir moterys minėtoje programoje dalyvauja panašiai, kaip Europos Sąjungos (ES) šalių, tokių kaip Italijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, gyventojai.

Nors kai kuriems tai gali atrodyti šmaikštu ir visiškai nesvarbu, daktarai kraupsta nuo žmonių požiūrio į sveikatą. Ir net kartodami, kad įspėjimus apie sutrikusią sveikatą ar net labai rimtas ligas gali pamatyti patys, žmonės nelinkę reaguoti ir kreiptis pas daktarus. Vis dėlto tuštinimas ir išmatų siunčiami signalai gali pranešti apie mirtinas ligas, o laikas, kai yra apsilankoma tualete, apie būtinus pokyčius.

Utenos apskrities gyventojai, laukę, kada turės galimybę nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, gali džiaugtis – nuo liepos 1 d. šios apskrities gydymo įstaigos pasiruošusios vykdyti programą. Sutartis su Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) dėl storosios žarnos vėžio prevencijos programos vykdymo pasirašė visos Utenos apskrities pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), į kurias pagal programą gali kreiptis gyventojai nuo 50 iki 75 metų.

Storosios žarnos vėžys - antra mirtingumo priežastis tarp moterų po kiaušidžių vėžio ir trečia tarp vyrų, po prostatos ir plaučių vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos susirgimų. Tai atitinka Vakarų ir Šiaurės Europos sergamumo vidurkį, tačiau išgyvenimo rodikliai - vieni prasčiausių Europoje. Statistika negailestinga – gyvenimą penkeriems metams į priekį Lietuvoje gali planuotis kiek daugiau nei 45 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras dalyvauja storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Šios programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir ikivėžines ligas bei sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Gydytojas endoskopuotojas med. dr. Gintautas Radžiūnas sako, kad storosios žarnos vėžys – klastinga liga. Ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų, todėl dažnai nustatoma jau pažengusi storosios žarnos vėžio stadija.

Vieno iš daugiausiai mirčių nusinešančio storosios žarnos vėžio profilaktiniams tyrimams skirtų lėšų pakanka tik Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams. Jei profilaktinė programa išsiplėstų, anot medikų, pavyktų išgelbėti kas trečią mirštantį nuo šios ligos. Jau pusmetį vykstančios profilaktinės storosios žarnos patikros programos rezultatai, anot medikų, stulbinami.