statybos

Atėjus pavasariui, gyventojai ima svajoti apie namą užmiestyje, gamtoje. Modulinių namų statytojai pastebi, kad vis dažniau šią svajonę žmonės ir išpildo. Anot specialistų, modulinį namą galima pastatyti per mėnesį, o jų kaina prasideda nuo 20 tūkst. eurų. Tuo metu statybos leidimų tokiems namams nereikia arba jie išduodami paprastesne tvarka.

Lietuvoje statybos darbų sausio mėnesį atlikta už 169,4 mln. eurų – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,6 proc. daugiau nei 2020-ųjų gruodį. Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos statybos darbų sumažėjo 46 procentais. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 3,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,5 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 29,5 proc. ir 64,3 proc. mažiau), pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos kariuomenė neteisėtai nutraukė Ruklos mokomojo korpuso patalpų remonto sutartį su Kauno statybų bendrove „Statybų ciklas“ bei įtraukė ją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą, nutarė teismas.  Vilniaus apygardos teismas kovo 5 dieną nurodė kariuomenei išbraukti įmonę iš šio sąrašo.

Statybos – džiaugsmas verslui ir galvos skausmas miesto tvarkdariams. Mat iš statybviečių moliu aplipusiais ratais išriedančios sunkiasvorės užteršia aplinkines gatves. Dėl to gyventojai pyksta ir rašo skundus. Kauniečiai jau rengia reidus ir žada bausti tvarkos neprižiūrinčius statytojus, o kokios baudos purvinais ratais važiuojančios sunkiasvorės vairuotojai gali sulaukti? Iš statybvietės išsukanti sunkiasvorė paskui save palieka purvyno šleifą.

Vilniuje, Gabijos g. namo su įtrūkusiomis sienoms vystytojas kritikavo skubotus savivaldybės sprendimus. Jis tikina, namas dėl įskilimų nesugrius, tačiau gyventojai gali turėti kitokių bėdų, vargu, ar parduos šiame name esančius butus. Kita vertus, esą dėl panašių įskilimų gali būti bet kuriame pastate, tad dėl jų reikėtų uždaryti visą Vilnių. Įmonės „Tadlita“ vadovas Stasys Šliažas tikino, kad broko name daugiabutyje nėra.

Neringos savivaldybėje stringa socialinio būsto statybos, tačiau įrengti aštuoni butai savivaldybės valdininkams. Tarp gavusių naujus būstus yra ir savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Tribulaitė, kuri priklausė šį klausimą sprendusiai komisijai. Pasak savivaldybės, ji nuo sprendimo nusišalino, skelbia lrt Tyrimų skyrius. Lrt duomenimis, dalis būstus gavusių valdininkų turi nekilnojamojo turto kitose savivaldybėse.

Siekiant stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) antrojo bloko statybas yra būtina neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, bendrame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje sakė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį elektrinės nesaugumą, teigiama Seimo Užsienio reikalų komiteto pranešime.

Ukrainos nekilnojamojo turto verslas, susijęs su šalies prorusiškomis jėgomis ir buvusiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, stovi už dviejų Vilniaus centre esančių stambių nekilnojamojo turto projektų, pirmadienį pranešė LRT tyrimų skyrius.

Prodiuserė Vaida Skaisgirė šiuo metu įsirenginėja net du būstus. Visą moters svajonių namų kūrimo procesą stebės TV3 televizijos laida „Penkių žvaigždučių būstas“. Vaida Skaisgirė laidos komandą pasitiko viename iš dviejų dar neįrengtų būstų. Būsimi namų svečiai įžengs į erdvų holą, kuriam skirta net 16 kvadratinių metrų, o daugiausiai erdvės moteris nusprendė palikti virtuvei ir valgomojo zonai.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7425 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 3,6 proc. daugiau nei 2019 metais. 91,9 proc. baigtų statyti pastatų buvo gyvenamieji.  Pernai baigtas statyti 6821 naujas gyvenamasis namas, juose įrengti 13903 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 4,8 proc., būstų juose skaičius – 10,6 proc., būstų naudingasis plotas – 5,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Kauno valdžia užsimojo Ąžuolyne įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tai sužinoję gyventojai piktinasi. Žmonės bijo, kad unikali erdvė bus sudarkyta, o šimtamečiai ąžuolai išnyks. Jie įtaria ir klastą. Esą, gali ir kokie kotedžai iškilti. Valdžia tai neigia, bet planų atsisakyti aikštelės išskirtiniame parke neketina. Kaip tarė, taip padarė. Kauno valdantieji daugiau kaip 3 hektarų komercinės paskirties sklypą Ąžuolyne nusprendė perimti visuomenės poreikiams.

Vilniaus savivaldybė pritarė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ Lvovo gatvėje, Šnipiškėse, planuojamo naujo biurų pastato „Flow“ projektui. Į jį ketinama investuoti 45 mln. eurų, o statybas pradėti antrąjį šių metų ketvirtį. „Žvelgiant į Neries kranto išklotinę šis dviejų tūrių modernus pastatas turėtų baigti dešiniąją urbanistinės kalvos pusę ir darniai įsilieti į naujų pastatų Šnipiškėse ansamblį“, – pranešime teigė vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Lazdynų baseino statybos bus tęsiamos naujo rangovo – viešąjį konkursą laimėjo akcinė bendrovė Panevėžio statybos trestas. Sutartį su rangovu numatoma pasirašyti artimiausiu metu, baseino statybos turėtų būti baigtos 2022 m. pradžioje, rašoma pranešime spaudai. „Sugaišta daug brangaus laiko dėl teisinių procesų, ankstesnių rangovų bankrotų. Miesto garbės reikalas yra pabaigti šį objektą ir atverti jį miestiečiams kaip galima greičiau“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Nors pastarieji keleri metai Kaunui buvo augimo ir didžiųjų miesto projektų planavimo laikotarpis, sustoti nežadama. Šią savaitę patvirtintame 2021–2023 m. miesto strateginiame veiklos plane matyti, kad ateinantys keleri metai taip pat bus pilni iššūkių – kauniečiams duris atvers ilgai laukti objektai, visa Europa drauge su Kaunu švęs kultūros sostinės titulą, naujovių sulauks ir sportas bei švietimas, rašoma pranešime spaudai.

Seimo Ekonomikos bei Europos reikalų komitetai trečiadienį aptars europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybų eigą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Be to, parlamentarai aiškinsis situaciją dėl būsimo „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo.    „Viena iš tų problemų, kurią galima identifikuoti, – kaip yra su valdymu to bendro centro ir kur jis bus“, – BNS sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Vilniuje suplanuotas naujas gyvenamųjų dangoraižių tipo projektas, į kurį ketinama investuoti 28,5 mln. eurų. Pagal užsienio pavyzdžius plėtojami du 20-ies aukštų daugiabučiai prisidės prie Vilniaus dangoraižių centro kūrimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ projektas, kurio bendras plotas siekia apie 22 tūkst. kv. m., vystomas Viršilų g., šalia pagrindinių mikrorajono arterijų – Laisvės ir Pilaitės prospektų.

Klaipėdoje pradėtos 15 mln. eurų vertės logistikos ir paslaugų komplekso statybos. Projektą įgyvendinanti transporto priemonių nuomos įmonė „Aug Rent“ teigia, kad centre planuojama įkurdinti sandėlius, automobilių remonto centrą, biurus ir prekybos patalpas.  „Strategiškai patogi vieta kol kas nėra pakankamai išnaudojama, nors jos įveiklinimo potencialas yra labai didelis“, – pranešime sakė „Aug Rent“ vadovas Darius Gedgaudas. 26 tūkst. kv.

Statybų bendrovės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pranešė, kad Apeliaciniam teismui ketvirtadienį priėmus sprendimą, jog miestas teisėtai nutraukė beveik 22 mln.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Liepkalnio ledo areną Vilniuje projektuos bendrovės Projektų rengimo centras ir „Tiksli forma“, pranešė miesto savivaldybė. Kaip BNS informavo savivaldybė, 330 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartis su įmonių konsorciumu  pasirašyta trečiadienį. Pagal ją projektas turi būti parengtas 2022 metais.

Vilniečiams svarbūs projektai šiais metais įgyja pagreitį, informuoja miesto savivaldybė. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pranešime žiniasklaidai cituojamas Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad sostinėje šiais metais vyks daug statybų. Tolminkiemio gimnazija Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Tolminkiemio gimnazija – ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas.

Naujo tilto ties Kleboniškio mišku statybos kelia nerimą dėl galimo potvynio, trečiadienį pranešė Kauno rajono savivaldybė. Ši situacija trečiadienį aptarta ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje. „Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš dešimt metų įvykusi situacija“, – savivaldybės pranešime teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kotedžų Vilniuje statybų leidimo išdavimo ir statybos užbaigimo aplinkybių. Tyrimas pradėtas išnagrinėjus Seimo narių pranešimą. STT aiškinsis aplinkybes dėl galimai netinkamo buvusių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) tarnautojų tarnybos pareigų atlikimo, 2015 metais tvirtinant deklaracijas apie statybų užbaigimą pagal galimai suklastotus statybų leidimus.

Sostinės Pašilaičių mikrorajone prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio, po dešimties metų tylos iškils naujas prekybos centras. Leidimas prekybos centro statyboms išduotas dar 2009 metais, tačiau statybos darbai pajudėjo tik 2020-ųjų liepą. Statybų darbai atnaujinti pernai metų liepą, o darbus baigti planuojama 2022-ųjų balandį. Bendra numatoma prekybos centro projekto vertė – 35 mln. eurų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT), naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, šalies NT vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pajudėjo dar 2009 metais užregistruoto prekybos centro Vilniuje statybos. Naujasis prekybos centras įsikurs adresu Pavilnionių g. 55, Pašilaičiuose, prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio. Statybų darbai  Bendra prekybos centro teritorija užims virš 33 tūkst. kv. m., o prekybos vieta – virš 22 tūkst. kv.

Seimas pustrečio karto – nuo dvejų iki penkerių metų – pailgino  viešojo intereso gynimo terminą teritorijų planavimo klausimais. Taip sudaryta galimybė visuomenei nepavėluoti ir apskųsti galimus statybų pažeidimus.  Žmonės turės daugiau laiko skųsti jų netenkinančius detaliuosius, bendruosius, konkrečios vietovės ar savivaldybės lygmens planus.   Išimtis galios tik valstybei svarbių objektų planavimo dokumentų apskundimui – tai bus galima padaryti per dvejus metus.

Šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygis viršija 15 proc., tačiau Kai kurie darbdaviai dažnai skundžiasi, esą jiems trūksta darbuotojų. Jie reikalauja, kad būtų galima įsivežti kuo daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Tačiau yra ir tokių, kurie ukrainiečius tiesiog įdarbina nelegaliai. Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninė po trejų metų turės naują Pediatrijos korpusą. Jį už 13,88 mln. eurų pastatys Vilniaus statybų bendrovė „Veikmės statyba“, o visa projekto vertė siekia 24 mln. eurų.  Kaip BNS sakė Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė, pastačius naują korpusą bus nebus dubliuojama brangi diagnostikos ir gydymo įranga.

Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojai siekia išsaugoti 25 metus puoselėtą parką. Netikėtai aplink parką išdygusi tvora gyventojams pranešė apie planuojamas daugiabučių statybas. Pilaitės gyventojai jau neteko vaikų žaidimų aikštelių, vietos šventėms organizuoti, todėl nenori prarasti ir taip rajone trūkstamos žalumos.

Paskirtasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad naujo oro uosto statyba – ne naujosios Vyriausybės darbas, o dėl išorinio jūrų uosto būtinumo jis apskritai abejoja.  Pasak M. Skuodžio, Lietuvos planus dėl oro uostų pajėgumų didinimo koreguoja koronaviruso krizė, paralyžiavusi aviacijos verslą. Dar vienas jūrų uostas nereikalingas ir dėl galimos konkurencijos su Klaipėda, ir dėl laivų remonto pramonės, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu.

Jau ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai, kurie palies ne tik statybų verslą, bet ir kiekvieną gyventoją, ketinantį turėti nuosavą būstą.

Vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro Vilniaus Jeruzalėje iškilo kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio verslo statytas daugiabutis. Daugiabučio statybai leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau su politiku susijusios įmonės „Statybų gausa“ projektą išgelbėjo konservatorių partnerių Vilniaus savivaldybėje parašai – su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas, pranešė lrt.lt.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo Lietuvoje liberalizuoti medinę architektūrą ir skatinti medienos naudojimą statybose. „Tikiuosi greito ir efektyvaus proveržio“, – tarptautinėje konferencijoje apie galimybes Lietuvai tapti medinių pastatų gamybos ir eksporto centru penktadienį Seime sakė Vilniaus meras.    Pasak jo, dabar statybos naudojant medieną yra suvaržytos.  „Reguliavimas iš esmės labai daugelyje vietų vis dar draudžia medinę architektūrą.

Vilniaus valdžia Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) siūlo taikiai susitarti dėl nacionalinio stadiono konkurso. Pastarosios vadovė sako, jog taikos sutartis ya „mažiau svarstytinas variantas“, todėl tarnybai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ketina skųsti.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos padiktuotomis sąlygomis ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonėms natūraliai kyla noras kažką pakeisti buityje. Dažniausias sprendimas – būsto remontas ar smulkūs atnaujinimai. Ekspertai sako, jog norint sutaupyti, privalu laikytis kelių taisyklių.  Karantino metu lietuviai linkę išleisti mažiau  Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“ turimais duomenimis, 24 proc.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) žada kitąmet pradėti statyti tunelį į šalia Vilniaus esančią Tarandę – dabar Vilniaus-Ukmergės kelio posūkyje į sparčiai augančią gyvenvietę susidaro didelės spūstys, čia didelė avarijų rizika.   LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius žada, kad šį gruodį bus skelbimas Tarandės tunelio statybos  rangovo konkursas.

Kauno Panemunėje, Vaišvydavoje, Žemuosiuose Šančiuose, Aleksote trūkstant sporto ir laisvalaikio paslaugų, ketinama statyti vandens sporto kompleksą su 25 metrų ilgio takų baseinu, rašo „Kauno diena“ ir portalas kaunas.kasvyksta.lt.    Šią savaitę Kauno taryba pritarė, kad visuomenės poreikiams būtų perimtas laisvas valstybinės žemės plotas šalia Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus. Sklypo ribos nėra suformuotos.

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą planuojama pradėti rekonstruoti 2022-aisiais. „Šiuo metu planuojama, kad rangos konkursas bus skelbiamas kitų metų viduryje, o rangos darbų pradžia numatyta 2021 metų pabaigoje – 2022 metų pradžioje“, – BNS informavo projektą koordinuojantis Turto bankas. Valstybės investicijų programoje kitąmet numatyta skirti 515 tūkst. eurų projekto rengimui, 2022-aisiais pradėjus darbus Rinktinės gatvėje esantiems sporto rūmams būtų skirta 16 mln.

Kai kurių valdančiųjų siekis dar šioje Seimo kadencijoje liberalizuoti nedidelių statinių statybas miestuose nesulaukė palaikymo. Idėją kritikuoja ir Aplinkos ministerijos bei kai kurių savivaldybių atstovai.  Aplinkos apsaugos komitetui trečiadienį neužteko kvorumo balsuoti dėl jo pirmininko „valstiečio“ Juozo Imbraso inicijuotos Statybos įstatymo pataisos, leidžiančios miestuose be leidimo statyti ar rekonstruoti nesudėtingus iki 80 kv. metrų ploto statinius.

Dingstantys meistrai, padarytos klaidos, neatlikti darbai ir permokėti pinigai – su šiomis problemomis susiduria daugelis norinčių įsirengti arba paprasčiausiai atsinaujinti nuosavą būstą.  Kaip išvengti tokių „meistrelių“ ir apsisaugoti nuo nekokybiškų paslaugų? Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento nuomone, svarbiausia – aiškūs išankstiniai susitarimai ir legalus darbo įteisinimas.

Biržiškų gatvės 11-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje ir toliau tęsiami avarinės būklės likvidavimo darbai. Miestas prisidėjo prie pavojingai griuvusio namo renovacijos ir pastato konstrukcijų sutvirtinimo, padengdamas 15 proc. remonto kaštų, o šią savaitę kreipėsi į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Siekiama nustatyti tikruosius kaltininkus, iš kurių bus pareikalauta prisiimti atsakomybę už patirtą žalą.

Baigta visuomenėje didelio susidomėjimo sulaukusi Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant upės kranto byla. Taikos sutartis pasiekta po 7 metų teismų maratono. Malinauskui nugriauti pastatų nebereiks, bet teks atkurti upės vagą ir iš naujo vėl derinti dokumentus dėl jau stovinčių statinių įteisinimo. Dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto teismų karuselė sukosi jau beveik septynerius metus.

Vilniaus autobusų ir geležinkelio stočių atnaujinimo projektas įgauna pagreitį. Savivaldybei kartu su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ inicijavus teritorijos pertvarką, vėliau prie pokyčių prisijungus Autobusų stoties valdytojams, šiuo metu vyksta planavimo darbai. Pagrindinis pertvarkos akcentas – Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect“, kuriuo siekiama įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą su viešosiomis erdvėmis.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) prašo atnaujinti teisminį procesą dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo. Konkurencijos taryba už kartelinį susitarimą su šiuo metu bankrutuojančia Vilniaus statybų bendrove „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) PST skyrė 9,6 mln. eurų baudą su palūkanomis. Prašymą dėl teisminio proceso atnaujinimo PST pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį baigti statyti 1532 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 16,4 proc. mažiau nei 2019 metų balandį-birželį.  Per ketvirtį pastatyti 1389 nauji gyvenamieji namai su 2804 būstais, iš jų 54,3 proc. – individualiuose namuose. Daugiau kaip pusė (56,2 proc.) baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus apskrityje, 20,4 proc. – Kauno, 13,1 proc. – Klaipėdos, pranešė Statistikos departamentas.

Lenkijos „Kruszbet“ prie kelio „Via Baltica“ investuoja į pramoninio betono mišinių mazgo statybą. Apie tai paskelbęs portalas vz.lt rašo, kad jo pajėgumas sieks iki 100 tūkst. kubinių metrų produkcijos per metus, prireikus gali būti dirbama ištisą parą. Pernai įsteigta bendrovė „Kruszbet Lithuania“ priklauso Suvalkų „Przedsiebiorstwo Produkcij materialow drogowych „Kruszbet“, gaminančiai betoną ir betono mišinius keliams tiesti.

Sostinėje antradienį atidaromas pripučiamu kupolu dengtas Pilaitės futbolo maniežas – jį planuota atidaryti dar pernai rudenį, tačiau atidarymas dėl techninių kliūčių užtruko. „Jis buvo pabaigtas (...) Visą tą laikotarpį vyko dalykai, susiję su statybų techniniais klausimais, nes objektas yra naujas, patirties tiek inžinieriai, tiek statybininkai neturėjo“, – BNS sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.