sodų bendrijos

Seimas atsisakė įpareigoti savivaldą iki 2028 metų perimti visus sodų bendrijų kelius.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo nutarė nesvarstyti tokių Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų: už jų svarstymą balsavo 43 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 65 parlamentarai.

Seimas priėmė naują Sodininkų bendrijų įstatymą. Įstatymo šalininkai tvirtina, kad tai ilgai sodininkų lauktas žingsnis, o kritikai atkerta – naujoji tvarka niekuo nestebuklinga.  Už įstatymo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 4, 26 parlamentarai susilaikė.

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Nors įstatymo rengėjai tvirtina, kad šio sprendimo Lietuvoje laukia bene pusė milijono žmonių, priešininkai atkerta, kad sodininkų bendrijos yra pasenusios ir lygino jas su kolūkiais. Seimas ketvirtadienį svarstė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą. Už šį projektą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 4, 23 parlamentarai susilaikė. Projektas dar kartą turės grįžti į Seimo salę, kur politikai spręs, ar jį priimti.

Seime kelią skinasi naujas sodininkų bendrijas reglamentuojantis įstatymas, kuris, anot jo rengėjų, paliestų pusę milijono lietuvių. Vienas iš įstatymo siūlymų – įteisinti komercinę veiklą sodų bendrijose, – papiktino dalį sodininkų. Gyventojai teigia, kad tai atvertų kelią verslininkų savivalei, o teisybės teismuose jie nesugebėtų rasti. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje vyko Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo svarstymas.

Kolektyviniai sodai sovietmečiu nebuvo tik mažytė poilsio oazė ar vieta, į kurią nuo monotoniško darbo ritmo pabėgdavo socialistinis pilietis. Sodai gelbėjo nuo maisto trūkumo, kai kam tapo papildomu pajamų šaltiniu, o sodo nameliai tapo dar viena sfera, kurioje lietuviai bandė apžaisti griežtus valdžios reikalavimus. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

 Plečiantis miestams, sodų bendrijos vis dažniau virsta ištisais gyvenamaisiais miestų kvartalais. Tik kelius ir kitas komunikacijas žmonės ir toliau tvarkosi iš savo kišenės: kitaip sakant – tvarkos mažai. Čia sodų bendrija sostinės pašonėje. Gyventojų daug. Vieni už geresnį privažiavimą prie namo užsimoka, kiti ne. „Mes turime ir porą bylų, kurie ilgą laiką nemoka. Paprastai nemoka tie, kas daugiausia turi ir geriausiai gyvena. Tai su jais nervų daugiausia.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Teoriškai sodininkai galėtų kelius perleisti vietos valdžiai, tačiau kaip tą padaryti praktiškai– neaišku. Klaudijaus Driskiaus ir Irmos Dubovičienės nuotraukos Vilniaus rajone įsikūrusių sodininkų bendrijų nariai laužo galvas, ką daryti su bendro naudojimo žeme ir keliais. Plotai, turintys valstybinės žemės statusą, tapo nepakeliama našta. Žemės naudotojai Sodininkai mėgėjai savo sklypus privatizavo, o bendro naudojimo žemė liko valstybės.

Vilniaus rajone auga įtampa tarp rajono savivaldybės administracijos ir sodininkų bendrijų, kurios atsisako apmokėti žemės mokesčio deklaracijose nurodytą sumą už bendro naudojimo valstybės nuomojamą žemę. Suma pribloškė Vilniaus rajono Bezdonių seniūnijoje, Vilkiškių kaime, sodininkų bendrija „Rapsas“ užima vos daugiau kaip 53 ha. Čia žemės sklypus yra išsipirkę apie 500 savininkų. Daliai jų tai nuolatinė gyvenamoji vieta.