skiepai

Antradienį britų spaudoje pasklido žinia, kad šį sezoną pasiskiepiję nuo gripo patenka į didesnės rizikos kategoriją užsikrėsti koronavirusine infekcija. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu, kuris teigė, kad skiepas nuo gripo ir koronavirusas tikrai nėra susiję. Portale mirror.co.

Po rekordiškai šiltos žiemos sulaukus pirmųjų kalendorinio pavasario dienų, į veterinarijos klinikas suplūsta minios šunų šeimininkų – sako jau pavasaris, reikia pasirūpinti apsauga nuo erkių. „Bet realybėje erkių pernašamas ligas šiais metais diagnozavome jau žiemos viduryje, tad prisirišti prie kalendoriaus nebeverta, o saugoti savo augintinius nuo erkių derėtų visus metus“ – pabrėžia DR Leo veterinarijos gydytoja Urtė B. Liutkevičiūtė.

Lietuvoje nuo pirmadienio įvedus karantiną, planiniai skiepai nėra atidedami, antradienį skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pasak centro, pagal priimtą Vyriausybės nutarimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo karantino metu, planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Šalyje nerimas dėl koronaviruso kyla. Visai neseniai buvo užfiksuotas ir pirmasis atvejis Estijoje. Prekybos centruose žmonės iš lentynų šluoja ilgiau negendančius maisto produktus, įvairias kruopas, konservus. Ar vyraujanti baimė yra teisinga? Ar verta ruoštis koronavirusui ir kokių priemonių imtis? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Kiekvienais metais maždaug 50 mln. keliautojų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos, aplanko atogrąžų regionus. Prieš išvykdami atostogauti daugelis visgi pamiršta, kad net 21-ame amžiuje galima susirgti tropinių kraštų ligomis, kurios, jei nebus gydomos, gali būti mirtinos per pirmas kelias savaites nuo simptomų pradžios. Šeimos gydytoja pasakoja, kokius skiepus prieš išvykstant atostogauti reikėtų pakartoti, rašoma pranešime spaudai.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Pernai daugiausia susirgimų raudonuke registruota kaimyninėje Lenkijoje, šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Pasak pranešimo, iš viso pernai Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse užregistruoti 389 susirgimai raudonuke, iš kurių daugiausia – trys ketvirtadaliai – susirgimų registruota Lenkijoje (292 atvejai), Vokietijoje (57 atvejai), Italijoje (22 atvejai). Lenkijoje trečdalis susirgusiųjų raudonuke buvo vaikai priklausantys 1–4 me...

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį. Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei. Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai.

Toliau nerimstant panikai dėl Kinijoje ir už jos ribų plintančio naujojo koronaviruso daug klausimų kilo ir dėl galimybės jį „parsisiųsti“ perkant prekes internetu iš Kinijos ir pan. Specialistai gi ramina, kad panika šiuo atveju keliama be reikalo ir dalinasi ne tik šio, bet ir kitų virusų gyvybingumu.  „Daugelis klausiate, kaip ilgai virusai išlieka ant negyvų paviršių. Įprasti virusai išlieka paviršiuose kelias dienas, savaites ar net mėnesius ir gali būti jų perdavimo šaltinis.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlo tam tikrais atvejais vaikus skiepyti ir be pačių tėvų sutikimo. Pasak Seimo narės, esant epidemijos grėsmei ar ligos protrūkiui, vaikai turėtų būti skiepijami priverstinai. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad planiniai skiepai Lietuvoje nėra privalomi, o toks priverstinis skiepijimas pažeistų pacientų teises. Trijų vaikų mama Virginija į Šeškinės polikliniką atvežė paskiepyti savo vienerių metų pagranduką Aroną.

Šį sezoną nuo gripo Lietuvoje jau mirė 4 asmenys. Tai portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. Nors dar pirmosiomis sausio dienomis buvo pranešta apie pirmąją gripo auką, kiti mirties atvejai nuo šios ligos kol kas paviešinti nebuvo.

Ministrų kabinetas šiandien posėdyje pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtai išvadai, kad vaikai Lietuvoje jokiomis aplinkybėmis negali būti skiepijami priverstinai. Tą įteisinti, esant epidemijos grėsmei arba ligos protrūkis, kurio negalima suvaldyti jokiomis kitomis profilaktikos ir kontrolės priemonėmis, siūlė Seimo nariai.  Tai jau antrasis Seimo narių bandymas įteisinti priverstinį skiepijimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, rekomenduojama nedelsti ir pasiskiepyti nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE). Lietuva – endeminė erkių platinamų ligų šalis Erkės išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, todėl užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visose šalies apskrityse.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirga naujienos apie zoonozes ir koronavirusus. Ką reiškia šie moksliniai terminai? Kas yra zoonotiniai virusai? Ar jie kelia realią grėsmę žmonijai? Kas yra tie koronavirusai? Šie klausimai, kuriais dažnai diskutuoja mokslininkai, virusologai, jau pradeda dominti ir plačiąją visuomenę. Apie tai vakcinabc.lt skaitytojams plačiau pasakoja VU Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Dar trečiadienį vakare vienam šeimos gydytojui priekaištavęs dėl politikavimo kitądien sulaukęs viešo vienos Seimo narės susirūpinimo laiško dėl imunoprofilaktikos politikos efektyvumo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dėl privalomų skiepų klausimų pakvietė išsisakyti pačius gydytojus.

Vilniaus apskrityje – kokliušo protrūkis. Mažiems vaikams mirtinai pavojinga infekcija susirgo devyni vaikai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, visi šie vaikai nebuvo paskiepyti. Gydytojai perspėja, kad kokliušas pavojingiausias vaikams iki vienerių metų, mat infekcijos komplikacijos gali pasibaigti net ir mirtimi. Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuoti trys kokliušo protrūkiai.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis skiepijimas neturėtų būti privalomas, ką pateiktais įstatymų projektais siekia įteisinti Seimo narių grupė. Dėl skiepijimo, kaip ir iki šiol, turėtų spręsti tėvai, o skatinti skiepyti vaikus svarbu kitomis priemonėmis, be prievartos.

Keliaudami labiau rūpinamės savo lagamino turiniu nei sveikata. Tačiau situacija pamažu keičiasi – į kelionę šalies gyventojai ima ne tik savo asmens dokumentą, bet ir skiepų pasą. Kol tai dar nėra masinis reiškinys, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas vaikams, nėščiosioms ir senjorams – mat, keliaudami jie labiausiai rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia progresuojanti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, nuo kurios gali apsaugoti skiepai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, skiepijimų aprėptys nuo ŽPV infekcijos pastaraisiais metais turėjo didėjimo tendenciją: 2018 m. paskiepytų pirma ŽPV vakcinos doze aprėptys siekė – 77,8 proc., antra – 65,2 proc.

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų. Be to, pradėjus skiepijimus, žymiai – net 24 proc. – sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius, praneša Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai.

Chaotiškai registruojami šalutiniai skiepų poveikiai, gydytojų nenoras pripažinti vienokias ar kitokias reakcijas po vakcinos, privalomų skiepų atidėjimas – tokias aktualias problemas trečiadienį kėlė į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Kepenio organizuotą konferenciją Seime susibūrę gydytojai ir visuomenininkai.  Anot D. Kepenio, dar prieš 9 mėnesius iškeltos problemos negirdi nei medikai, nei politikai. „Liūdna, kad visuomenė yra nuolatos klaidinama.

Užkrečiamosios ligos – viena svarbiausių asmens ir visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Nors pasiekta didelė medicinos pažanga ir sukurtos profilaktikos ir gydymo priemonės, šias ligas neretai būna sudėtinga kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti. Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas − tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, kuri visame pasaulyje finansuojama iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į šalies ekonominio išsivystymo lygį.

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Platformos vakcinabc.lt lankytojas domisi, ar skiepas gali saugoti ne tik prevenciškai, bet ir pagydyti jau susirgus. Pasirodo, atsakymas nėra visiškai vienareikšmis.

Pirmąją sausio savaitę – pirmoji gripo auka. Savaitgalį virusas pražudė Kupiškio rajono gyventoją. Aiškėja, kad darbingas vyras, greičiausiai nebuvo pasiskiepijęs. Medikai tautiečius įspėja skiepytis ir pasirūpinti savo sveikata, tačiau prašo nepanikuoti – apie gripo protrūkius kol kas nepranešama. Santaros klinikose užfiksuota šiemet fiksuota pirmoji mirtis nuo gripo. Pirminiais duomenimis, šeštadienį mirė iš Kupiškio rajono atvežtas vyriškis.

Nors nuo seno tiek tarp gydytojų, tiek tėvų vyravo nusistatymas, kad reikia neskubėti skiepyti alergiško vaiko, šiandien nauji tyrimai leidžia tvirtinti visai ką kita. Alergologų teigimu, atopiniu dermatitu ar kita alergine liga sergantis vaikas gali būti skiepijamas taip pat kaip ir likusieji sveiki vaikai. Pasak VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės gydytojos vaikų alergologės prof. dr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, kad toliau nuosekliai stebimas sergamumo gripu augimas. Todėl nespėjusius pasiskiepyti dar ragina būtinai tą padaryti. Specialistai primena, kad apsauga nuo gripo turėtų pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir nėščiosios. Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.

Nuo šiol kiekvienas šalies gyventojas gali pasižiūrėti, kurios poliklinikos Lietuvoje veikia efektyviausiai, o kuriose gydytojai dirba prasčiausiai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė Lietuvos gydymo įstaigų reitingą, nuo kurio priklausys ir ligoninių finansavimas. Kuo įstaiga dirba geriau, tuo daugiau pinigų jai skirs valstybė. Kiekvienas apsilankymas pas šeimos gydytoją, antibiotikų išrašymo dažnumas ar skiepų skaičius.

Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos sąjungoje. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 80 meningokokinės B tipo infekcijos atvejų.  Apie tai, su kokiais ligos atvejais susiduria medikai ir ar yra būdų užkirsti kelią šiai ligai, kalbamės su šeimos gydytoja Elena Šuke.  Dabar yra labai daug kalbama apie įvairias ligas, kurios savo laiku buvo užmirštos, pavyzdžiui, tymai. Ir staiga – protrūkis.

Nors tarp tikrose visuomenės grupėse nestinga besidalinančių istorijomis dėl neva po skiepų atsiradusių sveikatos bėdų, oficialiai fiksuojamų nepageidaujamų vakcinų reakcijų šalyje nėra daug. Juo labiau nėra išmokėta nė vienos kompensacijos, nors yra šalių, kur tam skiriami milijardai.

Atšalus orams, vis dažniau kalbame apie meningokokinę B tipo infekciją ir jos pasekmes. Tačiau ar tikrai Lietuva pirmauja Europoje pagal susirgimų skaičių ir kaip mums gali padėti vakcinos, kalbamės kartu su Vilniaus universiteto profesore mokslininke imunologe Aurelija Žvirbliene.  Anot profesorės Aurelijos Žvirblienės, pagal meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų skaičių Lietuva pirmauja visoje Europoje.

Šiandien į Lietuvą pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, VLK specialistai nedelsiant aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių. „Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį, beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Maskvos sveikatos pareigūnai, kovodami su augančiu nepasitikėjimu skiepais, pasitelkė netikėtus sąjungininkus – kraugerius vampyrus. Šią savaitę Maskvos sveikatos apsaugos departamento paskelbtoje socialinėje reklamoje vaizduojami juodai apsirengęs ilgaplaukis vampyras ir jo jauna duktė. Apsilankę pas gydytoją jie klausia, ar dukrai saugu gerti nepaskiepytų žmonių kraują.

Dar net neprasidėjus gripo epidemijai norintiesiems pasiskiepyti nuo šios pavojingos ligos gali tekti kaip reikiant paplušėti. Dauguma didžiųjų miestų poliklinikų jau nebeturi tiek mokamų, tiek nemokamų vakcinų. Nors kai kurios teigė artimiausiu metu dar laukiančios jų papildymo, kitos tik skėsčiojo rankomis ir negalėjo pasakyti, ar jų šiemet beturės. Nors skiepų nuo gripo dar galima rasti privačiose klinikose, pasiskiepyti čia kainuos kur kas brangiau.

Natūralu, kad jei žmogui sergant bronchitu gydytojas tyčia sako negerti kažkokio vaisto, tai jau būtų laikoma nugydymu, tačiau jeigu agituoja nesiskiepyti – praktiškai nieko nebus, svarsto viena vakcinABC tinklapio skaitytoja. „Kodėl gydytojai prieš skiepus niekada neinformuoja apie galimą šalutinį poveikį ir sukeliamas reakcijas ir ar gydytojo garsiai išsakomas abejones dėl skiepų galima „skųsti“?" – klausia ji.

Socialdemokratų siūlymas įvesti privalomus skiepus nuo poliomielito, tymų, raudonukės, kuriam po pateikimo Seimas pritarė vos vieno balso persvara, toliau kelia audras tiek tarp tėvų, tiek tarp seimūnų. Tačiau kol vieni, piktindamiesi sugrąžinta privalomų skiepų idėja, parlamentarus atakuoja laiškais, teisininkai gi tvirtina, kad toks siūlymas gali būti pateisinamas.

Diskutuojant apie vakcinas (dažniausiai – „negyvas“) neretai kyla klausimas – ar yra tam tikros sveikatos būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką, pavyzdžiui – kepenų ligos, imunosupresija, polinkis į daugelį alergenų ar pan.  „Konkrečios klausime minimos būklės nėra išskiriamos kaip būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

Žaibinė meningokoko B infekcijos forma gąsdina daugelį tėvų. Infekcija yra pavojinga, plinta labai greitai, o pasekmės, paprastai, itin liūdnos – galūnių amputacija arba net mirtis. Apie tai, kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir apsaugoti savo vaikus, kalbamės su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu.

Artėjant gripo sezonui vis daugiau žmonių susizgrimba, kad nėra pasiskiepiję ne tik nuo šios ligos, bet galbūt ir seniai gavę tymų vakciną. Kiti gi sumąsto vienu šūviu nušauti kelis zuikius ir „prie progos“ pasiskiepyti nuo, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar meningokokinės infekcijos. Teiraujamės medikų, ar tokia praktika yra taikoma. Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis nuramino, kad vienu metu tikrai galima gauti kelis dūrius.

Vokietijos parlamentas priėmė privalomų skiepų nuo tymų taikymą mokyklose, darželiuose, bendrabučiuose pabėgėliams ir kitose įstaigose. Už neskiepijimą yra numatytos baudos. Už siūlymą pasisakė 459 Bundestago parlamentarai, prieš balsavo 89, dar 105 – susilaikė, rašoma DW. Įstatymas įsigalios nuo 2020-ųjų kovo mėnesio.

TV laidų vedėja Renata Šakalytė atvira - savo dukromis ir jų sveikata rūpinasi kiekviena diena. Ypač ją gąsdina žaibinė meningokokinė infekcija.  Ko imasi moteris, kad apsaugotų mergaites nuo šios ligos, kalbamės studijoje su pačia Renata. Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. CL Nr [NP-LT-MNX-VID-190003], parengimo data: [2019 10 22] © 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.

Lapkričio 12-ąją pasaulyje minima Plaučių uždegimo diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, gali apsaugoti skiepai. Dažniausi plaučių uždegimo sukėlėjai  yra bakterijos – pneumokokai (Streptoccocus pneumoniae) ir Haemophilus influenzae B tipo (Hib) bakterijos.

Aršias diskusijas keliantis privalomas vaikų skiepijimas skinasi kelią Seime. Socialdemokratai siūlo privalomai skiepyti vaikus nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – esą situacija dabar yra nevaldoma, kasmet nuo tymų lieka nepaskiepyta tūkstančiai vaikų. Maža to, kalbama ir apie neskiepytų vaikų neįleidimą į darželius ir kitas bendrojo lavinimo įstaigas. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš priverstinį vaikų skiepijimą ir galimas sankcijas tėvams.

Audrą tarp socialinių tinklų vartotojų sukėlė „Facebook‘e“ plintanti informacija su nuorodomis į autoritetingus tinklapius apie neva vakcinose rastus modifikuotus žmogaus vėžio genus. „Labai prašau Jūsų argumentuotai patvirtinti arba paneigti šią masiškai socialiniuose tinkluose skleidžiamą ir dalijamą informaciją. Ji sukėlė nerimo ne vienam, net ir tiems, kurie yra už skiepus, nes informacija grindžiama nuorodomis į autoritetingus tinklapius.

Gydymo įstaigoms skundžiantis, kad trūksta vakcinų nuo gripo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad antroji siunta jau yra gauta ir netrukus pasieks sveikatos įstaigas. „Antroji ta siunta, didesnė, yra gauta ir jinai jau keliauja į gydymo įstaigas. Artimiausiu metu jas pasieks“, – šeštadienį LRT radijui teigė ministras.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.  „Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų.