sengirė

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio „Sengirės fondo“ rėmėju, šiai nevyriausybinei organizacijai į pagalbą atėjo ir šiemet. Pagal naują banko ir fondo pasirašytą paramos sutartį senųjų miškų išpirkimo      išsaugojimui tikslais 2024 m. skiriama 20 tūkst. eurų.

8 metai pasiruošimo ir 4 metai filmavimo – tiek laiko truko visame pasaulyje išgarsėjusio, režisieriaus Mindaugo Survilos kurto dokumentinio filmo „Sengirė“ kūrybinis procesas.

Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginė premija skirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“. Juo M. Survila atkreipė visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti neeksploatuojamus miškus. Laureato teigimu, lietuviai turi dar tikrai unikalių ir vertingų miško lopinėlių, kuriuos norėtųsi išsaugoti. „Studijų metais galvodavau – kaip būtų gerai, kad miškų situacija Lietuvoje pagerėtų. Pastaruosius penkerius metus galvoju – kad tik nepablogėtų.

Ėjimas į kiną tampa vis dažnesne lietuvių pramoga, o tai patvirtina ir skaičiai. Nors bilietų kainos augo, žiūrovų padaugėjo tiek, kiek Kaune yra gyventojų. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai tvirtina, kad prie to prisidėjo gerėjanti nacionalinio kino kokybė, tačiau pastebėjo ir netikėtumų.

Gamta ir miškas buvo nuolatiniu žmogaus globėju nuo pat žmonijos atsiradimo. Mūsų protėviai tūkstantmečiais gyveno miško suformuotame kraštovaizdyje, veikiami jo simbolių ir paslapčių. Mūsų kraštas kaimynams dažnai buvo gūdžiomis giriomis apaugusi terra incognita, kaip ir kadaise miškingoji Germanija – romėnams. Miškas tuomet buvo pagrindinis maisto, energijos ir žaliavų šaltinis, o taip pat sudvasintas ir net suasmenintas prieglobsčio teikėjas.

Sąvartyno, kurį kino režisierius Mindaugas Survila prieš daugiau nei šešerius metus filmavo savo „Stebuklų laukui“, jau nėra. Kas žino, kiek truks, kad Lietuvoje neliktų retų gyvūnų ir paukščių, kuriuos jis užfiksavo savo naujajame dokumentiniame filme „Sengirė“. Beje, kaip ir pačios sengirės... Šią savaitę į pasaulį iškeliauja du M. Survilos kūdikiai – filmas ir dukrytė Elena. Vos jai gimus, jau ryt, kovo 29 d., festivalyje „Kino pavasaris“, net 11-oje miestų įvyks „Sengirės“ premjera.

„Kai buvau penktokas, auklėtojos vyras su kamera atvyko į mokyklą ir kiekvieną iš mūsų įamžindamas klausinėjo, kuo būsime užaugę. Jau tada pasakiau, kad būsiu gamtos operatorius“, – prisimena režisierius Mindaugas Survila. Utenos rajone užaugęs M. Survila nuo pat mažumės jautė trauką gamtai ir fotokamerai. Vėliau šiuos du pomėgius jam puikiai pavyko sujungti.

Juodkrantėje petardomis pradėti baidyti perintys kormoranai. Tokiu būdu bandoma sureguliuoti vienos didžiausių kormoranų kolonijos populiacijos plitimą. Pirmieji kormoranai Juodkrantės sengirėje pastebėti prieš trisdešimt metų. Skaičiuojama, kad dabar jų čia peri apie tris tūkstančius porų. Rūgščiomis išmatomis sparnuočiai ne tik sunaikino dalį sengirės, bet ir ėmė sparčiai plisti į gyvenvietę.