saulius greičius

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį patvirtino, kad dabartinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius nebus teikiamas vadovauti departamentui antrai kadencijai. „Kalbant apie PAGD ir vadovo kadenciją, tai ji pasibaigė. Tikrai esu dėkinga generolui už glaudų bendradarbiavimą, padaryta tikrai nemažai darbų, kas yra labai svarbu. Bet grėsminga saugumo situacija tikrai kelia naujus iššūkius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius teigia, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė jam pratęsti kadencijos nepasiūlė. Nors Vidaus reikalų ministerija (VRM) oficialiai situacijos plačiau nekomentuoja, Eltos šaltinių žiniomis, S. Greičius yra sulaukęs ministerijos vadovybės priekaištų įvairiais klausimus, o vienas jų – PAGD reakcija į liepą šalį siaubusią audrą. „Iki šios minutės – dar ne, bet yra dvi savaitės dar.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius neigia socialiniuose tinkluose po gaisro Viršuliškėse, daugiabutyje, pasklidusią informaciją, kad esą ugniagesiai galėjo negelbėti pastate per gaisrą likusio vaiko. „Kai mes pamatėme socialiniuose tinkluose tą žinutę, kad tarsi nėra gelbėjama, tai sunkus kaltinimas – nesuvokiama, kad ugniagesiai negelbėtų.

Kitų metų biudžete penkioms statutinėms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) institucijoms numatyta 706 mln. eurų – 62,5 mln. eurų daugiau nei pernai. Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos konkrečių, sumų neįvardija. 2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

Dievas išgelbės nuo mirties – tokių užmojų vedami valdininkai užsimojo dalį bažnyčių paversti priedangomis, kuriose kilus karui ar nelaimei žmonės galėtų ieškoti prieglobsčio nuo pavojaus. Jau dabar 10 bažnyčių civilinės saugos specialistų teigimu yra tinkamos kaip laikina pastogė nuo pavojaus besislepiantiems žmonėms. Vis tik Ukrainos pavyzdys rodo, kad rusai be skrupulų atakuoja bažnyčias ir religinės vietos Ukrainoje neretai tampa jų taikiniu.

Vilniaus rajone trečiadienį ugniagesiams perduota 20 naujų gaisrinių automobilių, dar keliasdešimt transporto priemonių bus perduota rugsėjį. „Pirmiausia tai yra istorinis pirkimas šitokių transporto priemonių – 58 autocisternos. Šiuo metu mes matome 20, kitos atkeliaus rugsėjo mėnesį“, – trečiadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot jos, automobilinių autocisternų įsigijimas yra „didelis pastiprinimas mūsų tarnybai.

Tris gyvybes nusinešusiame gaisre Šiauliuose aukų būtų buvę galima išvengti, jei būtų įrengti dūmų detektoriai, nebūtų išmontuotos evakuacinės kopėčios ir nebūtų užrakinti evakuaciniai išėjimai, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius. Anot jo, pirmiausia nelaimės mastas būtų mažesnis, jei daugiabutyje būtų buvę įrengti dūmų detektoriai.

Nuskendusių asmenų skaičius būtų mažesnis, jei gyventojai nesimaudytų nesaugiuose, neįrengtuose paplūdimiuose, kur nėra gelbėjimosi priemonių, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius. „Galima išskirti dvi tokias kryptis – tai žmogaus gebėjimai elgtis prie vandens, mokėjimas plaukti, kitas – maudymasis saugiose vietose. Mes turbūt esame rekordininkai pagal maudymąsi neoficialiuose paplūdimiuose“, – LRT radijui sakė S. Greičius.

Skurdas šalies ugniagesių stotyse pamažu slopsta. Senas, sugedusias gaisrines, autocisternas ar nuomotas autokopėčias keičia nauja technika. Ugniagesiai džiaugiasi, nors pripažįsta, kad didesnei motyvacijai trūksta ne tik naujos technikos, bet ir didesnių atlyginimų, dirbant darbą, kur kasdien rizikuoji savo gyvybe. Naujutėlaitės trisdešimties metrų aukščio išsiskleidžiamos autokopėčios nuo šiol šalyje tarnaus gelbėjant tautiečių gyvybės.

Kaune atidarytas renovuotas gaisrinės pastatas. Ugniagesiai džiaugiasi, kad gerėja darbo sąlygos. Tačiau iškilmių nuotaiką temdo vis dar daugybė problemų sistemoje. Kasdien gyvybe rizikuojantys ugniagesiai gelbėtojai neuždirba nė tūkstančio eurų, trūksta ir žmonių. O kaimiškose vietovėse situacija dar prastesnė – dirbančios komandos gaisro kartais net nepasiekia dėl pakeliui sugedusių mašinų.

Lietuviai ugniagesiai gelbėtojai „Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo“ pasaulio čempionate tapo pasaulio vicečempionais. Ir tai – ne vienintelis lietuvių laimėjimas. Pirmą kartą Lietuvą pasaulio čempionate atstovavo ir moteris – ugniagesė gelbėtoja Regina Bartkutė. Plojimai ir džiaugsmo šūksniai skamba į Lietuvą sugrįžusiems ir vicečempionų titulą iš „Stipriausio ugniagesio gelbėtojo“ pasaulio čempionato parsivežusiems lietuviams.

Kylant grėsmei dėl agresyviai nusiteikusios Rusijos puolimo prieš mūsų šalį esame priversti pagalvoti, kur slėptumėmės, jei virš galvų imtų skristi raketos, sproginėtų bombos. Kur slėptumėmės nuo pirmųjų priešo smūgių iš oro? Valdžia sako, kad šiuo metu vietos yra mažiau nei kas penktam Lietuvoje gyvenančiam žmogui ir skubiai ieško slėptuvių, kurias galima būtų pažymėti naujuoju ženklu – Priedanga.

Ar žinote, kaip elgtis sprogus Astravo atominei elektrinei? O tokiam scenarijui Lietuva intensyviai ruošiasi ir šiandien surengė valstybės lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kurių metu gyventojai buvo evakuoti iš avarijos poveikio zonos ir pervežti į švarinimo zoną, kur užfiksavus padidintą radioaktyvią taršą ant drabužių – buvo prausiami. Pratybose dalyvavo 18 savivaldybių įvairiose Lietuvos vietose. Scenarijus toks: Baltarusijoje sprogo Astravo atominė elektrinė.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4860 gaisrų, kuriuose žuvo 39 žmonės, o 63 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 4022 gaisrai, o juose žuvo 53 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 17,9 proc. daugiau, tačiau juose žuvo net 14 gyventojų (26,4 proc.) mažiau. Tai yra mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.

Fiziškai įjungti visai šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje pastatytą Astravo atominę elektrinę (AE) planuojama jau rugpjūčio pradžioje. Iki elektrinės starto sparčiai tirpstant laikui, Lietuvos valdžia stiprina pasirengimo galimai branduolinei avarijai darbus. Ir ministrai, ir civilinės apsaugos specialistai akcentuoja, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti, kaip elgtis, jei šalies pašonėje esančioje atominėje elektrinėje įvyktų nelaimė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikisi nuo rugsėjo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) rengti priešgaisrinės priežiūros inspektorius ir kitus specialistus pagal trišales sutartis su studentais ir universitetu. Kaip BNS sakė PAGD direktorius Saulius Greičius, VGTU ir šiuo metu rengia specialistus pagal gaisrinės saugos programą, tačiau departamentas norėtų aiškesnių įsipareigojimų iš visų pusių.

Vidaus reikalų ministerija pasiūlė lengviau skelbti ekstremalias situacijas valstybės mastu. Ministerija teigia, kad Civilinės saugos įstatymo pataisas pateikė reaguodama į teisės akto trūkumus, išaiškėjusius reaguojant į pernykštį gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Pagal siūlomą įstatymo projektą, regioninės ekstremaliosios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienoje savivaldybėje, ji bus laikoma valstybės lygio.

Alytuje degusioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ nebuvo vykdoma priešgaisrinė priežiūra, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. „Pabrėžtina tai, kad „Ekologistikoje“ priešgaisrinės priežiūros funkcija nebuvo vykdyta“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ugniagesių vadas. Jis atsisakė tai komentuoti plačiau, kadangi šiuo metu prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad sprendimas Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilusį gaisrą pripažinti savivaldybės svarbos įvykiu buvo nepakankamas. Pasak jo, tai įrodė ir Vyriausybės nariai, patys vykę į Alytų stebėti gesinimo darbų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę rengia susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti. Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje parodė, kad valstybė dar nėra tinkamai pasirengusi didelio masto incidentams. Pranešime teigiama, kad susitikime antradienį dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Vyriausybė trečiadienį paskyrė į pareigas naująjį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovą bei vyriausiąją archyvarę. PAGD direktoriumi paskirtas 52-ejų Saulius Greičius, turintis inžinieriaus ir teisininko išsilavinimą, pastaruoju metu ėjęs Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekano pareigas. Jo kandidatūrą teikė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.