sankcijos

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas asmenims ir įmonėms, kaltinamoms Rusijos karo prieš Ukrainą kurstymu: siekdamos sutrikdyti Maskvos tiekimo grandines, JAV nusitaikė į Turkijos, Kinijos ir Jungtinių Arabų Emyratų subjektus. JAV Iždo departamentas teigė, kad Rusija perkėlė technologijų, įrangos ir kitų kariuomenei reikalingų prekių gamybą į kitas šalis, pasikliaudama kitų šalių tiekėjais.

Baltarusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Pavelas Muraveika viename iš „ideologinių“ seminarų skundėsi Vakarų sankcijomis šaliai ir aiškino, kad „normaliomis sąlygomis“ Baltarusija būtų galėjusi užpulti Lietuvą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai dar ne metas įvesti sankcijas Azerbaidžanui.  Praėjusį mėnesį per vienos dienos puolimą Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ akcininkams planuojant nuo spalio laikinai konservuoti gamyklą, šiuo metu vis dar nėra aišku, ar toks sprendimas bus priimtas – artimiausios ateities planų nežino nei valdžios institucijos, nei laikinasis administratorius, nei darbuotojų atstovai. Įmonė teigia, kad pasiruošimas konservavimui pradėtas, tačiau informacijos apie konkrečius pokyčius ji neturi.

UEFA paskelbus apie rusų jaunimo grąžinimą į varžybas nepaisant tebesitęsiančio karo, Ukraina sako boikotuosianti turnyrus su Rusijos atstovais. Netrukus panašų pareiškimą išplatino ir Latvijos futbolo federadcija.  Europos futbolo asociacijų sąjunga antradienį paskelbė nusprendusi šį sezoną bandyti sugrąžinti į turnyrus Rusijos jaunimo iki 17 metų rinktines.

Rugsėjo 15-ąją Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atėmė iš Rusijos čiuožėjos ant ledo Margaritos Drobiazko išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Tačiau tą pačią dieną Kazachstane buvo paskelbta, kad atšaukiamas seniai planuotas Tatjanos Navkos šokio ant ledo, kuriame dalyvauja ir dabar jau buvę Lietuvos čiuožėjai, pasirodymas.

Europoje turistaujantys ir atostogaujantys rusai lieja ašaras – po naujausio Briuselio išaiškinimo, Europos Sąjungos šalyse iš jų turi būti konfiskuoti automobiliai. Pirmieji atvejai jau pasitaikė Vokietijoje, o be mašinų likę rusai jau europiečius ima vadinti fašistais. Gali būti, kad rusų mašinas konfiskuoti teks ir Lietuvos pareigūnams, bet yra įvairių išlygų dėl Kaliningrado tranzito.

Europos Sąjunga panaikino sankcijas trims Rusijos verslininkams dėl jų vaidmens Maskvos įsiveržime į Ukrainą ir atnaujino platesnį priemonių paketą, trečiadienį pranešė pareigūnai. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, 27 valstybių blokas į savo juodąjį sąrašą įtraukė apie 1,6 tūkst.

Vakarų sankcijos Rusijai apribojo lėktuvų dalių patekimą į šalį, tačiau rastas būdas, kaip apeiti sankcijas, o prie to prisidėjo ir Lietuva, rašo tyrimą atlikęs rusiškas tiriamasis leidinys „Svarbios istorijos“, kurį cituoja LRT.    Išanalizavęs muitinės duomenis leidinys nustatė, kad nuo 2022 metų kovo iki šių metų kovo į Rusiją buvo importuota originalių „Boeing“ ir „Airbus“ atsarginių dalių už mažiausiai 18 mlrd. rublių.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė dar vieną išaiškinimą dėl į Bendriją atvykstančių rusų daiktų: leidžiama įsivežti tik tuos, kurie nekelia sankcijų apėjimo rizikos. Kaip BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija, tai apima, pavyzdžiui, asmeninės higienos prekes ar drabužius, esančius lagamine, kurie „akivaizdžiai bus naudojami kelionės metu“. „(...) valstybės narės nurodytus ribojimus turėtų taikyti atsižvelgiant į proporcingumo ir pagrįstumo principus“, – rašoma ministerijos komentare.

Galingiausi pasaulio lyderiai susirinko Indijoje, kur vyko G20. Tiesa, ne visi. Vladimiras Putinas toliau išgyvena diplomatinę izoliaciją, tačiau mezga ryšius su naujais partneriais – susitiko su  Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Visgi nuo Rusijos nusisuka net ir anksčiau tvirtomis laikytos partnerės, tokios kaip Armėnija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarų partneriai vis dar stebisi dėl Lietuvos nenoro prekiauti su Rusija ir Baltarusija bei taikyti vis griežtesnes sankcijas. Jis taip pat pristatė naujus siūlymus, kada Lietuva galėtų užverti pasienio punktus. Vis gausiau diskutuojama apie papildomų ribojimų taikymą Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams, apie griežtesnį Baltarusijos piliečių tikrinimą pasienyje.

Lietuvos muitinė, įgyvendindama tarptautines ir Lietuvos Respublikos taikomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai informuoja, kad per 2023 m. rugpjūtį 53 kartus neįleido arba apgręžė krovininius automobilius, bandžiusius įvežti į Lietuvos ar Europos Sąjungos teritoriją prekes, ir neatitikusius reikalavimų dėl taikomų sankcijų. Nuo metų pradžios iš viso buvo 712 tokių atvejų, kai prekės nebuvo įleistos į Lietuvą.

Šiuo metu menkai žinomas ir mažai veiksnus BRICS blokas paskelbė apie neva istorinę plėtrą. Prie Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos kitais metais jungtis pakviestos dar šešios valstybės. Jos turėtų būti atsvara Amerikos ir Europos dominavimui pasaulyje, tačiau ambicingos plėtros tikslą slopina skirtingi dabartinių bloko šalių interesai. Šiaurės Amerikos ir Europos šalių dominavimui rimtą iššūkį meta besivystančios Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalys.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išreiškė nusivylimą, kad Vakarų sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje neturi pakankamo ekonominio poveikio. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra įvedusios precedento neturinčias sankcijas Maskvai, siekdamos apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo karo veiksmus. Tačiau, nors spaudimas ir buvo jaučiamas, Rusijos ekonomika dėl sankcijų nesugriuvo, kaip buvo prognozuojama kai kuriuose sektoriuose.

Seimas pasielgė teisingai nustatydamas skirtingus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, ir toks sprendimas turėtų likti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai ji žurnalistams tvirtino po susitikimo su Vilniuje gyvenančia Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.

Europos Komisijos prioritetas šiuo metu yra esamų Rusijai įvestų sankcijų įgyvendinimas, sako Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Sankcijų monitoringas ir stebėsena vyksta nuolat ir tas klausimas keliamas apie galimą sankcijų papildymą, galbūt naujų asmenų įtraukimą. Bet šiuo atveju prioritetas yra vis dėlto įgyvendinimas“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė Europos Komisijos narys, klausiamas apie naujų sankcijų Rusijai perspektyvas.

Rusija penktadienį paskelbė sankcijas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorui, kuris siekia suimti prezidentą Vladimirą Putiną, ir Jungtinės Karalystės (JK) ministrams, kurie tvirtai prieštarauja Maskvos puolimui Ukrainoje. Praėjus beveik pusantrų metų nuo konflikto Ukrainoje pradžios, užsienio reikalų ministerija pasmerkė „nepajudinamą Londono karinę paramą“ Kyjivui ir „agresyvų.

Jungtinės Valtijos ketvirtadienį įvedė sankcijas ir vizų apribojimus keturiems Rusijos žvalgybos agentams, kaltinamiems tiesioginiu dalyvavimu 2020 metais apnuodijant Aleksejų Navalną, Rusijos politiką ir korupcijos tyrėją, vieną aršiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų. Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras sankcijas skyrė Aleksejui Aleksandrovui, Konstantinui Kudriavcevui, Ivanui Osipovui ir Vladimirui Paniajevui.

JAV perspėjo Turkiją dėl „realios sankcijų rizikos“ dėl šios pagalbos Rusijai apeinant Vakarų įvestus ribojimus, skelbiama „The Wall Street Journal“. Neįvardintų JAV valdžios atstovų ir Vakarų diplomatų teigimu, Turkija sulaukė JAV perspėjimo dėl galimų antrinių sankcijų už pagalbą Rusijai apeiti Vakarų sankcijas.

Ukraina įtraukė „AliExpress“ valdančią bendrovę „Alibaba Group Holding Limited“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą. Nacionalinė kovos su korupcija agentūra nustatė, kad bendrovė nepasitraukė iš Rusijos ir sudaro sąlygas savo prekyvietėse pardavinėti iš Ukrainos pavogtą varį. Ukrainiečiai savo ataskaitoje atskleidė, kad Rusijoje veikianti dukterinė „Alibaba Group“ bendrovė „Aliexpress Russia Holding Private“ (registruota Singapūre) pernai uždirbo apie 146 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuosekliai laikosi pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodi, bet projektą parengs Užsienio reikalų ministerija arba parlamentarai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nigeriui pavyks įveikti Vakarų Afrikos bloko ECOWAS įvestas sankcijas dėl praėjusį mėnesį įvykdyto perversmo, sako kariškių paskirtas ministras pirmininkas Ali Mahamanas Lamine Zeine. „Manome, kad nors tai ir nesąžiningas mums mestas iššūkis, turėtume sugebėti jį įveikti. Ir mes jį įveiksime“, – pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė jis.

Sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ trečiadienį pradėjo pasiruošimą laikinam gamyklos konservavimui ir konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl įmonės ateities planų, tarp kurių – ir dalies darbuotojų atleidimas. Pasiruošimas konservacijai pradedamas tęsiantis įmonės savininkų atstovų ir valdžios institucijų deryboms dėl sankcionuotos įmonės veiklos kontrolės.

Lenkija skelbia, kad 100 „Wagner“ samdinių juda link Suvalkų koridoriaus. Lietuva ramina, kad yra pasiruošusi, bet pripažįsta, kad Baltarusijoje esantys Prigožino samdiniai – didelė grėsmė. Jeigu „Wagner“ galiausiai peržengtų į NATO teritoriją, ar tai reikštų, kad Rusija užpuolė Aljansą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

 Jungtinė Karalystė pirmadienį įvedė sankcijas pagrindiniams asmenims, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos nuteisimu, teismui atmetus jo apeliaciją dėl 25 metų laisvės atėmimo bausmės. JK pranešė, kad paskelbė sankcijas šešiems asmenims – trims teisėjams, dviem prokurorams ir teismo ekspertui – už jų vaidmenį vykdant, pasak Londono, politiškai motyvuotą susidorojimą su šiuo Kremliaus kritiku.

Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ veiktų, bet taikomų sankcijų švelninti nereikėtų, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.    „Į sankcijų įgyvendinimą tai Lietuva, be abejo, žiūri principingai dėl to apie nuolaidas sankcijų agresoriams ir jų pokyčius nereikėtų kalbėti, apie jų mažinimą“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė sankcijas 12 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų dėl su valstybe siejamos dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidimo kampanijos, kurioje naudojami netikri žiniasklaidos tinklalapiai.

Japonija sugriežtino sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir penktadienį paskelbė išplėstą draudžiamų eksportuoti prekių sąrašą. Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, jai buvo įvestos sankcijos, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai vis dažniau ragina prieš Maskvą imtis griežtesnių veiksmų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog švelninti sankcijas diktatoriams nėra teisinga. Taip jis kalbėjo Klaipėdoje, paklaustas apie Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Mes manome, kad be galo neteisinga švelnint sankcijas diktatoriams“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios gali būti susijusios su Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ veikla Afrikoje, kaltindama juos nusikaltimais, įskaitant egzekucijas ir kankinimus.

Europos Sąjunga (ES) mato, kad jos sankcijos Rusijai apeinamos ir bando tam užkirsti kelią,  sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Nuolat vyksta stebėsena to, kas yra įgyvendinta. Mes matome, kad sankcijos yra apeinamos ir nuolat bendradarbiaujame su Ukraina taip pat su kitomis valstybėmis, per kurias galimai sankcijos yra apeinamos“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Lietuviai labiau nei bendrai Europos Sąjungos (ES) gyventojai remia Rusijai įvestas sankcijas dėl karo Ukrainai ir palaiko ginkluotės jai tiekimą, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Anot jų, 84 proc. Lietuvos gyventojų palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims. Bendras palaikymas ES šiuo klausimu siekia 72 procentus. Didžiausi sankcijų Rusijai entuziastai yra portugalai, tam palaikymą išreiškė 94 proc. šios šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė griežtinanti sankcijų režimą Iranui dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų ir priešiškų veiksmų prieš Teherano oponentus Britanijos teritorijoje. Ketinama išplėsti galiojančias sankcijas ir nustatyti naujus kriterijus, pagal kuriuos gali būti baudžiami asmenys ir subjektai.

Rusijai dėl karo Ukrainai įvestų sankcijų pradėjo trūkti atsarginių dalių ne tik civiliams orlaiviams, bet ir paprastiems lėktuvams, tokiems kaip lengvieji daugiafunkciniai biplanai „An-2“, arba vadinamieji  „kukurūznikai“. Rusijos naujienų portalas RBK rašo, kad grėsmė An-2 parkams sunykti tapo akivaizdi, nes pradėjo stigti atsarginių dalių jų variklių remontui, nes tarptautinės sankcijos draudžia Rusijai tiekti aviacijos produkciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvai gali tekti persvarstyti nacionalinių sankcijų įstatymą, nustatant griežtesnius apribojimus atvykti į šalį ir Baltarusijos piliečiams. Jo teigimu, tai daryti verčia naujos aplinkybės, jei Baltarusijoje pradės kurtis privačios rusų karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai. „Aš manau, mes visi prieisime prie tos išvados.

Į vienuoliktąjį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą neįtraukus apribojimų jos valstybinei branduolinei korporacijai „Rosatom“ vilčių dėl to lieka, bet tai nereiškia, kad ateityje ją įtraukti į sąrašus bus lengviau, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Anot jo, „Rosatom“ yra viena įmonių, dėl kurių diskutuojama svarstant galimas Bendrijos sankcijas Rusijai ateityje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai. Anot šalies vadovo, Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat bus kalbama apie ES karines priemones, pagalbos paramą, kurį padėtų atkurti Ukrainą.

Lietuva įveda nacionalines sankcijas dvigubos paskirties prekėms, kurias verslininkai per Vidurio Aziją gabena į Rusiją. Paaiškėjo, kad Lietuva atsidūrė Rusijos sankcijų apėjimo schemos viršūnėje – vokiečių žurnalistai suskaičiavo, kad mūsų šalis antroje vietoje tarp Vakarų valstybių, per kurias į Rusiją keliauja daugiausia sankcionuotų prekių.

Europos Sąjunga penktadienį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą. ES Taryba paskelbė, kad paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą ir „bus užtikrinta, kad, remiantis per praėjusius metus įgyta įgyvendinimo patirtimi, ES sankcijos Rusijai būtų dar geriau įgyvendinamos ir geriau užtikrinamas jų vykdymas“. ES į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo na...

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog 11–ojo sankcijų paketo tikslas geras, tačiau iki visų sankcijų apėjimo skylių uždarymo reikės nueiti dar ilgą kelią.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidarius ilgoms vilkikų eilėms, o vežėjams valdžios prašant spręsti pralaidumo kontrolės punktuose problemą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad siekiant užkardyti galimą sankcijų apėjimą kirsti sieną į Rytus bus vis sudėtingiau.  „Kalbant apie eiles (pasienyje su Baltarusija – BNS), eilės yra ne dėl bet kokių priežasčių, o dėl to, kad yra labai stipriai sustiprinta sankcijų įgyvendinimo kontrolė.

Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo 2023 m. liepos 3 dienos kai kurioms prekėms, iš Lietuvos tranzitu gabenamoms per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją, bus reikalaujama pateikti gamintojo deklaraciją. Muitinės departamento patvirtintame sąraše –  kelios dešimtys prekių, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti. Prekių sąrašas skelbiamas verslo asociacijoms ir atstovams.

Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai pradėjus ginkluotą karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų sąjungininkės pritaikė gausybę sankcijų Maskvai ir kiek mažiau Minskui, bet duomenys rodo, jog abu režimai geba karui panaudoti net nesankcionuotas prekes arba dvejopos paskirties prekes, kurios įprastame gyvenime naudojamos buityje ir civiliniame gyvenime.

Atėnų „Panathinaikos“ komanda sulaukė nemalonumų. Pranešama, kad Mariaus Grigonio ir Artūro Gudaičio atstovaujama ekipa Graikijos čempionato finalo rungtynes turės žaisti tuščioje arenoje be sirgalių. Be to, klubui teks sumokėti 3 tūkst. eurų baudą už tai, kad fanai praėjusio mačo metu naudojo lazerius ir juos buvo nutaikę į Pirėjo „Olympiakos“ ekipos narius.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas sako, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų. Pasak jo, sankcijos verčia gamyklą veikti sumažintu pajėgumu, jai trūksta žaliavų, sutrikęs jų ir medžiagų tiekimas, yra kitų kliūčių.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad įvedė sankcijas devyniems Rusijos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos įkalinimu. 41 metų V. Kara-Murza balandį buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kalėjime už išdavystę ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su Rusijos karo Ukrainoje kritika. Tai ilgiausia pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirta bausmė.

Lenkija pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 365 baltarusiams, įskaitant daugiau kaip 150 parlamento Minske narių. „Šie asmenys propagavo Baltarusijos režimą, taip pat dalyvavo įteisinant ir remiant Minsko valdžios represinę politiką“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.

Tarptautinių sankcijų apėjimo ir vengimo mastas šalyje pastebimai auga, dėl to ji Europoje gali pelnyti prastą reputaciją, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), išsiuntusi raštą Vyriausybei ir kitoms institucijoms. LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.