sankcijos

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos. „Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime. Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“. „Mums reikia sankcijų, kurios būtų skaudžios“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo, eidamas į susitikimą, surengtą tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo atakas prieš Ukrainos karinius taikinius ir pasiuntė į provakarietišką kaimynę tankų ir oro desantininkų.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Pietų Korėja prisijungs prie tarptautinių ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos „ginkluotos invazijos“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Moon Jae-inas. „Būtina garantuoti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“, – nurodė Moon Jae-inas pareiškime, išplatintame Mėlynųjų Rūmų Seule.

Visgi – kokį realų poveikį Vakarų sankcijos turės Kremliui ir ar pagaliau jos tokios stiprios, kad priverstų Putiną stabdyti tankus? Lietuvos užsienio reikalų ministras Landsbergis neslepia – norėjo, kad sankcijos būtų platesnės. Ekonomistai poveikį vertina dvejopai. Vien per pora dienų Rusijos akcijų rinkos smuko 20 procentų, o po antradienio Vakarų pareiškimų vargu ar koks nors verslas ryšis investuoti Putino valdose.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Kijeve su solidarumo vizitu viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai gali tekti griežtinti sankcijas, jei Rusija nesiliaus kėlusi grėsmės Ukrainai. „Reikia labai aiškiai nusimatyti algoritmą, ką darysime toliau, jei scenarijai pakryptų tokia linkme, kokia jie krypsta. (...) Jeigu eskalaciją nesiliaus, reikės kalbėti apie kur kas griežtesnį sankcijų paketą“, – žiniasklaidai perduotame komentare trečiadienį sakė šalies vadovas.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

ES valstybėms paskelbus eilines sankcijas Rusijai daugelis pasigedo sankcijų sąraše nebuvo pagrindinio Rusijos revanšistinių nuotaikų skatintojo – prezidento Vladimiro Putino, kuris ir padėjo parašą ant „respublikų“ pripažinimo dokumentų. Europos šalių diplomatijos vadas Josepas Borrellis pripažino, kad Rusijos prezidentas į sankcijų sąrašus nebuvo įtrauktas. „Putinas nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus“, – lakoniškai atsakė jis į žurnalistų klausimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė naujas griežtas sankcijas Rusijai dėl pradėtos invazijos į Ukrainą, bet sakė, kad vis dar yra laiko ir karo galima išvengti, nors Vladimiras Putinas planuoja pasiųsti karių už Rusijos sienų.

Ukrainos Prezidentas prašo kuo skubesnių griežtų sankcijų Rusijai, Vakarai reaguoja, tik ar pakankamai griežtai? Vokietija pareiškė stabdanti „Nord Stream2“ dujotiekio projektą. Didžioji Britanija įvedė sankcijas penkiems Rusijos bankams ir trims labai turtingiems asmenims. Pirmąją sankcijų salvę ruošia ir Briuselis, bet projekte tikrai griežtų ekonominių sankcijų nėra. Kai kurie ekspertai abejoja, ar šių priemonių užteks Kremlių atgrasyti nuo tolesnių užmojų ir karinių veiksmų.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC. „Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas  Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas. „Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store. „Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Europos Sąjunga antradienį pranešė sieksianti įvesti sankcijų bankams, finansuojantiems Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, taip pat suvaržyti Maskvos prieigą prie Europos finansų rinkų, atsakydama į Kremliaus sprendimą pripažinti Donbaso separatistų „liaudies respublikas“. Siūlomos sankcijos, kurias taip pat siekiama taikyti individualiems pareigūnams ir suvaržyti prekybą su separatistinėmis teritorijomis, bus oficialiai pateiktos vėliau antradienį, sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau. Prezidentas Joe Bidenas paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

Europos Sąjunga baigė rengti sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei šalis įsiverš į Ukrainą, pirmadienį pranešė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Darbai baigti; esame pasirengę. Atėjus laikui sušauksiu skubų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą ir pristatysiu šias sankcijas“, – sakė J. Borrellis. „Tačiau dirbame, kad tokia akimirka neateitų. Ir tikiuosi, kad ji neateis“, – sakė Bendrijos diplomatijos vadovas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, jeigu Minskas prisidėtų prie potencialaus Rusijos puolimo prieš Ukrainą, penktadienį sakė informuoti Bendrijos šaltiniai. „Nagrinėjame sankcijas Baltarusijai, jeigu dalyvaus puolime prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

JAV rengia nepaprastosios padėties planus, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai. ES, JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės yra tvirtai įsitikinusios, kad Rusijai gresia griežtos sankcijos, jei ji nuspręstų atakuoti Ukrainą. Tačiau dauguma šalių nežino, kaip reikėtų tiksliai apibrėžti Rusijos puolimą.

Šiaurės Korėja praėjusiais metais ir toliau vystė savo branduolinio ginklo ir raketų programas, nepaisydama tarptautinių sankcijų, teigiama konfidencialioje Jungtinių Tautų ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP. Pchenjanui dėl jo vykdomų ginkluotės kūrimo programų šiuo metu yra taikomos didelio masto sankcijos. Be kita ko, šaliai draudžiama eksportuoti anglis, geležį, varį, tekstilę, jūrų gėrybes ir kitus produktus.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas apsikeitė nuomonėmis apie su Ukraina susijusią padėtį ir susitarė tęsti bendradarbiavimą sankcijų Rusijai klausimu, sakoma šeštadienį paskelbtame Dauningo gatvės pranešime. „Lyderiai informavo vienas kitą apie aktualias diskusijas su tarptautiniais partneriais, taip pat ir apie ministro pirmininko vizito Kijeve rezultatus.

JAV prezidento Joe Bideno administracija penktadienį grąžino kai kurias sankcijų Iranui išimtis, stringančioms pastangoms išgelbėti 2015 metų sutartį dėl Teherano branduolinės programos žengiant į kritinę fazę. JAV derybininkai grįžta į Vieną, kur vyksiančių derybų tolesnis etapas gali būti lemiamas. Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašė keletą įsakų, kad nebūtų taikomos sankcijos, susijusios su Irano civiline branduoline veikla.

Lietuvos įmonių gigantai skaičiuoja, kiek jiems kainuos Lukašenkos sankcijos. Skaičiuoja ir valdžia, kaip tai palies mūsų ekonomiką, bet skaičių neviešina. Ekonomistai kalba, kad poveikis nebus didelis, bet Lukašenka savo arsenale turi ir rimtesnių ginklų, skirtų ekonominiam karui, todėl prezidentas Gitanas Nausėda perspėja verslininkus, kad baltarusių veiksmai – lengvai prognozuojami, tad namų darbus derėtų atlikti ir tiems, kurie su problemomis kol kas nesusidūrė.

Kremlius pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės planus imtis sankcijų prieš rusų bendroves siekiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo į Ukrainą, ir pagrasino esant reikalui imtis atsakomųjų priemonių. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį sakė, kad Londonas pristatys naujų sankcijų Rusijai projektą, apimsiantį daug daugiau ekonominių taikinių.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė šalių, kurioms taiko maisto produktų embargą, įvestą reaguojant į Vakarų šalių sankcijas, sąrašą, į jį įtraukdama Lichtenšteiną ir Serbiją. Anksčiau į šį sąrašą jau įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės, JAV, Kanada, Albanija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Šveicarija.

Baltarusijos trąšų bendrovė „Belaruskalij“ pakilo į kovą dėl Lietuvos Vyriausybės priimto sprendimo, pagal kurį nuo vasario 1-osios trąšų tranzito sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nustos galios, nes prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad skundas teisme buvo gautas, o toliau bus sprendžiama, ar jis bus priimtas.

Rusijai gresia sunkesnės nei kada nors anksčiau Vakarų sankcijos, jei ji įsiverš į Ukrainą, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, sąjungininkių lyderiams surengus derybas dėl Maskvos keliamos grėsmės. Informuodamas parlamentą po vėlai pirmadienį įvykusio JAV ir jų sąjungininkių Europoje pokalbio vaizdo ryšiu, B. Johnsonas dar kartą perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl įsiveržimo tikėtino poveikio.

Europos Parlamento (EP) narys Stasys Jakeliūnas užsitraukė parlamento vadovybės nemalonę ir gavo finansinę sankciją, nes atsisakė parodyti skaitmeninį Europos Sąjungos Covid-19 pažymėjimą. S. Jakeliūnas nebuvo vienintelis, sankcijas gavo dar penki EP nariai, pasielgę taip pat.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl sankcijų dviem prorusiškoms ukrainiečių televizijoms – „Peršyj nezaležnyj“ ir „UkrLive“, antradienį pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. „Įgyvendinti Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) 2021 metų gruodžio 28 dienos sprendimą „Dėl asmeninių specialiųjų ekonominių ir kitokių varžomųjų priemonių (sankcijų) taikymo“, – sakoma prezidento įsake.

JAV valdžia svarsto papildomas ribojimo sankcijų priemones Rusijai, jeigu ši nuspręstų pulti Ukrainą. „Reuters“ šaltinių teigimu, svarstoma imtis ir tokių priemonių, kaip išmaniųjų telefonų eksporto į Rusiją draudimas. Be telefonų prie galimai draudimų sąraše atsirasiančių prekių yra įvardijami kritinės svarbos komponentai aviacijai ir automobilių pramonei, o taip pat „daugeliui kitų gamybos sričių“ Rusijoje importuojamos prekės.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog reikia išlaikyti spaudimą  autoritariniam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, o sankcijos turi būti stiprinamos. Pasak jo, režimui būtina ir toliau demonstruoti, kad dar ne sankcijų pabaiga, nes pagrindinės priežastys, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, tebeegzistuoja.  „Politiniai kaliniai, nuslopintas bet koks laisvas balsas visuomenėje, represijos, gąsdinimai, visa tai tebeegzistuoja.

Bent du arbatiniai šaukšteliai kiekvieną valandą ištisą parą visiems Lietuvos gyventojams nuo kūdikio iki senolio. Maždaug tiek mums tektų pagrindinių mineralinių trąšų, kurios per metus oficialiai sunaudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

Baltarusija numatė baudžiamąją atsakomybę už raginimus taikyti sankcijas – atitinkamą įstatymą pasirašė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, antradienį pranešė valstybinė agentūra BelTA. „Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už raginimus taikyti sankcijas Baltarusijos Respublikai, jos piliečiams ir organizacijoms“, – sakoma agentūros pranešime.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Valdantiesiems siūlant įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai sako, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.   Taip pat tvirtinama, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Dėl tebevykstančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą kaltinti reikėtų tik Minsko režimą, turintį dešimtmečių patirtį, kaip apeiti tarptautines sankcijas, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Režimas, turėdamas 27-erių metų patirtį, kaip apeiti sankcijas, išnaudoja sankcijose paliktas spragas ir tęsia prekybą sankcionuota produkcija.

Tarptautinių ir atskirų valstybių ekonominių paskelbtų sankcijų įgyvendinimui reikėtų vieno koordinacinio centro, teigia Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Simono Krėpštos, toks centras galėtų apjungti visas valstybės institucijas ir padėtų išvengti keblių situacijų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga sugriežtintų sankcijas Rusijai, įskaitant ekonomines ir finansines, jeigu Maskva negerbtų suverenių valstybių teisių.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Taikydama Europos Sąjungos sankcijas, Lietuvos muitinė penktadienį pranešė į Prancūziją grąžinusi baltarusių aviakompanijai „Belavia“ skirtą siuntą. „Sprendimas neįforminti eksporto deklaracijos priimtas negavus įmonių sutarties, įrodančios, jog sandoris sudarytas iki šių metų birželio 25 dienos. Pagal vėliau sudarytas sutartis prekių eksportas įmonėms, įtrauktoms į ES sankcijų paketus, yra draudžiamas“, – nurodoma pranešime. Beveik 154 tūkst.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog niekas neverčia Lietuvos valdžios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą dėl įsigaliojusių JAV sankcijų šiai vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų ir eksportuotojų. „Tie, kas stebi viešąją erdvę, supranta, kad tos sankcijos, kurios taikomos JAV ir įsigaliojo nuo 8 dienos (gruodžio 8 dienos – BNS), jos netaikomos tranzitui.

Paaiškėjus, kad JAV taikant sankcijas baltarusiškų trąšų įmonei „Belaruskalij“, jos toliau keliauja tranzitu per Lietuvą, kilo nemenkas skandalas. Opozicija beda pirštu į valdančiuosius ir tikina, kad Vyriausybę ištiko krizė, pasitraukti turėtų atsakingi ministrai, o vertybinę šalies užsienio politiką ištiko bankrotas ir krachas. Tuo metu konservatoriai už skandalo mato kyšančius autokratinių režimų interesus ir teigia, kad būtina ištirti, kas darė įtaką „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų vadovams.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo. „Sienos“ žiniomis, LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Dirmeikis pats kreipėsi į fintech sektoriaus įmones, sūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų LTG aptarnavimą.