rusų propaganda

Vienas baltarusių mokslininkas ir Karolio universiteto Prahoje docentas Ilja Lemeškinas pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje metinių proga išsiuntė straipsnį moksliniam Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto žurnalui. Jame buvo užšifruotas „palinkėjimas“ Rusijos prezidentui ir antikarinė žinutė.

Rusijos propagandiniai šaltiniai jau pradėjo skelbti apie „taktinę ukrainiečių sėkmę kontrpuolimo metu“ ir netgi „byrantį frontą“. Neseniai ukrainiečiams paskelbus apie kontrpuolimo pradžią ir suaktyvinus karo veiksmus daugeliu krypčių buvo oficialiai patvirtinta apie atsiimtas bent penkias gyvenvietes.

Vienoje iš pagrindinių Rusijos propagandos laidų – Vladimiro Solovjovo pokalbių šou per valstybinę televiziją „Rossija 1“ – svečiai, įskaitant ir Rusijos Dūmos deputatą, okupuotas teritorijas Ukrainoje vadino „ginčytinomis“ ir tvirtino, kad jų įtraukimas į Rusijos sudėtį dar nereiškia, kad joms gali būti taikoma branduolinio atgrasymo politika. V. Solovjovas susiginčijo su laidos svečiais dėl Rusijos teritorinio vientisumo ir galimybių panaudoti branduolinį ginklą.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 70 metų. Jis Europoje pasibaigė 1945 metų gegužės 8 dieną, kai Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą. Tačiau sovietai sugalvojo karo pabaigą švęsti gegužės 9-ąją – ji buvo paskelbta nedarbo diena.