rusiški grūdai

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva.

Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti. „Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES.

Briuselio siūlomi įvesti importo muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams iš esmės reikštų jų importo į Bendriją draudimą, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Muitas yra vienas iš instrumentų, kuriuo valdomi prekybos srautai. Kadangi bendras sutarimas yra eiti per muitų politiką, jis pasieks tuos pačius rezultatus“, – penktadienį BNS sakė K. Navickas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Europos Komisijos (EK) siūlymą taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau jis ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių. „Jeigu tarifai patys savaime yra dideli, jie padaro produkciją nebeįperkama, nebekonkurencinga ir tai iš esmės reiškia, kad jie tampa draudžiamais.

Pirmadienį pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti rezoliuciją dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungą (ES) uždraudimo.  Tokį dokumentą Seimui siūlo priimti Kaimo reikalų komitetas – dėl to jis apsisprendė kovo pradžioje.   „Tai mūsų idėjinis, moralinis projektas. Gal juo pavyks suvienyti Europą. ES nors nevalgys rusiškų grūdų“, – balsavimo išvakarėse BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Reaguodama į situaciją regione Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) griežtina iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę – įsigaliojus ministro įsakymui bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai.

Per Lietuvą tranzitu pervežama nedaug rusiškų grūdų, daugiausiai jų gabenama per Latviją, ir tai yra didelė problema, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, šį klausimą trečiadienį žadama aptarti nuotoliniame susitikime su Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu. „Labai konkretus klausimas yra – rusiškų grūdų gabenimas, pavyzdžiui, per Baltijos šalis.

Lietuvos ūkininkai sunerimo paaiškėjus, kad į Latviją įvežta milijonas tonų rusiškų grūdų. Ūkininkai svarsto, kad jie galėjo nugulti ir ant tautiečių stalų. Aiškėja, jog vien per šiuos metus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą galėjo patekti 120 tūkstančių tonų rusiškų grūdų, kurie vėliau išvyksta į trečiąsias šalis.

Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   „Kaip žinia, maisto produktams – ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinių sankcijų politikos pagrindinė nuostata, – tai, kas susiję su maisto prieinamumu, sankcijos tokiems produktams yra netaikomos. Nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos“, –  Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.