rinkimai ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino sprendimą prezidento rinkimus surengti 2024 m. kovo 31 d., Ukrainos televizijos kanalui „Espresso“ sakė parlamentaras Oleksijus Hončarenka. „Mano žiniomis, Volodymyras Zelenskis nusprendė kitais metais surengti prezidento rinkimus. Jis pavedė Prezidentūrai ruoštis rinkimams, kurie turėtų vykti 2024 m. kovo 31 d.  Atrodo, kad tai yra konstitucinis terminas – paskutinis kovo sekmadienis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus net ir tebesitęsiant karui su Rusija. „Esu pasirengęs rinkimams. Turiu omenyje, mes esame pasirengę, jei to reikės“, – sakė V. Zelenskis. Jis pripažino, kad gali kilti sunkumų, be kita ko, dėl to, kad balsuoti turės ir fronte esantys kariai, ir Rusijos okupuotose teritorijose gyvenantys žmonės, ir Ukrainos pabėgėliai.

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad prezidento rinkimai šalyje yra įmanomi, tačiau suabejojo, ar šalys-sąjungininkės ryžtųsi tokio projekto įgyvendinimui Ukrainos karo su Rusija sąlygomis. Pačioje Ukrainoje šiuo metu neįžvelgiama sąlygų surengti rinkimus, net jeigu būtų pakeisti galiojantys įstatymai. Ukrainos konstitucijoje yra draudžiama rengti rinkimus, jeigu šalyje įvesta karo padėtis, priminė Ukrainos prezidentas.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas Aleksandras Zacharčenka pasirašė įsaką dėl vietinės savivaldos rinkimų rengimo spalio 18 dieną, kai kitur Ukrainoje tokie rinkimai vyks savaite vėliau – spalio 25 dieną. Aukščiausiosios Rados, frakcijos „Petro Porošenkos blokas“ lyderio Jurijaus Lucenkos nuomone, DLR ketinimai surengti rinkimus kitu laiku negu kitur Ukrainoje pranašauja Minsko susitarimų žlugimą. „Tai reiškia kursą Minsko susitarimų nutraukimo link.

Žinių radijas Ukrainos prezidentui iškėlus idėją atidaryti užsieniečiams galimybę tapti ministrais, Lietuvos politologų nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė. Politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad krizių metu tokia praktika pasaulyje buvo naudojama. „Krizinėse situacijose tarptautinės organizacijos atlikdavo beveik vyriausybės funkcijas, nesvarbu, kad jie neturėjo ministro portfelio ar kitų pareigų.

Kelios artimiausios savaitės parodys, kokis kryptimi vystysis situacija Ukrainoje po to, kai šios šalies rytuose – separatistinėse Donecko ir Luhansko respublikose – įvyko rinkimai. „Sekmadienį buvo žengtas dar vienas žingsnis skaldant Ukrainą ir sukuriant du prorusiškus anklavus šalies rytuose“, rašo „Le Monde“, vertindamas sekmadienį Donecke ir Luhanske vykusius pseudorinkimus, kurių rezultatus Rusija nusprendė pripažinti.

Europos Sąjunga (ES) gali sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei Kremlius pripažins rinkimų separatistų valdomose ir apsiskelbusiose  nepriklausomomis Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ rezultatus.

Rinkimai Ukrainoje yra esminė liustracijos proceso dalis Kijevas, spalio 26 d. („Interfax“-BNS). Kijevo meras Vitalijus Klyčko, įrašytas pirmuoju į prezidento Petro Porošenkos vadovaujamo politinio aljanso sąrašą, sekmadienį kartu su savo žmona atidavę balsus pirmalaikiuose parlamento rinkimuose.

Lietuvoje viešintis Ukrainos opozicijos politikas, pasaulio bokso čempionas Vitalijus Kličko sako tikintis, kad Ukrainos opozicija per porą mėnesių sutars dėl bendro kandidato prezidento rinkimuose. 42 metų politikas sakė svarstantis galimybę pats mesti iššūkį prezidentui Viktorui Janukovyčiui rinkimuose 2015 metų kovą, bet teigė, jog sprendimą priims po konsultacijų su visuomene ir kitomis opozicijos partijomis. "Jei norime laimėti, mums reikalingas bendras kandidatas.

Išankstiniais duomenimis, nė vienam iš 18-kos į Ukrainos prezidento postą pretendavusių kandidatų nepavyko surinkti absoliučios daugumos. Antrajame rinkimų ture turėtų susitikti prorusiškasis Viktoras Janukovičius ir dabartinė premjerė Julija Tymošenko. Du politikai, kurie prieš šešis metus stovėjo skirtingose barikadų pusėse, dar sykį dėl žmonių balsų susigrums vasario 7-ąją dieną. V. Juščenka - už borto Kaip rodo po rinkimų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 12 tūkst.

Nuo finansų krizės pasaulis perėjo prie ūkio krizės ir milžiniškų valstybių skolų. Tai kelia naują nerimo bangą. Tiesa, ji ne tokia dramatiška kaip prieš metus, tačiau vis tiek verčia sunerimti. Nors, kaip manoma, blogiausi laikai jau praėjo, padėtis, susidariusi Graikijoje ir Dubajuje, rodo, kad randasi naujų labai rimtos infekcijos židinių. Pati rimčiausia problema - fantastiškai išaugusios valstybių skolos.