rinkėjų skaičius

 Seimo narys Kęstutis Masiulis, kurį parėmė per 40 Seimo narių, inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ginčijamas įstatymas numato, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Savivaldybių rinkimuose balsavusiųjų skaičius neturi reikšmės: net jei prie balsadėžių ateitų tik 100 žmonių, rinkimai vis tiek įvyktų. Taip teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris. LRT Radijo klausytoja iš Vilkaviškio nori žinoti, kokiais atvejais savivaldybių rinkimai gali būti laikomi neįvykusias. „Vilkaviškyje iš 35 tūkst. rinkėjų balsavo tik 13 tūkst. Ką šiuo klausimu gali pasakyti rinkimų komisija?“ – teiraujasi klausytoja.

 Iš anksto merų rinkimų antrajame ture jau balsavo 80 tūkst. 399 arba 4,11 proc. rinkėjų. Merai antrajame ture renkami 40-tyje savivaldybių, jose rinkėjų sąrašuose yra 1,9 mln. rinkėjų. 19-koje savivaldybių merai buvo išrinkti per pirmąjį turą, o Trakų rajone rinkimų rezultatai panaikinti dėl pažeidimų. Antrajame ture rinkėjai iš anksto balsuoja ne taip aktyviai, kaip per pirmąjį turą. Tuomet per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškę 4,99 proc. rinkėjų.

(Papildyta 00.17) Už elektrinės statybas balsavo 35,74 proc. rinkėjų. Prieš – 60,34 proc. Suskaičiuota per 20 proc. balsų. (Papildyta 23.16) Paskelbti duomenys iš 218 apylinkių. Už elektrinės statybas balsavo 35,22 proc. Lietuvos piliečių, prieš – 61,02 proc. 3,75 proc. biuletenių negaliojantys. (Papildyta 22.42 val.) VRK paskelbti referendumo rezultatai. Už naują atominę elektrinę Lietuvoje balsavo tik 34,66 proc. referendume dalyvavusių piliečių. Prieš pasisakė 62,29 proc.

Va­kar aš­tun­tą va­lan­dą ry­tą Šiau­liuo­se, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, pra­si­dė­jo išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas Sei­mo rin­ki­muo­se ir re­fe­ren­du­me dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Iki 17 va­lan­dos Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je sa­vo bal­sus bu­vo ati­da­vę apie 500 rin­kė­jų. Per pie­tus – ei­lė Vi­dur­die­nį Sa­vi­val­dy­bė­je prie bal­sa­vi­mo ka­bi­nų ri­kia­vo­si ei­lė.

Argentinos senatas pateikė siūlymą sumažinti balsavimo rinkimuose amžiaus cenzą bei leisti užsieniečiams balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Šalis taptų viena iš kelių valstybių pasaulyje, suteikiančių tokią teisę, praneša LRT TV Naujienų tarnyba. Argentinos senato nariai, siūlantys sumažinti balsavimo cenzą nuo 18 iki 16 metų, teigia, jog tokio amžiaus žmogus jau visiškai subrendęs tam, kad galėtų reikšti savo politines pažiūras.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad šie rinkimai bus pirmieji, kai rinkėjų skaičius pradėjo mažėti. „Anksčiau buvo didelis 18-mečių prieaugis, tačiau dabar ateina ta karta, kuri gimė po 1990-ųjų kovo 11-osios, kai gimstamumas sumažėjo“, – lrytas.lt sakė Z. Vaigauskas. Keli tūkstančiai po 1990-ųjų kovo 11-osios gimusių jaunuolių turės teisę parlamentarus rinkti jau antrą kartą.