res publica

Estijos parlamentas lapkričio 9 dieną paskelbė nepasitikėjimą jaunuoju premjeru Taavi Rõivu. Panašu, kad tai ir jo vadovaujamos liberalios pakraipos Reformų partijos ilgamečio dominavimo šalies politinėje sistemoje pabaiga. Ši partija vadovavo vyriausybei nuo pat 2005 metų, o iš viso valdžioje išbuvo be pertraukos septyniolika metų. Be jokios abejonės, daug kam toks vienos partijos viešpatavimas buvo jau įsipykęs.

Trys naują Estijos koalicinę vyriausybę formuojančios partijos ketvirtadienį įsipareigojo išlaikyti šią nedidelę Baltijos valstybę Europos Sąjungoje ir NATO. Centro partija, kairioji Socialdemokratų partija bei konservatyvioji „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) oficialias derybas dėl koalicijos pradėjo trečiadienį, kai į keblią padėtį pakliuvęs ministras pirmininkas Taavi Roivas, centro dešiniųjų Reformų partijos lyderis, pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.

Estijos penkių parlamento frakcijų lyderiai po antradienį įvykusio susitikimo paragino šalies vyriausybės vadovą ir Reformų partijos pirmininką Taavi Roivas iki trečiadienio 14 valandos atsistatydinti iš premjero posto, pagrasindamos, kad priešingu atveju partijos išreikš nepasitikėjimą premjeru.

 Estijoje sekmadienį prasideda vietos valdžios rinkimai, prieš kuriuos, išankstinio balsavimo metu, savo balsą atidavė beveik ketvirtadalis rinkėjų. Spalio 20-ąją visos rinkimų apylinkės dirbs nuo 9 val. iki 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Per išankstinį balsavimą, kuris vyko tris dienas, savo balsus atidavė maždaug 265 tūkst. rinkėjų – 24,4 procentai. Elektroniniu būdu per septynias dienas savo balsus atidavė 133 808 rinkėjai.

Estijos vidaus reikalų ministras Kenas-Marti Vaheras (Kenas Martis Vaheras) ir gynybos ministras bei susivienijimo „Tėvynės sąjunga“ ir „Res Publica“ (IRL) pirmininkas Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) Interpolo paskelbtą IRL kandidato į Talino mero postą Eeriko-Niileso Krosso (Eriko-Nyleso Kroso) tarptautinę paiešką pavadino Rusijos slaptųjų tarnybų bandymu kištis į Estijos suverenitetą ir paveikti spalio 20 dienos savivaldybių rinkimų rezultatus.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Pro Patria“ ir „Res Publica“ sąjungos (PRU) taryba išreiškė pasitikėjimą dviem jos deleguotiems ministrams, kurie siejami su Estijoje įsiplieskusiu leidimų gyventi šalyje skandalu. Išklausiusi vidaus reikalų ministro Keno-Marti Vahero bei ūkio ministro Juhano Partso paaiškinimus, PRU taryba aiškia balsų dauguma pareiškė pasitikinti šiais politikais.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Pro Patria“ ir „Res Publica“ sąjungos (PRU) pirmininkas Martas Laaras paskelbė, kad dėl dviejų PRU ministrų, siejamų su leidimų gyventi šalyje skandalu, bus sprendžiama šeštadienį neeiliniame sąjungos tarybos posėdyje. M. Laaras savo partijos nariams pranešė, kad taryba balsuos dėl pasitikėjimo vidaus reikalų ministru Kenu–Marti Vaheru bei ūkio ministru Juhanu Partsu.

Estijos Tėvynės sąjungos ir „Res Publica“ (IRL) sąjungos narys, dabartinis europarlamentaras Martas Laaras (Martas Laras) antradienį pasveikino Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininką Andrių Kubilių su pergale Lietuvos parlamento rinkimuose, kuri, jo nuomone, sutvirtins Baltijos šalių bendradarbiavimą. Pasak Estijos konservatorių lyderio, Lietuvos vidaus politiką jau kurį laiką krečia karštinė.

Reformų, Tėvynės ir "Res Publica" sąjunga (IRL) ir Socialdemokratų partija tęs derybas dėl Estijos valdančiosios koalicijos formavimo Žaliųjų partijai nedalyvaujant.Partijos tikisi antradienį galutinai susitarti dėl koalicinio susitarimo ir postų pasidalijimo.Nepatvirtintais duomenimis, Reformų partija gali gauti premjero, parlamento pirmojo vicepirmininko, užsienio reikalų, teisingumo, socialinių reikalų, kultūros ir aplinkos ministrų postus.

Konservatyvių partijų "Tėvynė" ir "Res Publica" sąjungos (IRL) delegacija derybose dėl naujos koalicijos sudarymo Estijoje pirmadienį pateikė Reformų partijai du variantus, kaip būtų galima tęsti derybas.Pagal vieną jų, partija pasiryžusi atsisakyti užsienio reikalų ministro posto, kurio anksčiau primygtinai siekė.Pasak partijos generalinio sekretoriaus Margaus Tsahknos, partijos siūlomi sprendimo variantai atveria kelią sudaryti darbingą koaliciją, galinčią ginti Estijos interesus.

Estijos partijos šį pavasarį rinkimų į Europos Parlamentą kampanijai ketina išleisti maždaug 15 mln. kronų (3 mln. 309 tūkst. 900 litų), pranešė "Eesti Paeevaleht". Valdančioji partija Res Publica Europarlamento rinkimams išleis 4 mln. kronų su sąlyga, kad kandidatai taip pat prisidės prie kampanijos rėmimo. Rinkimų kampanija bus pradėta iki rinkimų likus mėnesiui, gegužę. Estijos liaudies sąjunga kampanijai ketina išleisti iki 3 mln. kronų.

Valdančioji Estijoje koalicija nori peržiūrėti įstatymo dėl tėvų darbo užmokesčio projektą, kad pinigai tėvui, auginančiam vaiką, būtų mokami tik po pusės metų nuo vaiko gimimo arba apskritai būtų mokami tik motinai. Laikraštis "Eesti Paevaleht" rašo, kad išmokėti tėvų darbo užmokestį tėvui tik praėjus pusei metų nuo vaiko gimimo siūlo parlamento socialinė komisija ir partija "Res Publica", o Reformų partija mano, kad tėvas iš viso neturėtų teisės auginti vaiką.

Estijos ministro pirmininko partijos "Res Publica" populiarumas per du mėnesius smuko nuo 23 iki 17 proc., o didžiausios opozicinės Centro partijos - pašoko nuo 23 iki 25 procentų. Laikraštis "Postimees" rašo, jog remiantis "Emor" tyrimais, kitų parlamente atstovaujamų partijų rodikliai beveik nepakito, nors požiūrį į vyriausybę sociologai apskritai vertina kaip veikiau neigiamą. 40 proc.

Didžiausios Estijos partijos neteisinga vadina valdančiosios Reformų partijos poziciją, esą valstybė neturi finansuoti euroskeptikų. Antroji valdančioji partija, "Res Publica", pranešė, jog nemano esant teisinga blokuoti euroskeptikų finansavimą, nes, jos nuomone, vyriausybė privalo sudaryti žmonėms sąlygas susipažinti su visa reikalinga informacija. Pasak centristų, būtų neteisinga, jei vyriausybė ribotų euroskeptikų galimybę gauti lėšų propagandai.

Dauguma Estijos ministrų neketina vykdyti prieš rinkimus valdančiosios "Res Publica" partijos duotų pažadų ir atsisakyti brangių tarnybinių automobilių. Laikraštis "Eesti Paevaleht" rašo, kad atsisakyti tarnybinių automobilių ar labai brangius pakeisti kuklesniais ketina tik trys ministrai, likusieji persėdo į tuos, kuriais važinėjo jų pirmtakai. Ministrų automobiliams valstybė per mėnesį išleidžia 65 tūkst. kronų (daugiau kaip 14 tūkst.

Naujajai Estijos parlamento pirmininkei Enei Ergmai (Enei Ergmai) pavyko įgyvendinti savo norą - atsisakyti tarnybinio liukso klasės automobilio "Mercedes-Benz" ir persėsti į kuklesnį "Volkswagen Passat". Apie tai pranešė laikraštis "Postimees Online", pasak kurio, 1997 metais pagamintu "Volkswagen Passat" 58 metų E. Ergma pradės naudotis grįžusi iš savo pirmojo užsienio vizito į Rygą.