ramutė skučaitė

Artėjanti Tarptautinė vaikų knygos diena, pradėta švęsti per pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimtadienį ir jau švenčiama daugiau nei keturiasdešimt metų, verčia susimąstyti: o kokia auga ir užaugs nauja mūsų šalies karta? Kokie jie bus? Kokias knygas skaitys? Kokiomis mintimis mąstys? Labiausiai šie klausimai jaudina tuos, kurie kuria jaunosios kartos vertybinę sistemą, išgyvena dėl jos likimo, rašo tiems, kurie dar tik kurs mūsų ateitį, ir tikisi, kad tie jaunieji užaugę nenuvils.

Ar lengva kurti vaikams, paklausėme Nacionalinės premijos laureatės poetės Ramutės SKUČAITĖS. Apsilankiusi šventiniame vaikams skirtame spektaklyje, pastebėjau, kad ne taip paprasta įtikti mūsų mažiesiems žiūrovams: nepraėjus nė pusvalandžiui, šie aptingsta, ima snūduriuoti arba neramiai malasi kėdėse, vis timpčiodami tėveliams už rankovės: „Nusibodo! Greičiau eikim iš čia!” Taigi tik dar kartą įsitikinau, kad vaikams kuriantys menininkai apdovanoti ypatingu talentu - reikia gerai suprasti sav...

Penktadienį Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2009 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, išrinkti iš 14 kandidatų. Už viso gyvenimo nuopelnus Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnęs kino režisierius Almantas Grikevičius apdovanotas ir už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą. Teatro režisierius Jonas Rimgaudas Jurašas apdovanotas už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas žymaus lietuvių semiotiko ir mitologijos tyrinėtojo Algirdo Juliaus Greimo archyvas papildytas naujais dokumentais. Skulptorė ir keramikė Aleksandra Kašubienė, gyvenanti Naujoje Meksikoje, perdavė A.J.Greimo ir A.Kašubienės 1988–1992 metų susirašinėjimą. A.Kašubienė su A.J.Greimu susipažino 1941 metais jam mokytojaujant Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kai jam buvo 24-eri, o jai – 18-oka metų.

Pirmadienį bus paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laureatai bus paskelbti po pirmadienį vyksiančio Lietuvos nacionalinių premijų komisijos posėdžio, kuriame komisijos nariai iš 12 į antrąjį turą patekusių pretendentų išrinks 6 nugalėtojus, pranešė Kultūros ministerija.

Pirmadienį bus paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laureatai bus paskelbti po pirmadienį vyksiančio Lietuvos nacionalinių premijų komisijos posėdžio, kuriame komisijos nariai iš 12 į antrąjį turą patekusių pretendentų išrinks 6 nugalėtojus, pranešė Kultūros ministerija.

Spalio 23 d., ketvirtadienį, 15.30 val. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje įvyks parodos „Knygos lėlių teatrui“ atidarymas. Parodoje pristatomi labiausiai Lietuvos lėlių teatrui nusipelnę menininkai, lėlių teatrų patriarchai – Stasys Ušinskas, Balys Lukošius, Mykolė Krinickaitė, Stasys Ratkevičius, lėlių teatro reformatorius, režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras.

Prestižines Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijas šiemet pretenduoja gauti devyniolika kūrėjų. Iš jų premijų komitetas turės atrinkti ne daugiau kaip šešis ypač įvertinimo nusipelnusius menininkus.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijas šiais metais gauti pretenduoja 30 menininkų.Kaip pranešė Kultūros ministerija, į premijas pretenduoja džiazo atlikėjai Leonidas Šinkarenka ir Dainius Pulauskas, kino menininkai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, vertėja Ramutė Ramunienė, dainų kūrėjas ir atlikėjas Vytautas Kernagis, poetas, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.

Teatras, neatsiejamas nuo tamsiųjų ir šaltųjų mėnesių, su vasara beveik neturi nieko bendro – tačiau vasarojant pajūryje, jis neabejotinai asocijuojasi su Muzikiniu rugpjūčiu pajūryje, kuris jau kelintą kartą atgaivina susidomėjimą beveik kasdiene rutina tapusius rugsėjo-gegužės vakarus tarp tikrovės ir fikcijos. Šio Klaipėdoje rengiamo festivalio intriga – retai statomi muzikiniai veikalai, dažnai pirmą kartą pristatomi Lietuvos auditorijai.