rail baltika

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties vienintelė nepasirašiusi valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė siūlo nepasirašyti sutarties - tai reiškia, kad bendrovė nebūtų sutarties šalimi. Tai yra vienas iš trijų pasiūlymų, kuriuos įmonės valdybai pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Jie teigia laukiantys įmonės valdybos sprendimo, o pastarosios vadovas teigia, kad sutartis bus pasirašyta.

Trijų Baltijos šalių ir Europos Komisijos atstovai trečiadienį Briuselyje tęsia derybas dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ finansavimo schemos. Lietuvos atstovas tikisi, kad šalims pavyks susitarti, kaip bus vykdomi viešieji pirkimai. Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS teigė, kad stebėtojų tarybos posėdyje tikisi rasti bendrą sutarimą, kaip šalys įgyvendins projektavimo ir rangos konkursus.

Vakar baigėsi viešasis europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) svarstymas. Panevėžio, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybėse AB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas dar kartą pristatė ataskaitą ir per mėnesį gautus siūlymus. Išvada išliko ta pati – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius.

Su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi Meilūnu kalbasi Živilė Makauskienė. – Šių metų rugsėjį sukanka 15 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo. Kaip trumpai apibendrintumėte lietuvių ir lenkų santykių raidą per tą laikotarpį? – Per tą laiką pavyko sukurti gerus kaimyninius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuva ir Lenkija nebuvo savarankiškos ir neturėjo valstybinių santykių. Todėl tai yra didelis pasiekimas.