Quadrum

Investuotojus labiausiai domina nekilnojamasis turtas Vilniuje Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir iššūkių, su kuriais susiduria šalies ūkis, Lietuvos komercinių patalpų rinkoje ir toliau išsilaiko teigiamos nuotaikos ir tęsiasi nuosaikaus atsigavimo etapas, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje savo komercinių patalpų III ketvirčio apžvalgoje.

 Sostinės Konstitucijos prospekte kylančiame šiuolaikiniame verslo centre „Quadrum“ įsikurs technologijų bendrovė „Adform“. Šią savaitę „Adform“ atstovai pasirašė ilgalaikės nuomos sutartį su projektą vystančia Norvegijos nekilnojamo turto plėtros bendrove „Schage real estate“. Technologijų bendrovė dar vienas stambus nuomininkas. Verslo centre savo būstinę įsteigs ir DNB bankas.

Patinka mums tai ar ne, Vilnius yra globalus miestas. Laimę Lietuvos sostinėje randa ne tik iš kitų šalies miestų suplaukę vidiniai imigrantai, bet ir už jūrų marių atvykę verslininkai, kurie čia siekia ne tik profesinės, bet ir asmeninės sėkmės.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso buvo sudaryti 5 investiciniai sandoriai , kurių bendra investicijų vertė siekia apie 430 mln. litų. Tai yra 193%, beveik 3 kartus daugiau, palyginti su visais 2012 m. Bendras įsigyto turto plotas sudaro 126 500 m2. „Rezultatai iškalbingi.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante įsikursiančio verslo miesto mieste „Quadrum“ statybų aikštelę bei teritoriją juosiančią informacinę tvorą apšvies saulės energija maitinami prožektoriai. Aplinkai draugiški ir išteklius taupantys įrenginiai – saulės kolektoriai – tokiam tikslui Lietuvoje buvo pasitelkti pirmą kartą. „Šiam projektui keliami itin griežti efektyvaus energijos panaudojimo reikalavimai, tad jais vadovaujamės jau nuo pat pirmųjų žingsnių statybų aikštelėje.

Sostinės Konstitucijos prospekte prasidėjo 260 mln. litų vertės verslo centro „Quadrum“ statybos. Jo šildymui bus naudojama geoterminė energija. Trečiadienį statybų pradžios renginyje buvo ne tik įkasta simbolinė kapsulė, bet ir pradėtas gręžti pirmasis gręžinys, tapsiantis modernaus verslo centro geoterminio šildymo sistemos dalimi. Po pastatu bus 700 vietų trijų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Beveik 4 mln. litų vien baudoms pasirengusi skirti bendrovė, statysianti Vilniuje šiuolaikiškiausią Baltijos šalyse verslo centrą. Ji neketina įrengti tiek automobilių aikštelių, kiek reikalauja Statybos techninių reikalavimų (STR) reglamentas, rašo „Lietuvos rytas“. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje dar nėra nė vieno statinio, kuris būtų įvertintas pagal poveikio aplinkai vertinimo ir pastatų reitingavimo sistemą BREEAM. Nuo 1990-ųjų pasaulyje jau reitinguota per 200 tūkst. pastatų.

2013-aisiais Vilniuje planuojama užbaigti ne vieną stambų, dešimtis ir šimtus milijonų kainuosiantį projektą. Kai kurių jų įgyvendinimas trunka jau keletą metų, o darbus dažnai stabdo lėšų trūkumas. Šias metais ketinama pabaigti kelis infrastruktūrinius, komercinius bei rekreacinius projektus. Be kitų smulkesnių mieste vykdomų investicijų ir statybų, didžiausi projektai planuojami šie: Keliai ir gatvės Į Vakarinio aplinkkelio II etapą šiemet bus investuota beveik 169 mln. litų.

Naujoji DNB pagrindinė buveinė ir modernus finansinių paslaugų centras banko klientams įsikurs Vilniuje naujai statomame šiuolaikiniame verslo centre „Quadrum“, Konstitucijos prospekte 21. Tai numatyta metų sandūroje pasirašytoje ilgalaikės nuomos sutartyje su konkursą laimėjusia Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Schage Real Estate“. Planuojama, kad DNB bankas persikels į dešiniajame Neries upės krante besikuriantį ir pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotą verslo...

Pirmą kartą Lietuvoje nekilnojamo turto vystymo bendrovė savo projekto pristatymui panaudojo išplėstosios realybės (augmented reality, AR) technologiją. Vilniuje, Konstitucijos prospekte modernų daugiafunkcinį verslo centrą vystanti Norvegijos bendrovė „Schage“ būsimą pastatų kompleksą atvaizdavo tikroviškame erdviniame makete. Toks sprendimas leidžia projektą apžiūrėti tarsi jis jau būtų pastatytas.

Būtent verslo centrų plėtra Lietuvos sostinėje tapo komercinio sektoriaus arkliuku. Per 2010 m. sparčiai mažėjęs laisvų biuro patalpų plotas bei stojusios komercinių projektų statybos lėmė pakankamai drąsius plėtotojų sprendimus atgaivinti arba pradėti naujas verslo centrų statybas.