pripetė

Ukrainoje jau antrą savaitę buvo gesinami miškų gaisrai prie 1986-aisiais katastrofą patyrusios Černobylio atominės elektrinės smarkiai išplito – jau vadinami didžiausiais šios pavojingos zonos istorijoje. Baiminamasi, kad kaimynines šalis pasieks radioaktyvūs dūmai. Liepsnos dabar vos per porą kilometrų nuo pavojingų radioaktyvių atliekų saugyklos Pripetėje.

Gamtiniai gaisrai, siaučiantys uždaroje zonoje aplink katastrofos ištiktą Černobylio atominę elektrinę (ČAE), jos panaudoto kuro saugykloms ir kitiems svarbiems objektams pavojaus šiuo metu nekelia, pirmadienį paskelbė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Šiuo metu pagrindinės pastangos sutelktos sustabdyti [ugnies] plitimui ir lokalizuoti atskirus gaisrų židinius.

Kelionės į Černobylį pastaruoju metu sulaukia nemažai dėmesio, tačiau kartais keistose situacijose atsiduriama ne dėl pasirinktos ekskursijos krypties, o išsinuomoto automobilio. Transporto priemonę išnuomojusi įmonė lūžus automobilio ratui iš kelionės organizatoriaus pareikalavo beveik 1600 eurų už remonto išlaidas, o šiam nesutikus, iš kito kelionės dalyvio reikalavo 1200 eurų.

Daugybė žmonių, nepaisant, koks jų amžius, yra girdėję apie Černobylio katastrofą ir apleistą Pripetės miestelį. Nelaimė įvyko 1986 metais, ir nuo to laiko miestą agaubė tamsus mirties ir gedulo šešėlis. Šiaurės Ukrainoje esantis vaiduoklių miestas atrodo tikrai nejaukiai. Viskas jame atrodo tarsi sustingę laike: išmėtyti žaislai, knygos, drabužiai. Kiekviename kampe jaučiasi praeities dvelksmas. Kadaise Pripetė buvo modernus miestas, tačiau dabar jis atrodo tarsi užmigęs amžinam miegui.

Daugybė karinių ir pramoninių objektų mena buvusios didžiausios pasaulio valstybės istoriją ir šaltojo karo grėsmę. Kalėjimai, gulagai, fabrikai ir ištisi pramoniniai miestai, kariniai objektai ir tyrimų stotys – jų Sovietų Sąjungoje netrūko. Netrūksta ir dabar, tik šiandien šie betoniniai vaiduokliai tarsi praeities šešėliai stovi apleisti, niekam nebereikalingi.

Viena iš pirmųjų vakariečių ekspedicijų, išdrįsusių pravažiuoti visą vaiduokliu virtusį Pripetės miestą ir nusigauti iki pačios garsiosios atominės elektrinės yra „Discovery“ ekspedicijos komanda. 1986 m. balandžio 26 d. sprogus ketvirtajam Černobylio atominės elektrinės reaktoriui įvyko baisiausia visų laikų atominės energetikos katastrofa.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama paminėti 25-ąsias Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Minėjime kalbės Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius. Kartu su Seimo Darbo partijos frakcijos nariu Vydu Gedvilu jis dalyvaus ir šiai progai skirtoje konferencijoje. Seimo rūmuose taip pat rengiamas judėjimo „Černobylis“ dalyvių susitikimas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

Ankstų 1986-ųjų balandžio 26-osios rytą sprogo Černobylio branduolinės jėgainės reaktorius. Černobylio katastrofa paliko milžinišką užterštą zoną, kurioje nežinia kada bus saugu gyventi žmonėms ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje. Minimą tragišką sukaktį dar labiau temdo nerimas dėl katastrofos Japonijos branduolinėje elektrinėje padarinių. Prieš 25-erius metus ankstyvą rytą Černobylio elektrinės darbuotojai atliko ketvirtojo reaktoriaus bandymus, kai nugriaudėjo sprogimas.

Pripetė (ukr. ir rus. При́пять) – radioktyvus miestas vaiduoklis Černobylio zonoje, Kijevo srityje, šiaurės Ukrainoje, ant Pripetės upės kranto, netoli sienos su Baltarusija, už mažiau nei trijų kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės. Miestas buvo įkurtas 1970 metais Černobylio atominės elektrinės darbuotojams. Pripetėje gyveno 50 000 žmonių. Pagal generalinį planą, miestas turėjo išsiplėsti iki 80 tūkstančių gyventojų, tačiau 1986 metais balandžio 27 dieną visi planai žlugo.