prezidentas adamkus

Nuotaikos – ne kokios. Apie Seimą bei jį sudarančias partijas ir vyriausybę, kuriuos Prezidentas Valdas Adamkus stipriai kritikavo, liko tokios pat, kokios buvo prieš jo pranešimą, nes jis kalbėjo apie visuomenei jau seniai žinomus ir kasdien aptariamus reikalus, nieko naujo nebepasakydamas. Tačiau Prezidento atžvilgiu nuotaikos pablogėjo. Ir net gerokai. Nes vargu ar kas suprato, kam iš tikrųjų šis pranešimas buvo skirtas.

„Metai, ačiū Dievui, buvo geri” - žodžiai, kuriais žymus lietuvis poetas, dramaturgas, septyniolikos poezijos rinkinių autorius Justinas Marcinkevičius dėkojo ne tik Dievui, bet ir likimui, vertindamas 2007-uosius, nes šiuos metus sakėsi išgyvenęs nekamuojamas didelių ligų, o taip pat sveiki buvę ir jo artimieji. Šiuo atžvilgiu praėjusiais metais pasigyrė ir per juos nė karto nesirgęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Pareiškė Lietuvos policijos vadovas Vytautas Grigaravičius, sužinojęs apie reikalavimus atsistatydinti, kai jo vadovaujamos policijos girto pareigūno vairuojamas automobilis užmušė tris vaikus, o pats kaltininkas, įšokęs į kitą automobilį, iš avarijos vietos pabėgo.

Pirmąją šio rašinio dalį baigdamas, tęsinyje žadėjau panagrinėti politikavimą ten, kur jo reikia. Taip ir darysiu, tačiau negaliu palikti nepaminėto dar vieno naujo nereikalingo politikavimo reiškinio, spalio paskutinę dieną į sceną įšokusio iš pačios aukščiausios Lietuvos valdžios įstaigos – Prezidentūros.

Fantastinis satyrinis politinis trileris Štai kokias prognozes, tiksliau, jeigu jau laikysimės krypties „kalbėkim lietuviškai“- štai kokius pramatymus išgirdome apsilankę pas etatinį ateities pranašautoją Palmyrą Nostragramą.

Politologai Mauzeris su Surskiu aiškina, kodėl liberalcentristai nori palikti vieną mokestį – abonento. Paskui aiškinasi sveikatos problemas – kodėl visiems, kas mini Zuoko vardą, pakyla kraujospūdis. Mauzeris: Jo, jo, jo, Surski, vis tik Seimo buldozeris prastūmė naujus mokesčius. Surskis: Mielas, kolega, čia dar nepaskutinė stotelė. Prezidentas Adamkus dar gali uždėti savo veto. Mauzeris: Nu jo, liberalzuokistai ir prašo, kad visi mokesčiai būtų užvetuoti. Surskis: Ne-vi-si.

Konkurencija yra vienas svarbiausių pažangos variklių. Tačiau Lietuvos politikoje taip būna ne visada. Kaip tik konkurencija gali tiek pražudyti dabartinę valdančiąją daugumą, tiek ir ją išsaugoti Praėjusi savaitė itin ryškiai parodė, kad pragmatinio siekio paimti valdžią suburta koalicija eižėja per pačias siūles. Jau nuo pirmųjų žingsnių socdemų, darbiečių, soclibų ir valstiečių atstovai Vyriausybės vežimą traukia į skirtingas puses.