pratybos

Kovo 26 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) prasidės Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės lauko taktikos pratybos „Kylantis Grifonas“ (angl. „Rising Griffin“), rašoma pranešime spaudai. Iki balandžio 10 d. vyksiančiuose mokymuose dalyvaus apie 1000 karių ir 200 karinės technikos vienetų.

Su Jungtine Karalyste sutarta didinti bendrų karinių pratybų skaičių, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai sakė po antradienį Londone vykusio susitikimo su šios šalies premjeru Borisu Johnsonu, pranešė Prezidentūra. Susitikimo metu aptartas didesnis Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) įsitraukimas Baltijos regione, pratybos jūroje, ore ir sausumoje bei sąveika su regione dislokuotomis NATO pajėgomis.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

Šią savaitę Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje vyko regioninės artimos oro paramos pratybos „Aršus Vilkas„ (angl. „Furious Wolf“). Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybų metu valdyti sraigtasparnių ir naikintuvų atakas treniravosi jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistai – ant žemės esantys kariai, nuolat palaikantys ryšį su orlaiviais ir pagal specialias procedūras nurodantys jiems ant žemės esančius taikinius.

10 valstybių gynybos ministrai antradienį po derybų Didžiojoje Britanijoje pasmerkė Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje ir paskelbė apie karines pratybas Baltijos jūroje. Britų vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) pareiškime nurodė, kad „netrukus surengs pratybas, pademonstruosiančias JEF valstybių judėjimo laisvę“ šioje strateginę reikšmę turinčioje zonoje. „Ši ir vėlesnė veikla išliks prevencinio ir proporcingo [pobūdžio].

Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, sakė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius. „Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis.

Pietų Lietuvoje vyksta Greitojo reagavimo pajėgose budinčios kovinės grupės pratybos, jos truks visą vasarį, trečiadienį pranešė kariuomenė. Pasak kariuomenės, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Pasirengęs ulonas“ pradėtos praėjusią savaitę, jos vykdomos siekiant netikėtai patikrinti kovinę parengtį.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjo aktyvi rusų ir baltarusių karinių pratybų stadija. Tai, kad gretimoje šalyje yra tūkstančiai rusų karių ir sunkiosios technikos gynybos specialistams nekelia susižavėjimo, bet panikos taip pat nėra. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra. Jam pritaria ir tv3.lt kalbinti specialistai, kurie prabrėžia, kad tikra grėsmė gali prasidėti tada, kai rusai „pamirš“ išvesti savo karius iš Baltarusijos.

Rusija pasiuntė šturmo lėktuvų Su-25SM į pratybas Baltarusijos vakarinėje Bresto srityje, šeštadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. „Rytų karinės apygardos Su-25SM įgulos, įtrauktos į Sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų patikrinimą, baigė persibazavimą į Baltarusijos Respublikos aerodromus“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Konkretus šių lėktuvų skaičius nebuvo atskleistas.

Rusija planuoja surengti karines pratybas 240 km nuo Airijos krantų. Airijos žvejybos laivai planuoja taikiai sutrikdyti Rusijos karinio jūrų laivyno karines pratybas, pranešė Airijos Pietų ir Vakarų žuvų gamintojų organizacijos vadovas Patrickas Murphy, rašo politico.eu. Vasarį karinės pratybos vyks tarptautiniuose vandenyse, 240 kilometrų nuo Airijos pietvakarių pakrantės.

Rusijos kariškiai antradienį pranešė šalies pietuose netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme pradėję pratybas ir nurodė, kad jose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų. Rusijos naujienų agentūros citavo Pietinės karinės apygardos informaciją, kad šios pratybos yra kovinio pasirengimo patikrinimas. Pratybos surengtos tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos ir nuo jos atplėšto Krymo.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė apie ateinančią savaitę prasidėsiančias dideles NATO karinių jūrų pajėgų pratybas Viduržemio jūroje, dalyvaujant amerikiečių lėktuvnešiui „USS Harry Truman“. Pirmadienį prasidėsiančios pratybos „Neptune Strike 2022“ („Neptūno smūgis 2022“) vyks tvyrant didelei įtampai su Rusijai, kuri irgi rengs manevrus tuo pačiu laikotarpiu. „Neptune Strike 22“ vyks iki vasario 4 dienos.

Rusija ketvirtadienį paskelbė šį mėnesį ir vasarį surengsianti didžiules karinio jūrų laivyno pratybas, kuriose dalyvaus daugiau nei 140 karo laivų ir pagalbinių laivų. Apie tokius planus paskelbta tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

Baltarusijos autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį paskelbė, kad jo armija kitą mėnesį surengs karines pratybas su Rusijos pajėgomis, ir kritikavo, anot jo, vis aktyvesnį NATO veikimu Europoje. „Prieš kurį laiką suplanavome karines pratybas vasarį. Prašom... paskirti ir paskelbti konkrečią datą, kad niekas negalėtų kaltinti mūsų staiga sutelkus pajėgas ir beveik pasirengus eiti į karą“, – kariuomenės pareigūnams pasakė A. Lukašenka. Jo žodžius citavo valstybinė televizija.

Rusijos vakaruose ateinančiais metais bus surengtos dviejų armijų štabų pratybos ir operatyvinės Baltijos laivyno grupės pratybos, pranešė Vakarų karinės apygardos pajėgų vadas Aleksandras Žuravliovas. „Kovinės ir operatyvinės parengties viršūnė 2022 metais bus dvišalės štabų pratybos dalyvaujant dviem apygardos junginiams ir operatyvinės pratybos su Baltijos laivyno pajėgų grupe“, – interviu laikraščiui „Krasnaja zvezda“ sakė A. Žuravliovas.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad daugiau kaip 10 tūkst. karių užbaigė mėnesį trukusias pratybas netoli sienos su Ukraina, Vakarų šalims kaltinant Maskvą planais įsiveržti į kaimyninę šalį. Gynybos ministerija pranešė, kad Pietų karinės apygardos pajėgų mokymai vyko daugybėje pietinių regionų, įskaitant Rostovo sritį, Krasnodaro kraštą ir Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Kijevas galimai ruošiasi „karinei operacijai“ separatistinio konflikto draskomame Donbaso regione. „Rusijos prezidento pareiškimas, kad Ukraina neva ruošiasi „karinei operacijai“ Donbase, yra netiesa. Ukraina siekia tik taikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ konfliktą Ukrainoje rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius šalia Rusijos sienų, JAV kaltinant Maskvą karių telkimu netoli Ukrainos. „(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui letalinius modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas Užsienio reikalų ministerijoje.

Du Rusijos oro desantininkai penktadienį žuvo per pratybas Baltarusijoje, pranešė Gynybos ministerija, patvirtindama anksčiau baltarusių aktyvistų paskelbtą informaciją. Abu kariškiai patyrė traumų per šuolį su parašiutais netoli Gardino. „Nepaisant gydytojų pastangų, abu Rusijos kariai kontraktininkai mirė nuo patirtų traumų“, – sakoma pranešime.

Rusija per karines pratybas išsiuntė desantininkų dalinį į Baltarusiją, penktadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. „Atliekant neplaninį kovinės parengties patikrinimą, lapkričio 12 dieną Rusijos desantininkų dalinys atliks praktinį nusileidimą nepažįstamoje nusileidimo aikštelėje Baltarusijos Respublikos Gardino srityje“, – pranešė ministerija. Remiantis pranešimu, desantininkai dalyvaus taktinėse pratybose su baltarusių pajėgomis.

Vilnius šiandien treniravosi, kaip elgtis įvykus nelaimei Astravo elektrinėje. Anksčiau kartu su ministerija didelėse pasiruošimo pratybose nesutikusi dalyvauti, dabar sostinės valdžia ėmėsi savo atskiro pasiruošimo. Tam pasitelkė būrį moksleivių – surinko juos iš mokyklos, vežė švarinti nuo radiacijos ir apgyvendino mokyklos sporto salėje. Savivaldybė sako, kad tai vainikavo net trejus metus trukusį jos specialistų darbą, nors ugniagesiai gelbėtojai sako, kad miestui reikėtų rimtesnių pratybų.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių būrys dalyvauja pratybose Danijoje. Rugsėjo 22 – spalio 20 dienomis vykstančių pratybų metu vertinamas Lietuvos ir Danijos karių pasirengimas dalyvauti NATO misijoje Irake (NATO Mission Iraq, NMI), pranešė Lietuvos kariuomenė. Į tarptautinę operaciją Irake Lietuvos kariai išvyks lapkričio mėnesį ir dalyvaus iki kitų metų balandžio.

Po Klaipėdos uosto teritoriją šaudydami ir mojuodami ginklais lakstė kaukėti žmonės, sprogo pavojingų medžiagų konteineris. Į incidento vietą sulėkė visos specialiosios tarnybos, teroristus likvidavo „Aro“ kovotojai. Tiesa, tai tik pratybos – taip uostininkai treniruojasi, kaip atremti realias teroristų grėsmes.  „Dabar mes viską kontroliuojame, niekas nebandote artintis, supratote?“ – Klaipėdos konteinerių terminale šlaistosi ir ginklais į orą šaudo kaukėti asmenys.

Su Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadavietės Europoje ir Afrikoje vadu generolu Christoferiu G. Cavoliu susitikęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys aptarė tolesnio bendradarbiavimo klausimus bei dėkojo jam už šalies karių buvimą Lietuvoje „Zapad“ pratybų metu. „Ypatingai dėkoju už JAV buvimą čia praėjusių „Zapad 21“ pratybų metu.

Kauno ir Marijampolės ugniagesiai treniravosi, kaip gelbėti nukentėjusįjį iš patalpų, kuriose pasklidusi radiacija. Pagal tokį scenarijų surengtos pratybos IX forte. Tokioje situacijoje, pasak specialistų, svarbu tikslumas, kad gelbėtojai nenukentėtų patys ir spėtų laiku išvaduoti pavojuje atsidūrusius žmones. Ugniagesiai sako, tokios pratybos būtinos, nes nežinia ko galima sulaukti iš kaimyninės šalies diktatoriaus Lukašenkos, grasinančio branduoliniu terorizmu.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai praneša apie organizuojamas kompleksines pratybas mieste. Pranešime nurodoma, kad spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybė organizuoja civilinės saugos kompleksines pratybas, kurios vyks nuo 10 iki 14 val. Antakalnio, Pašilaičių ir Verkių seniūnijose.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai po riaušių prie Seimo sulaukė asmeninių grasinimų iš protestuotojų ir riaušininkų. Tarnybos vadas sako, kad grasinimai pakankamai žiaurūs. Vis tik įbaugintas kol kas nesijaučia nė vienas, o ir toliau ruošiasi galimiems neramumams. Jie ruošiasi tiek riaušėms, tiek ir kitokio pobūdžio atakoms.

Kauno IX forto muziejuje pirmadienį rengiamos ugniagesių ir radiacinės saugos specialistų pratybos. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teigimu, per pratybas bus imituojama situacija, kad muziejaus pagrindinės susisiekimo galerijos gale valant drenažo šulinį rastas metalinis, prarūdijęs indas su išbyrėjusiais milteliais.  Ant indo pavaizduotas radiologinis ženklas, o darbus atlikusiam darbuotojui sutrinka regėjimas, jis sunkiai orientuojasi, nes aplinkui tamsu, jam sunku kvėpuoti.

Rusijos karo ministras prezidentui Vladimirui Putinui per pratybas „Zapad“ pademonstravo ateities ginklus – per nuotolį valdomus karo robotus. O netrukus po to, kai pasidžiaugė ginklais, Putinas paskelbė apie saviizoliaciją dėl jo aplinkoje nustatyto koronaviruso atvejo. Putinas saviizoliuojasi likus vos kelioms dienoms iki šalies Dūmos rinkimų, iš kurių Kremlius pasistengė pašalinti visus įmanomus oponentus ir kritikus.

Socialiniuose tinkluose plinta praėjusio savaitgalio latvių karių pratybų Rygos centre vaizdai. Nors valdžia perspėjo gyventojus apie vykstančias karines pratybas „Namejs 2021“, kurios vyksta ir ne kariniuose poligonuose, tačiau kai kuriuos miestiečius vis tiek užklupo netikėtai. Viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip už kampo pasislėpęs karys savo šūvių serija gerokai išgąsdino kaip tik tuo metu praeidinėjusią moterį su mažu vaiku ant rankų.

Pasieniečiai ir kariuomenė su Baltarusijos ir Rusijos vykdomomis pratybomis „Zapad“ susijusių incidentų neužfiksavo, didesnio judėjimo pasienyje nepastebėta. „Išskirtinių tendencijų, sietinų su „Zapad“, pasieniečiai nėra fiksavę. Su pratybomis sietinų incidentų taip pat kol kas nebuvo“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Minsko ir Maskvos rengiamas karines pratybas „Zapad 2021“ Baltarusijoje stebės du Lietuvos karininkai kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavo organizacijos (ESBO) atstovu, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jie pratybas viename iš Bresto srityje esančių poligonų stebės nuo trečiadienio. „Šių pratybų stebėjimas organizuojamas, įgyvendinant ESBO 2011 metų Vienos dokumento pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos „Zapad 2021“. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad situacija bendrąja prasme kelia įtampą, bet Lietuvai grėsmės dėl kažkokios invazijos nekyla. „Baimės atmosferos ir įtampos primetimas mūsų visuomenei iš kitos pusės yra labai siektinas tikslas.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Jevgenijus Ziničevas žuvo gelbėdamas žmogų per pratybas Šiaurės Sibiro Norilsko mieste, trečiadienį pranešė ministerija. „Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Jevgenijus Ziničevas tragiškai žuvo gelbėdamas žmogų“ per pratybas Norilske, nurodė ministerija išplatintame pranešime.

Rugsėjį netoli Lietuvos sienos planuojamos karinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ apimtimis turėtų būti panašios į vykusias 2017-aisiais, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

Pajūryje skraido kariniai sraigtasparniai, keliais važinėja šarvuota technika, o po uostą zuja karo laivai. Vyksta septynių NATO šalių bendros pratybos. 1000 karių treniruojasi, kaip bendromis jėgomis užkirsti kelią Lietuvos pajūrį pulti ketinančiam priešui. Įtempta tarptautinė padėtis. Į Klaipėdos uostą NATO laivas gabena gyvybiškai svarbų krovinį. Staiga įgula pastebi, kad jų link nemažindamas greičio artėja priešiškos valstybės karinis laivas.

Kariuomenės ir ūkininkų konfliktas. Žmonės skundžiasi, kad pratybų metu keliamas triukšmas gąsdina ir žmones, ir gyvulius, šie pabėga iš aptvarų, o vėliau ieškoti jų tenka net miškuose. Kariuomenės atstovai sako, kad pratybų gyvenamose teritorijose atsisakyti negali – tai svarbi mokymų dalis.   Šiaulių rajone ūkininkaujanti Justina pasipiktinusi, kad šalia jos ganyklų nuolat vykstančios karinės pratybos gąsdina gyvulius.

Šeštadienį Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, pratybas „Geležinis vilkas 2021-I“ stebės kariniai stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos. Lietuvos kvietimu užsienio šalių stebėtojai lankosi įgyvendinant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 metų Vienos dokumentą dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių.

Lietuvoje vis dar nekyla kalbos dėl planuojamo naujo karinio poligono. Iki šiol jam planuota vieta buvo Žemaitija, tačiau žemaičiai tokiai idėjai griežtai prieštarauja, teigdami, kad nenori girdėti tankų pabūklų ir automatų šūvių. Net ir neįsteigus poligono žemaičiai šūvius jau girdi. Kurtuvėnų regioninio parko kaiminystėje gyvenanti moteris kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt. Anot jos, Rytų Žemaitijoje jau kuris laikas vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos.

Visoje Lietuvoje vienu metu skambėjo perspėjimo sirenos, o į telefonus gyventojai gavo specialias žinutes. Tiesa, tokios pratybos ruošiantis galimai branduolinei avarijai gyventojų sukrusti neprivertė – žmonės įprato prie patikrinimų, tad plačiau nesidomi net ir nežinodami, kas vyksta. Vidaus reikalų ministerija nori gyventojus užversti informaciniais pranešimais, kaip elgtis branduolinės nelaimės atveju ir ragins įsigyti maisto bei vandens atsargų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina žmones pasitikrinti telefonus, ar civilinių pratybų metu trečiadienį buvo gautos perspėjimo žinutės. „Vienas iš pratybų tikslų yra, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pasižiūrėtų į savo telefonus – ar jie gavo šiandien žinutę. Jeigu negavo, tai pasiaiškinti priežastis ir sutvarkyti nustatymus“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Gegužės 12 d. Vidaus reikalų ministerija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizuoja valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.

Kitą savaitę vyks civilinės saugos pratybos, kuriose bus tikrinamas tarnybų pasirengimas reaguoti į branduolinę avariją, tikslus laikas – neskelbiamas, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremaliųjų situacijų valdymą, Lietuvos gyventojų saugumą, atsakingų tarnybų ir institucijų bendradarbiavimą, būtina koordinuoti veiksmus ir aiškiai žinoti, už ką kuri tarnyba atsakinga.

Pirmadienį Vakarų Lietuvoje prasideda pėstininkų brigados „Žemaitija“ dragūnų bataliono būrių vertinamosios lauko taktikos pratybos „Stiprus drakonas 2021“. Jų tikslas – įvertinti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių parengtumą, veikti manevrinių pėstininkų kuopų ir paramos būrių sudėtyje, pranešė kariuomenė. Pratybose dalyvaus apie 500 karių, jos vyks Darbėnų seniūnijos apylinkėse, Nemirsetoje ir Palangoje.

Rusijos kariškiai, dalyvavę karinėse pratybose Kryme, pradėjo grįžti į savo bazes, penktadienį paskelbė Gynybos ministerija. „Balandžio 23 dieną Pietų karinės apygardos ir oro desanto kariai, dalyvavę... netikėtame patikrinime, pradėjo grįžti į nuolatinio dislokavimo vietas“, – nurodė ministerija. „Šiuo metu kariniai daliniai žygiuoja į krovos geležinkelio stotis ir aerodromus, vykdo krovą į desantinius laivus, ant geležinkelio platformų ir į lėktuvus“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė palauksiančios tolesnių Rusijos veiksmų po Maskvos pareiškimo, kad šalis baigia įtampą smarkiai padidinusias karines pratybas prie Ukrainos sienų ir Kryme. „Išgirdome žodžius. Galvoju, kad lauksime veiksmų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasveikino sprendimą atitraukti nuo jo šalies sienos pratybose dalyvavusius Rusijos karius ir sakė, kad šis žingsnis „mažina įtampą“. „Ukraina visuomet budri, tačiau džiaugiasi bet kokiais žingsniais siekiant sumažinti karinį buvimą ir deeskaluoti situaciją Donbase. Ukraina siekia taikos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Pirmadienį prasidės bendros Baltijos ir kitų NATO šalių karinės pratybos „Open Spirit 2021“ („Atvira dvasia 2021“), jos šiemet vyks Estijos teritoriniuose vandenyse – Suomių įlankoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19–29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos.