populistai

Naujoji Italijos populistų vyriausybė trečiadienį užsitikrino parlamento pasitikėjimą ir oficialiai pradeda vadovauti trečiai didžiausiai Europos Sąjungos ekonomikai. Kraštutinės dešiniosios „Lygos“ ir prieš isteblišmentą nusistačiusio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) koalicinei vyriausybei per balsavimą parlamente pritarta 350 balsų prieš 236. Dar 35 parlamentarai susilaikė. Balsavimas vyko kitą dieną po to, kai šalies Senatas patvirtino premjero Giuseppe Conte ministrų kabinetą.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partija atrodo nusiteikusi priimti neišvengiamą rinkėjų smūgį už nepopuliarią liberalią pabėgėlių politiką per sekmadienį vyksiančius svarbus regionų rinkimus, o dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ruošiasi susirinkti įpykusių rinkėjų protesto balsus. Daugiau negu 12 mln.

Opozicijos lyderis, Tėvynęs sąjungos - krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius baiminasi, kad tiesioginiuose savivaldos rinkimuose gali laimėti populistai. „Aš nežinau, ar rinkimai pateisins didelius žmonių lūkesčius. Aš kartais galvoju, kad rinkimai bus ne demokratijos, o, liaudiškai tariant, populizmo šventė, kuri gali įnešti daugiau politinio chaoso savivaldos reikaluose“, - šeštadienį Vilniuje vykusiančiame tarybos posėdyje kalbėjo A.Kubilius.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po parlamento rinkimų Norvegija suka į dešinę, o laimėjusių konservatorių laukia sunkus uždavinys – sudaryti veiksmingą koaliciją, kurioje dalyvaus ir populistai, pasisakantys prieš imigrantus. Naftos turtingos Norvegijos ekonomiką lydi sėkmė, pasaulinės krizės smūgis paliko tik menkus įbrėžimus, bet, rinkėjų nuomone, valdžia užsnūdo ant gerovės laurų.

Norvegija pirmadienio rinkimuose pasuko dešinėn, užbaigė aštuonerius metus trukusį centro kairiųjų vadovavimą ir sudarė sąlygas suformuoti naują, konservatorių vadovaujamą vyriausybę su populistine antiimigracine Pažangos partija kaip jaunesniąja koalicijos partnere.

Neringa Venckienė, Seimo narė Pasibaigus pirmajai 2012-2016 metų kadencijos Seimo sesijai, atėjo laikas truputėlį atsisukti atgal, pamąstyti apie šiandieną ir pažvelgti į rytojų. Pernai šventėme vienos šeimos tragedijoje išryškėjusios didelės Lietuvos bėdos – neteisingumo – pirmąją, mažąją pergalę – politinės partijos „Drąsos kelias“ gimimą.

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, rimtai sirgusi mūsų krašto ekonomika po didžiausių finansinių sukrėtimų visiškai dar nepasveiko, todėl pasiduoti populistiniams siūlymams didinti biudžeto deficitą, grąžinti mokesčių lengvatas būtų pernelyg pavojinga. G. Nausėda prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas nuo to nepagerės– kainos kils sparčiau, negu atlyginimai. „Dabartinio ekonomikos augimo nepakanka nedarbo lygiui staiga sumažinti.

Šiais laikais sunku pavadinti ką nors durniumi ar iškrypėliu. Visur yra tik „kitokie žmonės“. Pažįstamas  Vilniaus universiteto profesorius čia nusiskundė, kad seminaruose darosi nykoka, kai „kitokių“ ir „įdomių“ tampa daugiau už neįdomius ir įprastus. Bet juk tas pats dabar darosi politikoje.