pinigai

„Forbes“ pristatė dešimtuką daugiausiai uždirbančių 2022 m. sezono „Formulės 1“ pilotų. Nuo pat 2013 m. šiame sąraše dominavo britas Lewisas Hamiltonas („Mercedes“), bet šiemet situacija pasikeitė. Naujuoju lyderiu tapo dukart pasaulio čempionas olandas Maxas Verstappenas. „Red Bull“ lyderis per metus iš viso uždirbo 60 mln. JAV dolerių. Jo alga siekė 40 mln. JAV dolerių, o dar 20 mln. JAV dolerių jis gavo kaip premijas. L.Hamiltono alga siekė 55 mln. JAV dolerių, o premijų jis negavo.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 27,8 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 26,8 mln. eurų) grynojo pelno. Liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju ketvirčiu, „Orlen Lietuvos“ pajamos augo 31,5 proc. ir siekė 2,242 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų).  Geresnius trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus lėmė palanki makroekonominė situacija, teigiama bendrovės pranešime.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu), siekė  21,4 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,1 proc., išankstinius duomenis antradienį skelbia Statistikos departamentas. Metinė infliacija mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį siekė 24,1 proc., spalį – 23,6 procento. Išankstinė mėnesio infliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,3 procento.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau.

Nutrynus momentinės loterijos bilietą išvysti keliasdešimties ar kelių šimtų eurų laimėjimą – jau jokia naujiena. O kaip dėl 250 tūkst. eurų? Šešiaženklę sumą atnešusį momentinės loterijos bilietą Regimantas (vardas pakeistas laimėtojo prašymu) įsigijo šeštadienio popietę, užsukęs į vietinę parduotuvę. Kaip pats sako, jokios nuojautos ar ypatingų aplinkybių nebuvo – veikiau priešingai – vyras tiesiog laikėsi kasdienio ritualo.

Panemunės kelio posto pareigūnams įkliuvo Lietuvos pilietis, bandęs iš Rusijos į Lietuvą nelegaliai įsinešti 14,7 tūkst. eurų. Kaip trečiadienį pranešė Klaipėdos teritorinė muitinė, į Lietuvą pėsčiomis atkeliavęs asmuo muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo gabenantis 2 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Tačiau muitinį tikrinimą atlikę pareigūnai aptiko įvairiose vietose išslapstytą gerokai didesnę pinigų sumą.

Indonezijos pagrindinę Javos salą sukrėtusio žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį, iš po griuvėsių ištraukus daugiau žuvusiųjų, išaugo iki 252, pranešė pareigūnai. Pirmadienį vakare buvo pranešama apie 162 žuvusiuosius. Čiandžūro regiono nelaimių padarinių mažinimo agentūra savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ nurodė, kad dar 31 žmogus yra dingęs ir kad yra šimtai sužeistųjų.

Neapmokestinamosios pajamos (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas neteks 164,3 mln. eurų pajamų per metus.    Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 126 Seimo nariai, o susilaikė vienas.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad darbo santykių apmokestinimas yra nuoseklus – NPD didinamas ne vienerius metus.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.  Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Prezidentūra neturi kritinių pastabų 2023 metų valstybės biudžeto projektui ir tikimasi, kad jis antradienį bus priimtas Seime, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja. Pasak Irenos Segalovičienės, tikimasi, kad kartu bus baigtos ir kovingos valdančiųjų tarpusavio diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. O gyventi juk norisi šiandien. Tačiau tik tas, kuris įgyja gebėjimą išleisti mažiau, negu uždirba, iš tiesų jaučiasi finansiškai saugus. Svarbiausia pradėti taupyti ir visai nesvarbu, kiek.

Nauji mokesčiai bus taikomi visoje Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė po ilgų diskusijų pritarė trims svarbiems projektams, kurie susiję su krašto urbanizacija bei infrastruktūros diegimu. Viena šio reikalo pusė – mokesčiai, kuriais bus apkrauti tie, kurie norės statyti gyvenamuosius namus arba kurti verslus. Kita reikalo pusė ta, kad, pasirodo, centrinė valdžia visai nenori, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalėdines dovanas šiemet pirks aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų, dažniausiai joms planuojama išleisti panašiai, kaip ir pernai – apie 200 eurų, rodo apklausa. Asmeninių finansų patarėja sako, kad dovanų pirkimą vieni žmonės kruopščiai planuoja, kitus šventės verčia elgtis neapgalvotai. Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

„Ir štai atėjo tas metas, kai reikia pradėti galvoti apie kalėdines dovanas ne tik vaikams, bet ir pedagogams. Kaip ir kiekvienais metais, atrodo, mamytės išsiners iš kailio, kad tik įtiktų mokytojoms ir auklėtojoms. Bet niekaip nesuprantu, ar tikrai dovana gali kažką nulemti“, – svarsto tv3.lt laišką atsiuntusi Solveiga. Būsiu su jumis atvira – dovanoti auklėtojoms dovanas labai gražu.

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų. Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja gyventojus, kad pagal tokią schemą veikia tikrų tikriausi sukčiai.

Pasaulio futbolo čempionatas sporto pasaulyje yra vienas laukiamiausių renginių. Ir nors šįkart sirgaliai vėl lauks aukščiausio lygio futbolo bei renginio, situaciją sunkina kritikos strėlės Katarui. Dalis ekspertų tikina, kad Kataro užsibrėžti planai jau nuo pat pradžių nebuvo realistiški. Kaip rašo portalas „The Athletic“, pirminis Kataro tikslas prieš pasaulio futbolo čempionato pradžią buvo pastatyti 12 stadionų, iš kurių 9 būtų visiškai nauji, o dar 3 – renovuoti.

Verslas retai būna toks paprastas: kai gaminate produktą, kurį visi nori pirkti, bet jo gamyba jums beveik nieko nekainuoja, gana paprasta sukaupti daug pinigų. Taip pinigus uždirba FIFA, kuri yra pagrindinė pasaulio futbolo valdymo institucija. 2018 m., kai pasaulio čempionatas vyko Rusijoje, FIFA gavo daugiau nei 4,6 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Kitų metų biudžete numatant galimybę gynybai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šios lėšos būtų skiriamos ginkluotės, amunicijos įsigijimams. „Manau, (būtų nukreiptos – BNS) į mūsų didžiuosius ginkluotės ir amunicijos įsigijimus. Žinote, visos šalys stovi eilėje, mes norime kai kuriuos pirkimus didinti, ypatingai amunicijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

 Valdantieji neturi tvirto sutarimo, kaip ketvirtadienį per svarstymą bus balsuojama dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Pagyvensime, pamatysime, negaliu už nieką garantuoti. Kalbėjome, kad svarbu“, – po valdančiųjų frakcijų vadovų pasitarimo trečiadienio pavakare, dalyvaujant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Įspėjimas „Android“ telefonų savininkams – telefone galite turėti programėlę, kuri vagia jūsų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Kibernetinių technologijų ekspertų teigimu, turite nedelsdami pasitikrinti savo telefoną ir įsitikinti, kad iš jūsų nebuvo pasisavinti duomenys, rašo mirror.co.uk.

Aštuoni jauni (18-24 metų) Šiaulių apskrities žmonės, patikėję „Instagramo“ sukčių pažadais per vakarą padvigubinti čia ir dabar investuotas pinigų sumas, prarado savo turėtus pinigus. Nukentėjusieji į pareigūnus kreipėsi rugsėjo ir spalio mėnesį. „Pinigai – čia!“, „Užsidirbk pats“, „Uždarbis – per vakarą“, „Padedu žmonėms uždirbti pinigų,“ – tokie ir panašaus pobūdžio skelbimai apie galimybę lengvai užsidirbti platformoje susuko galvą ne vienam lengvatikiui, sako policija.

Marijampolėje antradienį vyras kreipėsi į policiją dėl iš automobilio pavogtų pinigų. Kaip pranešė Marijampolės policija, 1995 metais gimęs vyras teigė, kad Vasaros gatvėje iš jam priklausančio automobilio „Opel Astra“ pavogti 8732 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį, kuris viršijo 50 tūkst. eurų (iki mokesčių), Lietuvoje rugsėjį mokėjo plastiko ir metalo gaminių inžinerijos paslaugų bendrovė „Gemini grupė“, kurioje tuo metu dirbo keturi darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Su Kremliui artimu oligarchu Andrejumi Melničenka siejama trąšų gamintoja „PhosAgro Baltic“, kuriai dėl Europos Sąjungos sankcijų Lietuvoje įšaldytos akcijos ir lėšos, keturiems savo darbuotojams rugsėjį išmokėjo vidutiniškai po 35,8 tūkst.

Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, portalui tv3.lt yra komentavusi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Visų pirma, per visą darbuotojo karjerą iki išėjimo į pensiją sukauptas darbo stažas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo apskritai pretenduoja į pirmos pakopos – vadinamąją „Sodros“ pensiją, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje nuo lapkričio 1 dienos atsiskaityti grynaisiais pinigais galima tik iki 5 tūkst. eurų ribos. Valstybinė mokesčių inspekcija tikina, kad didesnių sandorių dirbtinai skaidyti nebus galima. Kitaip sakant, sandorio už didesnę sumą „suforminti“ dalimis nebus leidžiama. Tokia nuostata galioja tiek verslui, tiek gyventojams.

Lapkričio 11 d. finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas dalyvaus Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kurio metu Europos Sąjungos (ES) institucijos – ES Taryba ir Europos Parlamentas, tarpininkaujant Europos Komisijai – bandys pasiekti sutarimą dėl 2023 m. ES biudžeto.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.

Net 26 500 eurų savo noru sukčiui atidavė 49 m. Šilutėje gyvenanti moteris, pinigai iš jos buvo išvilioti apgaulės būdu, praneša „Šilutės naujienos“. Tokią sumą pusamžė šilutiškė neva Irake tarnaujančiam kariškiui atidavė per pusantro mėnesio. Vyras, su kuriuo ji susipažino internete, žadėjo už tuos pinigus atvažiuoti pas ją į Lietuvą pasisvečiuoti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d., už tokį sukčiavimą gresia iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuviai dėl infliacijos patiria itin daug streso, bet kaip su ja kovoti, nežino, nes kalbėti apie pinigus, kaip ir daugeliui europiečių – vis dar didžiulis tabu. Pinigų klausimai gali sugriauti asmeninius santykius ir darną šeimoje, ypač ekonominių iššūkių kupinais laikais. Jaunesnės, ypač Z kartos požiūris į romantinius santykius vis pragmatiškenis. Tokias tendencijas atskleidžia „Revolut“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst.

Vokietijos automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ (BMW) pranešė apie 23 proc. išaugusį trečiojo ketvirčio pelną dėl sėkmingos kainų politikos, kuri padėjo kompensuoti šiek tiek sumažėjusius automobilių pardavimus. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo nuo 2,58 mlrd. iki 3,18 mlrd. eurų, EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų) – nuo 2,88 mlrd. iki 3,68 mlrd. eurų, įplaukos – 35,2 proc. iki 37,18 mlrd. eurų.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ spalį sulaukė daugiau nei 5 tūkst. kitą tiekėją pasirinkusių klientų prašymų kompensuoti kainos skirtumą. Jiems jau išmokėta daugiau nei 70 tūkst. eurų, sako įmonės vadovas.  „Spalį buvo 5078 klientai, kuriems yra patvirtinta 72,5 tūkst. eurų kompensacijų suma.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst. mokesčių mokėtojų: apie 33,5 mln. eurų turi sumokėti gyventojai, 7 mln. eurų – įmonės, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.  VMI duomenimis klientai jau sumokėjo apie 10 mln. eurų.

Seimas sugriežtino vartotojų interesus ginančių vartotojų asociacijų veiklą. Nauja tvarka įsigalios nuo 2023 metų birželio 25-osios.   Už tokias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.  „Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina savivaldybes aktyviau žymėti priedangai oro pavojaus atveju tinkamus statinius: jų Lietuvoje suskaičiuota 1914, tačiau paženklinta – 769. Kaip ketvirtadienį informavo VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijas, o savivaldybės įvertino, kurie statiniai tam tiktų.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 24,2 proc. didesnė nei pernai spalį – 2961 euras. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) butai Taline brango kukliai – vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,3 proc., per metus – 26,3 proc. iki 2870 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 2,1 proc., per metus – 34,4 proc.

Vakar vėlai vakare paaiškėjo, jog tarptautinėje, net dešimt šalių vienijančioje loterijoje „Vikinglotto“ – lietuvis laimėjo visą Aukso puodą su 5,4 milijono eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Laimingasis bilietas, žaidėjui atnešęs 5 449 588 Eur, buvo pirktas spalio 31-osios popietę, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Statybininkų g. 4, Pakruojyje. „Šiųmetis „Vikinglotto“ šūkis skelbia, jog sėkmingi skaičiai yra visur aplink mus.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) trečiadienį paskelbė išardęs visoje šalyje veikusią vagišių grupuotę, pavogusią katalizinių konverterių už daugiau nei pusę milijardo dolerių.  Remiantis FTB pareiškimu, iš viso buvo suimtas 21 asmuo. Sulaikytiesiems pareikšti kaltinimai dėl visoje šalyje įvykdytų vagysčių.  „Jie uždirbo šimtus milijonų dolerių <...> iš tūkstančių nekaltų automobilių savininkų“, – pažymėjo  FTB direktorius Christopheris Wray.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo opozicijai siūlant kelių priežiūrai kitais metais skirti papildomus beveik 200 mln. eurų, šią sumą būtų galima imti iš mokesčių, susijusių su keliais bei degalų akcizų, sako socialdemokratas Liudas Jonaitis. „Mokame pinigus už degalus, mokame už kelius ir tas akcizas susirenka nemažas – 1,2 mlrd. eurų. reikėtų mums dabar paskaičiuoti, kiek iš tų tų pinigų skirti keliams. Pagal dabartinę situaciją, reikėtų apie 85 proc., dabar skiriama gal 56 proc.

Vilniuje ir Panevėžyje veikianti nestandartinių metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta Engineering“ per šiuos metus planuoja konsoliduotas pajamas padidinti iki 68 mln. eurų. Pelną, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), planuojama padidinti iki 4 mln. eurų, teigiama įmonės pranešime. Metų pradžioje bendrovė planavo 64 mln. eurų pajamas ir 3,8 mln. eurų EBITDA.

Seimas ketvirtadienį svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Nuo 2023 metų sausio NPD turėtų augti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Sukčiai iš asmens ir organizacijos pasisavino beveik 85 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Šeštadienį, 11 val. 26 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 46 metų vyras. Jis pranešė, kad penktadienį, apie 15 val., iš banko sąskaitos nenustatyti asmenys apgaulės būdu pasisavino 66 tūkst. 911 eurų. Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Taip pat šeštadienį, apie 19 val. 36 min.

Vilniuje iš vilkiko pavogta vakuuminių siurblių už 200 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, penktadienį, apie 13 val. 40 min., Dariaus ir Girėno gatvėje, pastebėta, kad, sugadinus vilkiko „Renault“, atvykusio iš Vokietijos, priekabos plombą, pavogti vakuuminiai siurbliai „Dyson“.  Įvykio vieta tikslinama. Policija surinko medžiagą dėl vagystės.

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojant ribojimams atsiskaityti grynaisiais virš 5 tūkst. eurų, šalies komerciniai bankai teigia tam besiruošiantys.  Pasak Lietuvos bankų asociacijos, siekiant, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.