philae
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „philae“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „philae“.
Žemė galutinai nutraukė mėginimus susisiekti su nutilusiu kometos zondu „Philae“
Skrydžio koordinatoriai trečiadienį galutinai atsisveikino su kibernetine laboratorija „Philae“, nutraukę mėginimus susisiekti su jau metus tylinčiu zondu, skriejančius kosmoso platybėse ant kometos branduolio. „Šiandien ryšys su „Philae“ buvo nutrauktas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos aerokosminio centro (DLR) atstovas Andreas Schuetzas, esantis Kelne įsikūrusiame skrydžių valdymo centre. „Tai yra ... visuomenei ir mokslui jaudinamos ir sėkmingos misijos pabaiga“, – pridūrė jis.
Nauja viltis žmonėms sužinoti daugiau apie visatos susikūrimą
Pirmą kartą po kelių mėnesių miego pabudo ir į Žemę signalą pasiuntė Europos Kosmoso Agentūros zondas „Philae“, lygiai prieš septynis mėnesius nutūpęs ant už kelių šimtų milijonų kilometrų nuo mūsų skriejančios kometos. Mokslininkai jau galvojo, kad 10 metų vykęs projektas žlugo, nes zondas blogai nusileido ant kometos, tačiau „Philae“ pabudimas – nauja viltis žmonėms sužinoti daugiau apie visatos susikūrimą.
Europos kometos zondas „Philae“ „nubudo“
Mėnesius „miegojęs“ Europos kometos zondas „Philae“, skriejantis Saulės link, praėjusią naktį „nubudo“, sekmadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas. „Dviejų minučių periodu gavome naujus signalus iš („Philae“), kaip ir 40-ies sekundžių duomenis“, – sakė Jeanas-Yves‘as Le Gallis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Aplink kometą skriejanti „Rosetta“ buvo patyrusi sunkumų
Europos kosminis aparatas „Rosetta“ patyrė navigacijos problemų ir ryšio su Žeme sutrikimų po to, kai pataikė į dulkių ir dujų debesį, paleistą iš aparato sekamos kometos, ketvirtadienį pranešė misijos valdymo centras.
Laukiama prabundant kometa skriejančio roboto
Ketvirtadienį vėl kilo sujudimas dėl laukiamų iš kosmoso naujienų – mokslininkai vėl ėmė klausytis, ar atgijo robotinė laboratorija „Philae“, nutupdyta ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos už 460 mln. kilometrų nuo Žemės. Socialiniame tinkle „Twitter“ padrąsinančios žinutės ėmė plisti su žyma #WakeUpPhilae, kai nuo 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku atsivėrė seniai lauktas ryšio langas tarp Žemės ir skalbyklės dydžio zondo, praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo jo atvykimo į kometą.
„Philae“ zondas kometoje gali atgyti kovo mėnesį
Kometoje beveik sėkmingai nutūpęs ir duomenis apie ją siuntęs zondas, kuris nutilo išsekus baterijoms, gali vėl atgyti kovo mėnesį, gavęs daugiau saulės šviesos, pareiškė pirmadienį Prancūzijos kosminių tyrimų vadovas. „Zondo „Philae“ saga turėtų tęstis“, – sakė žurnalistams Paryžiuje Nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) vadovas Jeanas-Yves Le Gallis (Žanas Ivas le Galis) apie robotinę laboratoriją, tupinčią ant dulkėto ledo luito, skriejančio kosmine erdve.
Zondas „Philae“ kometoje aptiko organinių molekulių pėdsakų
Pirmą kartą žmonijos istorijoje kometą tyrinėjęs zondas aptiko organinių molekulių pėdsakų taip pat nustatė, kad kometos paviršius yra gerokai kietesnis, negu manyta, sakė antradienį mokslininkai, analizuojantys iš robotinės laboratorijos „Philae“ gautus duomenis. „Philae“ užmigo Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje šeštadienį, kai po 60 valandų darbo, kometai skriejant Saulės link 18 km per sekundę greičiu, badant ir tiriant jos paviršių išsikrovė zondo baterijos.
Kosminis zondas „Philae“ atsiuntė duomenų apie grunto gręžimo eksperimentą
Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Philae“ pasiuntė į Žemę duomenų apie kometos branduolio grunto gręžimo eksperimentą, kuris buvo viena svarbiausių šios misijos operacijų, tačiau galiausiai turėjo išsijungti dėl energijos stygiaus akumuliatoriuose, šeštadienį nurodė misijos mokslininkas.
Paskelbta pirmoji ant kometos nusileidusio zondo padaryta nuotrauka
Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė pirmąją nuotrauką, padarytą ant kometos branduolio nusileidusio zondo „Philae“, pridūrusi, kad ši kibernetinė laboratorija tebėra stabili, nors nesugebėjo patikimai prisitvirtinti. Pradinį mokslininkų džiaugsmą dėl sėkmingo istorinio nusileidimo šiek tiek aptemdė žinia, kad harpūnai, kurie turėjo įsmigti į kometos branduolio paviršių, nesuveikė kaip tikėtasi, todėl zondas dukart atšoko prieš galutinai nutūpdamas ant 4 km kometos paviršiaus.
Mokslininkai laukia duomenų srauto iš kometoje nutūpusio zondo
Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas buvo atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.
REKLAMA
REKLAMA
Kometos zondas gali būti neprisitvirtinęs prie jos paviršiaus
Europos robotinis zondas „Philae“ gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes esama rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA). „Yra tam tikrų nuorodų, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad mes sėdime ant minkštos medžiagos ir nesame prisirišę inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas žurnalistams valdymo centre Darmštate.
ESA leido pradėti istorinį zondo nusileidimą ant kometos branduolio
Ekspertai uždegė žalią šviesą operacijai, per kurią trečiadienį bus mėginama nutupdyti kosminį zondą „Philae“ ant kometos branduolio paviršiaus, o toks manevras bus pirmasis per kosmoso tyrimų istoriją, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). „Gavome galutinį leidimą“ pradėti šią operaciją, sakė viena ESA atstovė skrydžių valdymo centre Vokietijos mieste Darmštate. Mokslinė laboratorija „Philae“, kurioje įtaisyta 10 mokslinių tyrimų prietaisų, 8 val. 35 min. Grinvičo (10 val. 35 min.
Ant kometos nusileidęs robotas padės aiškintis, kaip atsirado gyvybė
Kometose jau seniai buvo aptinkama medžiagų, kurios iš esmės leistų atsirasti gyvybei, sako Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Laurynas Mačiulis. „Netgi yra mokslinių hipotezių, kad būtent iš kometų gyvybė ir buvo atnešta į Žemę. Manau, kad mokslininkai ir siekia atskleisti tas paslaptis“, – apie Europos kosmoso agentūros bandymą šiandien ant kometos nutupdyti robotą kalba L. Mačiulis. Kometa nuo Žemės nutolusi per 0,5 mlrd. kilometrų.
Kosminis zondas bus nutupdytas ant kometos 67P paviršiaus
Trečiadienį Europos kosmoso agentūra planuoja įvykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai bus atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės. „Rosettos“ misiją Europos kosmoso agentūra pradėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Automatinis erdvėlaivis „Rosetta“ buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą, kad pasitiktų neseniai aptiktą kometą 67P, pavadintą jos atradėjų Čiurjumovo ir Gerasimenkos pavardėmis. Ir ne tik pasitikti, bet ir ją ištirti.
„Rosetta“ ruošiasi pirmąkart nutupdyti zondą ant kometos branduolio
Europos mokslininkai ruošiasi operacijai, kuri vainikuos du dešimtmečius trukusius pasiruošimus ir 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kainavusią misiją, kai trečiadienį bus mėginama pirmąkart nutupdyti kosminį aparatą ant kometos branduolio paviršiaus. Per šią rizikingą operaciją automatinė kosminė laboratorija „Philae“ atsiskirs nuo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovo „Rosetta“ ir nusileis ant kometos, skriejančios už 510 mln. kilometrų nuo Žemės.
Tyrėjai „pažadino“ ant kometos branduolio turintį nusileisti zondą
Europos kosmoso ekspertai penktadienį pranešė sėkmingai „pažadinę“ šaldytuvo dydžio kibernetinį zondą, turintį tapti pirmuoju kosminiu aparatu, nutūpsiančiu ant kometos branduolio paviršiaus. 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ buvo pažadintas po ilgiau nei trejus metus trukusios hibernacijos, pradedant svarbiausią etapą milijardą JAV dolerių kainavusioje misijoje, startavusioje prieš daugiau kaip dešimtmetį.