pekinas

Vengiant naujo Šaltojo karo su Pekinu, svarbu išlaikyti atvirus kanalus, dirbti srityse, kuriose interesai sutampa, sako JAV valstybės departamento Kinijos politikos koordinatorius, valstybės sekretoriaus padėjėjas Rickas Watersas (Rikas Votersas). „ (...) Ir toliau turime būti aktyvūs ir išlaikyti atvirus kanalus (su Kinija – BNS), taip pat dirbti kartu tose srityse, kuriose mūsų interesai sutampa su Kinijos Liaudies Respublikos interesais“, – penktadienį Vilniuje vykusioje NATO bei Indijos ir...

Pekine užsiliepsnojus ligoninei, daliai pacientų bandant nesudegti gyviems teko šokti pro langus. Ir nors Kinijos valdžia bandė visaip užglaistyti šią siaubingą tragediją, galiausiai paaiškėjo, kad per gaisrą žuvo net 29 žmonės. Pacientui tenka gelbėtis iš degančios ligoninės Pekine. Tokia patirtis tikrai sukrečia. Laimė, jam pavyksta nors ir neminkštai, bet visgi sėkmingai nusilesti. Daugybė žmonių meldžia pagalbos.

Per gaisrą Pekino ligoninėje, dėl kurio teko evakuoti dešimtis pacientų, žuvo 21 žmogus, antradienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida. Antradienį kilus gaisrui Pekino Čangfengo ligoninės stacionare, darbuotojai evakavo 71 pacientą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Socialiniuose tinkluose platinamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš pastato rūksta juodi dūmai, o kai kurie žmonės lipa pro langus, naudodamiesi, atrodo, iš paklodžių suvytomis virvėmis.

Kinija antradienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) šalys Japonijoje ją „piktybiškai apšmeižė ir apjuodino“ po to, kai šios išsivysčiusios ekonomikos šalių grupės užsienio reikalų ministrai sukritikavo kelias Pekino politikos kryptis.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų. Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Pekiną paprašyti „agresorės Rusijos nutraukti karą“ Ukrainoje. „Gerai, kad Kinija išreiškė savo įsipareigojimą siekti sprendimo, tačiau turiu atvirai pasakyti, kad stebiuosi, kodėl iki šiol Kinijos pozicijoje nėra raginimo agresorei Rusijai nutraukti karą“, – teigė ji po susitikimo su kinų kolega Qin Gangu.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad europiečiai, siekdami glaudesnių ryšių su Kinija, galimai daro istorinę klaidą, veikiausiai turėdamas galvoje neseniai Pekine viešėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, ir perspėjo dėl pasekmių Ukrainai.

Praėjus dienai po to, kai Pekinas paskelbė apie didžiulių karinių pratybų pabaigą, Kinijos karo laivai ir orlaiviai antradienį vis dar veikė aplink Taivaną, pranešė salos Gynybos ministerija. Kinija šeštadienį pradėjo tris dienas trukusias karines pratybas aplink savivaldų Taivaną, per kurias imitavo tikslinius smūgius ir treniravosi blokuoti salą.

Taivano gynybos ministerija pranešė šeštadienį aplink salą pastebėjusi dar vieną Kinijos karo laivą ir dar 29 kinų lėktuvus, Pekinui pradėjus tris dienas truksiančias karines pratybas. Kinija „sąmoningai sukėlė įtampą Taivano sąsiauryje ir ji... neigiamai veikia tarptautinės bendrijos saugumą bei ekonominį vystymąsi“, pareiškė Gynybos ministerija. Ji nurodė, kad iki 16 val. vietos (11 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje. Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Rusija ir Kinija nekuria karinio aljanso, sekmadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „The Guardian“. Anot jo, abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra skaidrus. Kremliaus diktatorius taip pat pareiškė, kad tai Vakarai kuria naują „ašį“. „Mes nekuriame jokio karinio aljanso su Kinija. Taip, mes bendradarbiaujame karinės ir techninės sąveikos srityje. Mes to neslepiame. Viskas skaidru, nėra nieko slapto“, – „Interfax“ cituoja jį.

Kinijos kariuomenė paskelbė, kad ketvirtadienį Pietų Kinijos jūroje sekė JAV karo laivą ir įspėjo jį palikti vandenis, į kuriuos pretenduoja Pekinas. Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą – strateginės reikšmės vandens kelią, kuriuo per metus pervežama prekių už trilijonus dolerių (eurų), nors tarptautinis teismas yra nusprendęs, kad šios pretenzijos neturi teisinio pagrindo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“. „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Wang Yi. Jų susitikimas įvyko Kinijai bandant tarpininkės vaidmenį.

Kinijos diplomatijos vadovo Wang Yi vizitas Rusijoje rodo, jog Pekinas linksta į Maskvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Wang Yi apsilankymas Maskvoje aiškiai rodo, kad jie linksta į Maskvą. Žinia turi būti labai aiški, jei jie nuspręstų paremti Rusiją jos kare su Ukraina.

Kinijos užsienio reikalų ministras antradienį sakė, kad Pekinas yra „labai susirūpinęs“ dėl karo Ukrainoje – „intensyvėjančio ir net tampančio nevaldomu“. Pekinas „dirbs su tarptautine bendrija, kad skatintų dialogą ir konsultacijas, atsižvelgtų į visų šalių susirūpinimą ir siektų bendro saugumo“, pareiškė Qin Gangas, Kinijos sostinėje sakydamas kalbą apie pasaulinį saugumą.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi šeštadienį išreiškė priekaištą Jungtinėms Valstijoms dėl, pasak jo, „klaidingo“ Pekino, kaip keliančio geopolitinį iššūkį ir grėsmę, vertinimo, sakydamas, jog Vašingtonas bando „apšmeižti“ Azijos milžinę.

Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.

Kinija pirmadienį patvirtino, kad virš Lotynų Amerikos skriejantis balionas, apie kurį pranešė Vašingtonas, yra Kinijos. Šis pranešimas pasirodė po to, kai savaitgalį amerikiečiai numušė panašų prietaisą, skriejusį virš JAV. Penktadienį Pentagonas pranešė, kad antras įtariamas kinų šnipinėjimo balionas pastebėtas virš Lotynų Amerikos.

Jungtinių Valstijų sprendimas numušti Kinijos oro balioną, kuris, Pekino teigimu, nukrypo nuo kurso, „smarkiai paveikė ir pakenkė“ abiejų šalių santykiams, pirmadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Orlaivis, kuris, anot Vašingtono, buvo šnipinėjimo balionas, kelias dienas skraidė virš Šiaurės Amerikos, todėl JAV atšaukė planuotą valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitą į Pekiną.

Pekinas sekmadienį sukritikavo Pentagono sprendimą numušti įtariamą kinų šnipinėjimo balioną, skridusį virš Šiaurės Amerikos, ir apkaltino JAV „aiškiai pernelyg jautria“ reakcija bei rimtu tarptautinės praktikos pažeidimu. „Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir protestuoja dėl JAV jėgos panaudojimo nepilotuojamam civiliniam dirižabliui atakuoti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Likus vos kelioms dienoms iki Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizito į Pekiną, Pentagonas skelbia užfiksavęs Kinijos šnipinėjimo balioną, skrendantį virš šalies teritorijos. Maža to, balionas skrido virš svarbių karinių objektų. Tačiau Pentagonas skelbia, kad planų jį numušti atsisakė, mat tai gali sukelti grėsmę gyventojams. Savo ruožtu Kinija kaltės už šį balioną neprisiima. Montanos gyventojai telefonu fiksuoja baltą balioną, skrendantį danguje.

Kinijoje vis daugiau žmonių užsikrečia COVID-19 – vienoje didžiausių provincijų, kurioje iš viso gyvena 100 milijonų kinų, kovidu serga net 90 milijonų. Tai yra 90 procentų visos provincijos gyventojų. Stringa ir krematoriumai – jie nespėja deginti mirusiųjų. Tačiau Kinija ir toliau laisvina koronaviruso ribojimus, o patys kinai ruošiasi keliauti, mat artėja jų Naujieji metai. Ekspertai skaičiuoja, kad po šios šventės šalyje sergančiųjų skaičius gali pasiekti milijardą.

Pekinas antradienį pasmerkė naujausius keliolikos šalių reikalavimus atlikti COVID-19 testus iš jos teritorijos į užsienį vykstantiems asmenims, o taip pat perspėjo, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų.  „Kai kurios šalys įvedė įvažiavimo apribojimus, skirtus tik Kinijos keliautojams.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį susitiko su Kinijos pareigūnais aptarti padidėjusį COVID-19 atvejų skaičių ir paragino juos dalytis duomenimis realiuoju laiku, kad kitos šalys galėtų veiksmingai reaguoti. Kinijoje padažnėję infekcijos atvejai sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje ir abejonių dėl duomenų teikimo, kadangi oficialūs skaičiai apie ligos atvejus ir mirtis yra žemi, nors kai kurios ligoninės ir morgai yra perpildyti.

Šveicarija penktadienį pareiškė, kad neplanuoja sugriežtinti įvažiavimo apribojimų keliautojams iš Kinijos, nepaisant to, kad po Pekino sprendimo atsisakyti užsienio kelionių suvaržymų padaugėjo COVID-19 atvejų. Šveicarijos kaimynės Prancūzija ir Italija reikalauja, kad visų lankytojų iš žemyninės Kinijos COVID testas būtų neigiamas, kad būtų išvengta naujų atmainų įvežimo iš Azijos milžinės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius, Rusijai siekiant stiprinti santykius su Pekinu.  „Bus labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie opiausias regionines problemas: tas, kurios yra artimesnės mums, Rusijai, ir tas, kurios yra artimesnės Kinijai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį gynė savo šalies poziciją dėl karo Ukrainoje ir davė suprasti, kad ateinančiais metais Pekinas stiprins ryšius su Maskva.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai šią savaitę dalyvaus bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu. Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą. „Manevrai vyks gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje. Pagrindinis pratybų tikslas yra stiprinti karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą... ir palaikyti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai ketvirtadienį priėmė gynybos išlaidų įstatymo projektą, kuriame numatyta iki 10 mlrd. dolerių (9,5 mlrd. eurų) parama Taivanui ir siekiama paspartinti ginklų pardavimą salai, taip išprovokuodami Pekino pasipiktinimą. 2023 metų Nacionaliniame gynybos įgalinimo įstatyme (NDAA), kurį dar turi priimti Senatas ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas, kad įsigaliotų, būtų leista 2023–2027 metais Taivanui kasmet skirti pagalbos už iki 2 mlrd. dolerių (1,9 mlrd.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) derybų metu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) užsiminė, kad mažiau mirtinos koronaviruso atmainos omikron plitimas gali leisti Pekinui sušvelninti griežtas karantino taisykles, penktadienį pranešė Europos pareigūnai.  Ch. Michelis susitiko su Xi Jinpingu ketvirtadienį Kinijos sostinėje. Pasak vieno aukšto rango Europos pareigūno, Kinijos lyderis pasakė Ch.

90-metis Honkongo kardinolas yra tarp šešių disidentų, penktadienį nuteistų už tai, kad valdė daugiamilijoninį fondą suimtiems antivyriausybinių protestų dalyviams teismuose ginti. Penkiems grupės nariams buvo skirtos 4 000 Honkongo dolerių (492 eurų) baudos už tai, kad fondas nebuvo tinkamai įregistruotas kaip draugija. Šeštam atsakovui skirta mažesnė bauda.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Nuo 2018 metų Kinija Nyderlanduose atidarė mažiausiai dvi neoficialias „policijos nuovadas“, taip bandydama susidoroti su disidentais iš Kinijos, rašo „Politico“, remdamasis „RTL Nieuws“ ir „Follow the Money“. Vadinami užsienio paslaugų postai teikia diplomatines paslaugas Nyderlanduose gyvenantiems kinams, pavyzdžiui, padeda atnaujinti savo vairuotojo pažymėjimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Pekinas ir Vašingtonas turi „rasti būdų, kaip sugyventi“, kad užtikrintų taiką ir vystymąsi pasaulyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, jam pradedant precedento neturinčią trečiąją kadenciją valdžioje. Pastaraisiais metais Kinija ir Jungtinės Valstijos nesutaria įvairiais klausimais – nuo Pekino vis agresyvesnės pozicijos savivaldaus Taivano atžvilgiu iki represijų Honkonge ir įtariamų teisių pažeidimų Sindziange.

Kinijos lyderiams besirenkant į svarbų partijos kongresą, antradienį laukiama žinios apie mažiausią ketvirčio augimą nuo 2020-ųjų, šalies ekonomikai šlubuojant dėl koronaviruso suvaržymų bei nekilnojamojo turto krizės. Trečiojo ketvirčio rezultatai, drauge su kitais ekonominiais rodikliais, bus atskleisti savaitės trukmės politinio susitikimo, kuriame prezidentas Xi Jinpingas turėtų būti paskirtas istorinei trečiajai kadencijai, viduryje.

Visi, kurie nors kartą yra buvę santykiuose, žino, kad kai kurios dienos būna geros, o kai kurios – blogos. Nors pasitikėjimas ir pagarba yra sveikų santykių pagrindas, laikas jau ne kartą parodė, kad toksiški ir nauda paremti ryšiai taip pat gali būti ilgalaikiai. Kartais jie gali trukti netgi ilgiau už sveikuosius.

Kinijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį užsiminė, kad Pekinas neatsisakys savo griežtos „nulinio COVIDo“ politikos. Tai jau ne pirmas toks vedamasis straipsnis per šią savaitę prieš artėjantį Kinijos komunistų partijos kongresą. Šis pareiškimas žlugdo plačias Kinijos visuomenės ir užsienio stebėtojų viltis, kad šiuo metu taikoma strategija bus sušvelninta po sekmadienį prasidėsiančio kongreso – kas penkerius metus vykstančio politinio pertvarkymo.

Atsižvelgdamas į Kinijos „didžiulį“ skolinimo besivystančioms šalims mastą, Pekinas turėtų aktyviau dalyvauti skolų restruktūrizavime, kad būtų išvengta naujos tarptautinės skolų krizės, antradienį pareiškė aukšto rango JAV iždo pareigūnas.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad naujausias JAV prezidento Joe Bideno pasisakymas, jog Jungtinės Valstijos gintų Taivaną nuo Kinijos invazijos, „šiurkščiai pažeidžia“ Vašingtono neutralią politiką salos atžvilgiu. „JAV pareiškimai.

Leidusi Vilniuje atidaryti Taivano vardo atstovybę, Lietuva nuvilnijo per visą pasaulį: tai buvo pasaulinio lygmens status quo išjudinimas, smūgis šlapiu skuduru į Kinijos komunistų vedlio Xi Jinpingo veidą. Kinija į tai sureagavo itin jautriai, nes iki tol niekas pasaulyje nedrįso taip pasielgti, nors toks veiksmas, kaip pasakoja su procesu susipažinę asmenys, buvo suderintas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet ne su Europos Sąjunga.

Tęsiantis pasaulinę geopolitiką keičiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos privalo peržiūrėti ir patobulinti ilgalaikę savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Pagrindinis jos tikslas, panašiai kaip ir Šaltojo karo laikais, vėl turi būti prieš 75-erius metus suformuluotas George‘o Kennano principas: „Kantrus, bet tvirtas ir budrus Rusijos ekspansinių tendencijų stabdymas.

Pekinas pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas surengus „dešimtis tūkstančių“ kibernetinių atakų prieš Kiniją ir pavogus daugybę slaptos informacijos, įskaitant tyrimų duomenis iš vieno valstybinio universiteto. Vašingtonas anksčiau apkaltino Pekiną įvykdžius kibernetinių atakų prieš įvairias JAV įmones ir vyriausybines agentūras. Tai yra vienas iš klausimų, dėl kurių pastaraisiais metais pašlijo abiejų galingųjų valstybių santykiai.

Vienas įtakingiausių Kinijos pareigūnų, įstatymų leidėjas Li Zhanshu, kitą savaitę lankysis Rusijoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Li Zhanshu taps aukščiausio rango Komunistų partijos politiku, apsilankysiančiu šioje šalyje nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva suartėjo, stiprindami bendradarbiavimą, kurį vadina santykiais „be limitų“ ir atsvara Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulyje.

Pekinas jau ne vieną dešimtmetį taikosi į Taivaną – autonomiją turinčią salą, kuri, Kinijos teigimu, priklauso jai. Kinija stiprina Liaudies išlaisvinimo armiją, kad galėtų užimti Taivaną, jeigu taikaus susijungimo planai nepasiteisintų.

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakinga sesuo penktadienį atmetė Seulo pasiūlymą suteikti ekonominę pagalbą Pchenjanui mainais į žingsnius denuklearizacijos link ir pavadino juos „absurdo viršūne“. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas anksčiau šią savaitę pasiūlė „drąsų“ planą suteikti kaimyninei šaliai pagalbą maisto produktais, tai pat padėti vystyti energetiką ir infrastruktūrą mainais į Pchenjano įsipareigojimą atsisakyti branduolinių ginklų programos.

JAV vyriausybė surengs derybas dėl prekybos su Taivanu, taip išreikšdama paramą demokratijai saloje, kurią Kinija laiko savo teritoriją, nors Pekinas ketvirtadienį perspėjo, kad prireikus imsis veiksmų „savo suverenitetui apsaugoti“. Apie prekybos derybas paskelbta po Taivaną siekiančio įbauginti Pekino raketų paleidimo į jūrą šalia salos po to, kai Taivane apsilankė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) – aukščiausio rango JAV pareigūnė, surengusi vizitą saloje per pastaruos...

Pekinui pareiškus apie nutraukiamus ryšius transporto srityje su Lietuva po susisiekimo viceministrės vizito į Taivaną, Lietuvos vadovai sako, kad šalis turi teisę rinktis ekonominius partnerius nepriklausomai nuo to, ar tai būtų valstybė, ar regionas.

Kinija pirmadienį pranešė, kad aplink Taivaną surengė naujas karines pratybas, kurias Pekinas pavadino Vašingtono ir Taibėjaus „atgrasymo priemone“, saloje lankantis JAV Kongreso narių delegacijai.